Vasarį Lietuvoje – 14,2% metinė infliacija

Papildyta ekonomistų komentarais

Vidutinė metinė infliacija siekė 6,8%, o vasarį, palyginti su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,8%, pranešė Statistikos departamentas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, dujų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, restoranų, kavinių, elektros, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 15,8%, paslaugų – 10,3%.

Kainų augimui per mėnesį daugiausia įtakos turėjo šilumos, degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, kietojo kuro, kavos, arbatos ir kakavos, duonos ir grūdų produktų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 2%, paslaugų – 1,4%.

[infogram id="9d8f6d34-e0ab-4c20-a52d-5275f7d6d7e4" prefix="Fgm" format="interactive" title="Infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 02 (2022 03 08 duomenys)"]

 „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.  

„Sulig kiekviena diena infliacijos pikas tolsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nes išaugo energetinių išteklių kainos, dujų ir ypatingai naftos, o dar ir euras susilpnėjo. Dėl to „Brent“ naftos kaina eurais yra didžiausia istorijoje ir siekia 71 euro centą už litrą – anksčiau šis rekordas buvo pasiektas 2012 metais, kai kainavo 60 centų. Galima pasidžiaugti tik tiek, kad elektra nebrango arba brango nežymiai“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo manymu, infliacija artimiausiu metu gali dar labiau augti, tai liudija pasaulinės kviečių kainos didėjimas ir stringančios tiekimo grandinės.

„Smarkiai padidėjo kviečių kaina, dėl karo stringa tiekimo grandinės, auga neapibrėžtumas, matyt, bus daugiau skatinimo iš Europos Sąjungos – daug veiksnių susideda į krūvą, jie suponuoja, kad galime turėti dar didesnę infliaciją“, – kalbėjo ekonomistas.

Kainų piką kelia į vasarą

Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje, kai jai nebeturės tiek daug įtakos palyginamoji bazė, ypač energetikos išteklių kainų.   

„Tikėtina, kad infliacijos pikas bus pasiektas liepos mėnesį, nes tam įtakos turi šiemet, palyginti su pernai, nuo 11 iki 13% infliacijoje padidėjęs energetikos išteklių svoris, taip pat infliacijos skaičiams vis dar turi įtakos pernai buvusi itin žema kainų palyginamoji bazė, nes mes dabartinę infliaciją vis dar lyginame su itin žemais pernai metų energetikos išteklių skaičiais, todėl palyginamosios bazės efektas turėtų pasibaigti apie gegužę, tada ir turėtų pasimatyti reali, o ne statistinė infliacija“, – BNS sakė ekonomistas.    

Pasak jo, nepaisant tebeaugančios infliacijos, vasario statistikų apklausos rodo, kad kylančios kainos kol kas nekeičia nei vartotojų lūkesčių, nei mažina vartojimą.

„Pavyzdžiui, vasario mėnesio statistikų apklausoje gyventojų nuomonė apie savo finansų būklę išliko stabili, o ateities perspektyva net yra nežymiai pagerėjusi, taip pat padidėjo ir pinigų suma, kurią gyventojai planavo išleisti stambesniems pirkiniams. Taigi, kol kas nėra požymių, kad didelė infliacija labai paveiktų gyventojų elgesį“, – teigė A. Izgorodinas.   

„Brandnomikos“ ekonomistas pastebi, kad gyventojai, norintys išlaikytų tą patį vartojimo lygį, pradėjo naudoti per pandemiją sukauptus indėlius. 

„Tam, kad augant infliacijai gyventojai galėtų išlaikyti apsipirkimo apimtis, jie jau pradeda deginti savo per pandemiją sutaupytus pinigus – ta suma yra apie 5 mlrd. Eur. Žiūrint iš BVP perspektyvos tai yra gerai, nes dėl to kurį laiką dar matysime gana spartų vartojimo augimą“, – sakė  A. Izgorodinas.

SVKI vasarį augo mažiau - 13,9%

VŽ rašė, kad su vartotojų kainų indeksu suderintai metinei infliacijai (SVKI), kuri lyginama su kitomis ES šalimis, vasarį, preliminariais duomenimis siekė 13,9%.

Šių metų sausį 12,3% pasiekusi metinė infliacija Lietuvoje buvo didžiausia Europos Sąjungoje, kai kainos Estijoje ir Čekijoje didėjo, atitinkamai 11% ir 8,8%.

SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. Metinė infliacija arba vartotojų kainų indeksas (VKI) aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų azartiniams lošimams, VKI šias išlaidas apima.