Kainos metus Lietuvoje pradėjo nauju šuoliu – metinė infliacija sausį perkopė 12%

Publikuota: 2022-01-28
Atnaujinta 2022-01-28 11:25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Metinė infliacija sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, siekė 12,2% ir buvo aukščiausia nuo 2008 m. rugpjūčio, penktadienį pranešė Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis.

Tekstas papildytas ekonomistų komentarais

Su vartotojų kainų indeksu (SVKI) suderinta metinė infliacija 2021 m. sausį tesudarė 0,2%, tačiau pernai gruodį jau pasiekė 10,7%.

Palyginti su 2021 m. gruodžiu, vartotojų kainos, apskaičiuotas pagal SVKI, sausį išaugo 1,8%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, - pažymima Statistikos departamento pranešime.

[infogram id="19ea02c0-f435-4587-a99f-45f6e6f6f06d" prefix="cmr" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2022 01"]

Metinė infliacija pernai gruodį Lietuvoje buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje. Vartotojų kainos sparčiau augo tik Estijoje (12%).

Šią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paragino Vyriausybę siekti pažaboti augančias vartojimo prekių ir paslaugų kainas ir sustiprinti finansinį stabilumą tam, kad šalies ekonomika liktų atspari galimiems šokams ateityje.

Pasak Gintarės Skaistės, finansų ministrės, Vyriausybė kitą savaitę pateiks savo siūlymus, kaip laikinomis priemonėmis būtų galima apriboti arba kompensuoti daugiausiai su energetinių išteklių brangimu siejamą kainų didėjimą.

Finansų ministerijos atnaujintoje prognozėje pernai gruodį, skelbiama, kad vidutinė metinė infliacija 2021 m. pakilusi iki 4,5% (nuo 1,1% 2020 m.) šiemet turėtų augti lėčiau – apie 4%, o 2023-2024 m. svyruoti apie 2%.

Kainų pikas laukiamas pavasariop

Ekonomistų nuomone, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad išankstiniai skaičiai nestebina ir atitinka prognozes, o infliacija gali ir toliau didėti iki pavasario – didžiausios įtakos jai daro pasauliniai procesai.

„Europos energetinė krizė, išsibalansavusi pasaulinė tiekimo grandinė, butelio kaklelio efektas žaliavų rinkose, brangstančios maisto žaliavos – jų brangimo greitu metu sustabdyti nepavyks, nes dėl energijos kaštų šoktelėjo trąšų kainos, o tai paveiks šių metų derlių. Todėl metinės infliacijos fronte perspektyvoje nėra optimistinių ženklų, panašu, kad stebėsime aukštesnės infliacijos metus“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, atsižvelgiant į dujų, elektros bei naftos kainų didėjimą, toliau matomas infliacijos augimas nėra netikėtas. 

„Į šią infliaciją reikėtų žiūrėti ne kaip įsisukančią infliacinę spiralę, bet kaip į vienkartinį didelį kainų šuolį, kuomet tiek dėl pabrangusių žaliavų, tiek dėl pabrangusių transportavimo išlaidų, energetinių išlaidų ir sparčiai didėjančių darbo sąnaudų, atlyginimų, daugelis įmonių nebeturėjo galimybių prisiimti padidėjusių sąnaudų, neperkeliant jų galutiniams vartotojams“, – teigė ekonomistas. 

„Vis tik pagrindinė jo priežastis yra energetiniai ištekliai, importuojamos dujos ir elektra, kurios yra brangios visoje Europoje“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tai, kad infliacija Lietuvoje auga, rodo energetinių išteklių kainų augimo įtaka  prekių ir paslaugų kainoms.

„Normalu, kad infliacija Lietuvoje spartėja, nes šiuo metu vyksta transformacija iš energetinių išteklių infliacijos prie prekių ir paslaugų infliacijos. Energetinių kainų augimas ne iš karto pasirodo ir duoda efektą kitiems sektoriams. Tai dar tęsis kurį laiką turint omenyje, kad energetinių kainų augimas pastaruoju metu buvo pakankamai didelis“, – sakė bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, be išorinių veiksnių, didžiausios įtakos infliacijai Lietuvoje daro nuo sausio didėjančios paslaugų kainos, kurias lemia ir darbo jėgos kaštai. 

„Tai chroniškas veiksnys, panašu, kad ir šiemet nepavyks jo išvengti, paslaugų kainodaroje kertinę dalį sudaro darbo kaštai. Tam šiemet yra rimtų priežasčių, nes minimali alga didėja net 14 procentų, o naujų darbo vietų skaičius viršija bedarbių skaičių, darbo rankų trūksta, o tai sukelia papildomą spaudimą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, poveikį infliacijai vis dar daro ir koronaviruso pandemijos šleifas.

„Sumažėjo gavybos, gamybos apimtys, ištuštėjo sandėliai, susidarė prekių deficitas, tas išbalansavimas taip greitai neatsistato. Tai paveikė kainas galutiniam vartotojui“, – kalbėjo analitikė.

 A. Izgorodino teigimu, artimiausiu metu infliacija Lietuvoje nemažės, nes tam įtakos darys švelnėjantys pandemijos reikalavimai Europoje ir pasaulyje. 

Aleksandras Izgorodinas, viešųjų ryšių MB „Brandnomika” bendraįkūrėjas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aleksandras Izgorodinas, viešųjų ryšių MB „Brandnomika” bendraįkūrėjas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Daug Europos valstybių pradėjo švelninti reikalavimus, susijusius su pandemijos valdymu, o tai reiškia, kad verslas tuoj pradės ruoštis pavasariui be kovido ir įmonės pradės investuoti į gamybą ir žaliavų įsigijimą, todėl žaliavų kaina toliau didės ir tai reiškia, kad mes matysime ne tik vartojimo euforiją pavasarį, bet ir žaliavų kainų bei infliacijos euforiją“, – pabrėžė A. Igororodinas.

Alyvos į židinį, A. Izgorodino nuomone, dar turėtų įpilti ir Kinija, kuri nusprendė stimuliuoti savo ekonomiką, o tai reiškia, kad Kinijoje labai didės žaliavų paklausa.

„Kinija nusprendė toliau tęsti savo nulinę kovido politiką, todėl importuoti žaliavas iš Kinijos bus labai sunku, o tuo pačiu žaliavų paklausa pačioje Kinijoje  labai didės, kas vėlgi kels į viršų žaliavų kainas visame pasaulyje“, – sakė ekonomistas. 

Abejoja mokestinių priemonių nauda

N. Mačiulis įsitikinęs, kad infliacija netrukus turėtų pasiekti piką, o nuo pavasario ji turėtų mažėti. Pasak jo, šiuo metu tarp valdžios atstovų diskutuojamos mokestinės lengvatos nepadėtų suvaldyti kainų augimo.

„Tokios priemonės, kaip mokesčių tarifų kaitaliojimas yra labai neefektyvios ir neproduktyvios. Daugeliu atveju jos nepasiektų galutinių vartotojų, ypač jeigu tai būtų laikini pakeitimai“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot analitiko, mažmeninės prekybos rodikliai rodo, kad situacija nėra dramatiška, todėl mokestinės lengvatos tik dar labiau paskatintų paklausą ir pakurstytų infliaciją. 

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Tai, kad Lietuvos gyventojai neskursta ir kad jokios dramos čia nėra, labai gerai iliustruoja mažmeninės prekybos statistika. (...) Jokia stagnacija, jokiu skurdu, jokiu vargu net nekvepia, todėl nereikėtų ieškoti priemonių kaip dar labiau pakaitinti ekonomiką ir infliaciją“, – įsitikinęs N. Mačiulis 

 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Seime svarstomas draudimas skirti 1,2% GPM biudžetinėms įstaigoms

Iš valstybės biudžeto išlaikomus vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas ar gydymo įstaigas, taip pat garažų,...

Finansai
16:04
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
09:03
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium 1

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
2022.05.21
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
G. Šimkus: Baltijos šalys nesugeba išnaudoti stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo, kaip stipraus ir investuotojams...

Finansai
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
VMI išaiškino, kam ir kaip PVM nebus apmokestinta parama Ukrainai

Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos galės būti...

Finansai
2022.05.20
Vokietijos finansų ministras: pasaulinės stagfliacijos tikimybė didėja

Pusės amžiaus senumo išbandymus primenančios stagfliacijos tikimybė pasauliniu mastu didėja, skelbia agentūra...

Finansai
2022.05.20
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium 2

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
2022.05.20
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Europos Parlamentas dega žalią šviesą 15% pelno mokesčiui ES 1

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį parėmė Europos Komisijos siūlymą, kuriam įsiteisėjus ES įsigaliotų...

Finansai
2022.05.19
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos 2

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Verslo aplinka
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku