Kainos metus Lietuvoje pradėjo nauju šuoliu – metinė infliacija sausį perkopė 12%

Tekstas papildytas ekonomistų komentarais

Su vartotojų kainų indeksu (SVKI) suderinta metinė infliacija 2021 m. sausį tesudarė 0,2%, tačiau pernai gruodį jau pasiekė 10,7%.

Palyginti su 2021 m. gruodžiu, vartotojų kainos, apskaičiuotas pagal SVKI, sausį išaugo 1,8%.

„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, - pažymima Statistikos departamento pranešime.

[infogram id="19ea02c0-f435-4587-a99f-45f6e6f6f06d" prefix="cmr" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2022 01"]

Metinė infliacija pernai gruodį Lietuvoje buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje. Vartotojų kainos sparčiau augo tik Estijoje (12%).

Šią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paragino Vyriausybę siekti pažaboti augančias vartojimo prekių ir paslaugų kainas ir sustiprinti finansinį stabilumą tam, kad šalies ekonomika liktų atspari galimiems šokams ateityje.

Pasak Gintarės Skaistės, finansų ministrės, Vyriausybė kitą savaitę pateiks savo siūlymus, kaip laikinomis priemonėmis būtų galima apriboti arba kompensuoti daugiausiai su energetinių išteklių brangimu siejamą kainų didėjimą.

Finansų ministerijos atnaujintoje prognozėje pernai gruodį, skelbiama, kad vidutinė metinė infliacija 2021 m. pakilusi iki 4,5% (nuo 1,1% 2020 m.) šiemet turėtų augti lėčiau – apie 4%, o 2023-2024 m. svyruoti apie 2%.

Kainų pikas laukiamas pavasariop

Ekonomistų nuomone, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad išankstiniai skaičiai nestebina ir atitinka prognozes, o infliacija gali ir toliau didėti iki pavasario – didžiausios įtakos jai daro pasauliniai procesai.

„Europos energetinė krizė, išsibalansavusi pasaulinė tiekimo grandinė, butelio kaklelio efektas žaliavų rinkose, brangstančios maisto žaliavos – jų brangimo greitu metu sustabdyti nepavyks, nes dėl energijos kaštų šoktelėjo trąšų kainos, o tai paveiks šių metų derlių. Todėl metinės infliacijos fronte perspektyvoje nėra optimistinių ženklų, panašu, kad stebėsime aukštesnės infliacijos metus“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, atsižvelgiant į dujų, elektros bei naftos kainų didėjimą, toliau matomas infliacijos augimas nėra netikėtas. 

„Į šią infliaciją reikėtų žiūrėti ne kaip įsisukančią infliacinę spiralę, bet kaip į vienkartinį didelį kainų šuolį, kuomet tiek dėl pabrangusių žaliavų, tiek dėl pabrangusių transportavimo išlaidų, energetinių išlaidų ir sparčiai didėjančių darbo sąnaudų, atlyginimų, daugelis įmonių nebeturėjo galimybių prisiimti padidėjusių sąnaudų, neperkeliant jų galutiniams vartotojams“, – teigė ekonomistas. 

„Vis tik pagrindinė jo priežastis yra energetiniai ištekliai, importuojamos dujos ir elektra, kurios yra brangios visoje Europoje“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tai, kad infliacija Lietuvoje auga, rodo energetinių išteklių kainų augimo įtaka  prekių ir paslaugų kainoms.

„Normalu, kad infliacija Lietuvoje spartėja, nes šiuo metu vyksta transformacija iš energetinių išteklių infliacijos prie prekių ir paslaugų infliacijos. Energetinių kainų augimas ne iš karto pasirodo ir duoda efektą kitiems sektoriams. Tai dar tęsis kurį laiką turint omenyje, kad energetinių kainų augimas pastaruoju metu buvo pakankamai didelis“, – sakė bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, be išorinių veiksnių, didžiausios įtakos infliacijai Lietuvoje daro nuo sausio didėjančios paslaugų kainos, kurias lemia ir darbo jėgos kaštai. 

„Tai chroniškas veiksnys, panašu, kad ir šiemet nepavyks jo išvengti, paslaugų kainodaroje kertinę dalį sudaro darbo kaštai. Tam šiemet yra rimtų priežasčių, nes minimali alga didėja net 14 procentų, o naujų darbo vietų skaičius viršija bedarbių skaičių, darbo rankų trūksta, o tai sukelia papildomą spaudimą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, poveikį infliacijai vis dar daro ir koronaviruso pandemijos šleifas.

„Sumažėjo gavybos, gamybos apimtys, ištuštėjo sandėliai, susidarė prekių deficitas, tas išbalansavimas taip greitai neatsistato. Tai paveikė kainas galutiniam vartotojui“, – kalbėjo analitikė.

 A. Izgorodino teigimu, artimiausiu metu infliacija Lietuvoje nemažės, nes tam įtakos darys švelnėjantys pandemijos reikalavimai Europoje ir pasaulyje. 

„Daug Europos valstybių pradėjo švelninti reikalavimus, susijusius su pandemijos valdymu, o tai reiškia, kad verslas tuoj pradės ruoštis pavasariui be kovido ir įmonės pradės investuoti į gamybą ir žaliavų įsigijimą, todėl žaliavų kaina toliau didės ir tai reiškia, kad mes matysime ne tik vartojimo euforiją pavasarį, bet ir žaliavų kainų bei infliacijos euforiją“, – pabrėžė A. Igororodinas.

Alyvos į židinį, A. Izgorodino nuomone, dar turėtų įpilti ir Kinija, kuri nusprendė stimuliuoti savo ekonomiką, o tai reiškia, kad Kinijoje labai didės žaliavų paklausa.

„Kinija nusprendė toliau tęsti savo nulinę kovido politiką, todėl importuoti žaliavas iš Kinijos bus labai sunku, o tuo pačiu žaliavų paklausa pačioje Kinijoje  labai didės, kas vėlgi kels į viršų žaliavų kainas visame pasaulyje“, – sakė ekonomistas. 

Abejoja mokestinių priemonių nauda

N. Mačiulis įsitikinęs, kad infliacija netrukus turėtų pasiekti piką, o nuo pavasario ji turėtų mažėti. Pasak jo, šiuo metu tarp valdžios atstovų diskutuojamos mokestinės lengvatos nepadėtų suvaldyti kainų augimo.

„Tokios priemonės, kaip mokesčių tarifų kaitaliojimas yra labai neefektyvios ir neproduktyvios. Daugeliu atveju jos nepasiektų galutinių vartotojų, ypač jeigu tai būtų laikini pakeitimai“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Anot analitiko, mažmeninės prekybos rodikliai rodo, kad situacija nėra dramatiška, todėl mokestinės lengvatos tik dar labiau paskatintų paklausą ir pakurstytų infliaciją. 

„Tai, kad Lietuvos gyventojai neskursta ir kad jokios dramos čia nėra, labai gerai iliustruoja mažmeninės prekybos statistika. (...) Jokia stagnacija, jokiu skurdu, jokiu vargu net nekvepia, todėl nereikėtų ieškoti priemonių kaip dar labiau pakaitinti ekonomiką ir infliaciją“, – įsitikinęs N. Mačiulis