SEB bankas minimaliai nukirpo BVP augimo prognozę, infliacijos piką numato vasariui

„2022 m. prognozės minimaliai sumažintos, labiausiai dėl omikron atmainos plitimo“, – antradienį pristatydamas naujausią SEB banko ekonomikos apžvalgos leidinį „Nordic Outlook“ sakė Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. 

Tačiau, anot jo, pandemija traukiasi iš didžiausių nerimą šiais metais Lietuvos ekonomikai keliančių grėsmių sąrašo, užleisdama vietą geopolitinei rizikai.

„Kita vertus, esant dabartinei padėčiai, nenorime pernelyg krūpčioti, nes Lietuvos gyventojai ir verslas daug kartų įrodė, kad vis dar mokame greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją pasaulyje ir mūsų šalyje“, – optimistiškai į ateitį žvelgia T. Povilauskas. 

Jo teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą ar užsitęsę nepalankūs Kinijos veiksmai Lietuvos įmonių atžvilgiu darytų neigiamą įtaką ekonomikos prognozėms.

Prognozuojama, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet augs 4%, kitąmet – 3,7%, tuo metu šalies eksporto augimas turėtų siekti atitinkamai 4,4% ir 4,3%.

[infogram id="89546407-5c58-47dc-b13a-fd438f142229" prefix="RzB" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 01 25"]

Infliacija šuoliuoja į priekį

Bankas labiausiai pakeitė vidutinės metinės infliacijos 2022 m. prognozę – ją padidino nuo 5,4 iki 7,2%, ir neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms kainų lygis gali kilti dar labiau. 

[infogram id="efa465de-01c8-4025-a915-89976de02dc2" prefix="DZQ" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2022 01 25"]

„Išlaikome prielaidą, kad metinės infliacijos pikas bus pasiektas vasarį, o vėliau dėl mažėjančių šilumos energijos ir besistabilizuojančių maisto kainų infliacija ims trauktis”, – aiškina T. Povilauskas.

Tokiu atveju, jei geopolitinė įtampa regione vis dėlto augtų, o gamtinių dujų kainos nuo antro metų ketvirčio negrįžtų iki 40–60 Eur už megavatvalandę lygio, infliacija Lietuvoje bus dar didesnė nei dabartinė prognozė, nurodo SEB ekonomistas.

„Tačiau grynoji infliacija, atmetus energetikos produktų ir maisto kainų įtaką, liks užtektinai aukšta. Ji piką pasieks keliais mėnesiais vėliau ir išliks gana didelė per visus šiuos metus, nes prekybininkai ir paslaugų teikėjai didesnes žaliavų, darbo jėgos, nuomos sąnaudas toliau kels į galutinę produktų ir paslaugų kainą“, – prognozuoja jis.  

Ateities infliaciniams procesams gali turėti įtakos ir valstybės sprendimai atidėti elektros ir dujų brangimą vėlesniems periodams.

„Nuo 2021 m. spalio buitiniai elektros vartotojai sumokėjo apie 80 mln. Eur mažiau nei suma, kuri būtų elektrą perkant biržos kainomis, gamtinių dujų vartotojai – apie 20 mln. Eur mažiau. Ta skola niekur nedings“, – svarsto T. Povilauskas. 

Vidutinis darbo užmokestis augs sparčiai

SEB bankas, atsižvelgdamas į darbuotojams išliekančią palankią padėtį darbo rinkoje, gerina vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius 2022 m. prognozę nuo 8,7 iki 9,1%, o 2023 m. – nuo 6,5 iki 7%.

„Pagrindinė priežastis, kodėl šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozė yra 1 proc. punktu mažesnė už praėjusių metų algų augimo tempą, yra ta, kad tikimės, jog šiemet algos viešajame sektoriuje augs lėčiau negu pernai“, – aiškina SEB ekonomistas.

Jis primena, kad nuo šių metų pradžios minimali mėnesio alga padidėjo nuo 642 iki 730 Eur, arba beveik 14%, ir tai bus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šių metų pradžioje ypač augs atlyginimai tuose sektoriuose, kur darbuotojų, gaunančių atlyginimus, beveik atitinkančius minimalią mėnesio algą, dalis yra didesnė – apgyvendinimo ir maitinimo, administravimo, transporto.

Anot T. Povilausko, algos sparčiai kils ir ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų ir kur įmonių galimybės mokėti daugiau bus pakankamos. Nors informacinių technologijų sektoriuje algos ir taip yra didžiausios, tačiau nepanašu, kad jos šiemet augtų daug lėčiau.

Euro zonos ir JAV ekonomikos – lėtesnės

Dėl omikrono neigiamos įtakos pirmą šių metų ketvirtį ir dėl išliksiančių tiekimo grandinės trikdžių SEB grupės ekonomistai pablogino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 4,4 iki 4%. Šoktelėjusios energetikos išteklių kainos taip pat darys neigiamą įtaką namų ūkių vartojimo augimui.

Anot banko ekonomistų, euro zonos pramonė užsakymais nesiskundžia ir sparčiau augti trukdo tik tiekimo problemos ir sunkumai pritraukiant darbuotojų. Nedarbo lygis euro zonoje jau kritęs iki lygio, fiksuoto prieš pandemiją. Tiesa, paslaugų sektorius pirmąjį ketvirtį nukentės nuo didesnių ribojimų ir mažesnio gyventojų judėjimo, tačiau vėlesniais ketvirčiais šis sektorius turėtų augti vėl sparčiai.

Jeigu energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje nešoktels aukštyn artimiausiomis savaitėmis, SEB ekonomistai vertina, kad metinės infliacijos pikas euro zonoje jau lieka už nugaros. Tiesa, vidutinė metinė infliacija šiemet dar sieks 3,7%, tačiau kitąmet sumažės iki 1,3%.

JAV ekonomika, kaip ir euro zonos ekonomika, šių metų pradžioje susiduria su panašiais iššūkiais, todėl SEB mažina šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,9 iki 3,5%. Tiesa, JAV infliacija yra gerokai didesnė, o ir darbo rinka gerokai labiau įkaitusi, todėl JAV centrinis bankas šiemet turėtų sparčiai didinti bazinę palūkanų normą.

„Prognozuojame, kad šiemet ji bus padidinta keturis kartus, o kitąmet – tris, ir 2023 m. pabaigoje sieks 2%. Centrinis bankas turėtų pabaigti vertybinių popierių supirkimo programą kovą, o centrinio banko turima vertybinių popierių suma pradės mažėti šių metų pabaigoje. JAV doleris per šių metų pirmą pusmetį dar turėtų sustiprėti euro atžvilgiu, tačiau nuo antro pusmečio jau laukiame euro stiprėjimo ir galvojame, kad kitų metų pabaigoje euras gali būti vertas 1,21 USD“, – nurodo T. Povilauskas.