„Swedbank“: infliacijos pikas Lietuvoje dar nepasiektas, gali išaugti iki 11%

„Tikėtina, kad šiemet didžiausia neigiama pandemijos įtaka ekonomikai gali būti susijusi ne su paklausa, o su apribota pasiūla. Kinijai dėl „nulinės tolerancijos“ politikos stabdant gamyklas ir uostus pastebėjus net mažiausią ligos proveržį, pasaulinė pasiūla ir šiemet lėtai vysis paklausą, o rekordinėse aukštumose besilaikanti prekių transportavimo kaina mažės iš lėto“, ? pristatydamas „Swedbank“ parengtą ekonomikos apžvalgą sako Nerijus Mačiulis, banko vyriausiasis ekonomistas.

Kinijos klausimas 

Baltijos šalys, o ypač Lietuva, šiuo metu yra patekusios į geopolitinių konfliktų sūkurį, tačiau labiausiai tikėtina, kad didelių neigiamų pasekmių visgi bus išvengta. 

Pernai Baltijos šalys augo sparčiau, nei tikėtasi, ir daugelį neigiamų pandemijos pasekmių paliko užnugaryje.

Vertinama, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,4%, o šių metų prognozes „Swedbank“ mažina iki 3,2% – labiausiai dėl perkamąją galią mažinančios infliacijos ir dėl eksportą slopinsiančių geopolitinių įtampų, ypač Lietuvoje.

„Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę sumažinome simboliškai iki 3,2%. Ekonomikos augimo leidžia tikėtis ir stipri namų ūkių finansinė padėtis, ir eksportuojančių įmonių konkurencingumas bei jų investiciniai planai. Tačiau tenka pripažinti, kad šiuo metu beveik neįmanoma įvertinti, kaip diplomatinis konfliktas su Kinija vidutiniu laikotarpiu gali paveikti Lietuvos eksporto tendencijas ir investicijų žemėlapį“, ? aiškina N. Mačiulis.

Jo teigimu, prognozių neapibrėžtumas išlieka didelis – šiemet nenustebintų nei visai sustojantis BVP augimas, nei praėjusių metų tempo išlaikymas.  

[infogram id="54a0edd3-d80e-41a7-8106-3cba907f9346" prefix="72W" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 01 19"]

Vis dėlto „Swedbank“ ekonomistai mano, kad kol kas blogiausių scenarijų pavyks išvengti, o Lietuvoje tęsis nedarbo mažėjimas, atlyginimų, vartojimo ir investicijų augimas.

Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 8,7%, o nedarbo lygis sumažės iki 6,6%.

Infliacija – iki 11%

Tačiau, priešingai nei euro zonoje, infliacijos pikas Lietuvoje dar nepasiektas, vertina „Swedbank“.

„Metinė infliacija artimiausiais mėnesiais padidės iki 11%, o spartesnį jos mažėjimą pamatysime tik antrąjį šių metų pusmetį, dėl, tikėtina, atslūgstančių energetinių išteklių kainų ir palyginamosios bazės efektų. Lėtėjantis Kinijos augimas prigesins ir žaliavų kainas, todėl išorinis infliacijos veiksnys greit išblės“, ? apibendrina N. Mačiulis.

Jo teigimu, labiausiai reikėtų rūpintis, kad nevaldomai neįsibėgėtų vidiniai veiksniai – infliacijos lūkesčiai ir darbo sąnaudų augimas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 7%, o kitais metais ji sumažės iki 2,7%.

Tai žymiai daugiau nei euro zonoje: „Swedbank“ vertinimu, šiemet vidutinė metinė infliacija euro zonoje sieks 3,1%, tačiau kitais metais jau nukris iki 1,6%.

[infogram id="00a45f0d-4b72-42bc-8a73-e44e85b1cac8" prefix="emO" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2022 01 19"]

Pasaulinės rizikos

N. Mačiulio vertinimu, didėjančios geopolitinės įtampos tarp Vakarų valstybių ir Rusijos bei Kinijos gali tapti dar vienu infliaciją skatinančiu veiksniu, ypač, jei tai grėstų ekonominėmis sankcijomis.

„Viena iš didelės infliacijos priežasčių Europoje, priešingai nei JAV, yra itin pabrangusios dujos ir elektra. Nors tam buvo ir fundamentalių priežasčių, pavyzdžiui, labai išaugusi pramonės paklausa, kainas kėlė ir apribotas dujų eksportas iš Rusijos į ES. Pastaruoju metu kainos kiek nukrito nuo ašaroti verčiančių aukštumų, bet įprastos kainos, siekiančios 15–20 Eur už megavatvalandę (MWh), artimiausiais metais dar turbūt nepamatysime“, ? prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, jau nebe pandemija, o geopolitiniai konfliktai, kurie dar labiau pakursto kainų augimą, yra didžiausia šių ir ateinančių metų rizika.

Infliacija atslūgs, tikisi palūkanų normų kilimo

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet ir kitais metais euro zonos ekonomika augs 3,9%, o kitais metais jos augimas sulėtės iki 2,7%.

„Šiemet vidutinė metinė infliacija euro zonoje sieks 3,1%, tačiau kitais metais jau nukris iki 1,6%. Tuo tarpu JAV infliacijos atslūgimas mažiau tikėtinas, todėl prognozuojame, kad JAV federalinių rezervų sistema šiemet gali pakelti palūkanas net keturis kartus“, ? sako N. Mačiulis.  

Pasak ekonomisto, nekyla abejonių, kad JAV centrinis bankas gerokai perlenkė lazdą įkaitindamas ekonomiką, todėl šiemet turės daug sparčiau nuimti pėdą nuo akseleratoriaus ir ieškoti stabdžio. Nedarbo lygis žemiau 4%, darbuotojų trūkumas, įsibėgėjantis atlyginimų augimas ir išliekantis milžiniškas fiskalinis deficitas reiškia, kad infliacija išliks aukščiau komforto zonos ir ją reikės gesinti.

„Euro zonoje situacija priešinga – čia daugelyje valstybių atlyginimų augimas vis dar vangus, o infliaciją daugiausiai pakėlė pabrangę energetiniai ištekliai. Tad nors rinkos tikisi, kad tarpbankinės palūkanų normos bus teigiamos jau kitų metų vasarą, prognozuojame, kad ECB bazines palūkanas pakels ne anksčiau nei 2024 metais“, ? komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.