Nuo sausio 1 d. atlyginimai darbuotojams – tik banko pavedimu

Nuo šių metų pradžios įsigaliojantys Darbo kodekso (DK) pakeitimai numato, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai bei komandiruotės išlaidų kompensacijos turi būti mokami tik pavedimu į nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.

Išimtis mokėti atlyginimą grynaisiais padaryta tik jūrininkams. Visais kitais atvejais su darbo santykiais susijusios išmokos atliekamos tik banko pavedimu į konkretaus darbuotojo sąskaitą.

Turėtų deponuoti

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rekomendavo darbdaviams, kurie darbo užmokestį iki šiol mokėdavo grynaisiais, pateikti darbuotojams prašymus, kad šie nurodytų mokėjimo sąskaitą, į kurią būtų pervedama alga ir kitos išmokos.

VDI nurodo, kad  darbuotojui atsisakius pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turėtų deponuoti jam priklausantį darbo užmokestį išmokas įmonės sąskaitoje iki kol darbuotojas pateiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus.

Anot Šarūno Orlavičiaus, VDI Darbo teisės skyriaus vedėjo, kodekso pataisos numato, kad darbo užmokestis turi būti pervedamas tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitą, todėl  darbdavys neturi teisės jo perversti šeimos nariui ar draugui.

Pasirinkimo neliko

Pasiūlymui apriboti atlyginimų mokėjimą grynaisiais Seimas pritarė 2021 m. birželį. Iš pradžių buvo svarstyta leisti pačiam darbuotojui spręsti, ar jis atlyginimą nori gauti grynais, ar pavedimu, tačiau galutinėje Seimo priimtoje DK pataisoje galimybių darbuotojui pačiam pasirinkti nebeliko.

Pasak pasiūlymo iniciatorių Seimo narių Mykolo Majausko ir Simono Gentvilo, šia DK pataisa siekiama stiprinti darbuotojų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą ir išvengti galimo dienpinigių nemokėjimo ar jų išmokėjimo reikalavimų nesilaikymo.

Už pataisą pasisakę kiti parlamentarai akcentavo, kad patys darbuotojai nori, jog su jais būtų atsiskaitoma pervedimais į bankų sąskaitas.

Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) pernai vasarą skelbė pastaruoju metu gaunanti daugiau pranešimų apie vokeliuose mokamus atlyginimus. Daugiausiai tokių pažeidimų nustatoma grožio paslaugų, prekybos, aptarnavimo, transporto įmonėse. FNTT tada tvirtino, kad grynųjų pinigų ribojimai būtini.

Abejoja dėl naudos

Itin kritiškai pasiūlymą vertino smulkiųjų verslininkų atstovai. Jie nurodė, kad atlyginimų mokėjimo grynaisiais pinigais ribojimas taps papildoma našta sąžiningai veiklą vykdantiems darbdaviams, o šešėlio nesumažins, nes vadinamuosiuose vokeliuose darbo užmokestį mokantys darbdaviai tai darys ir toliau.

Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė, taip pat vertino, kad pakeitimai šešėlio ir atlyginimų vokeliuose problemos neišspręs, o su jais susijusi našta teks legaliems rinkos dalyviams.

„Didinant ribojimus, šešėlio patrauklumas tik didėja, o skatinti išeiti iš šešėlio galima tik nuosekliai didinant legalios veiklos patrauklumą“, – pabrėžė ji.

K. Mickutė prognozuoja, kad tokia kovos su šešėliu priemonė apsunkins dalies verslo veiklą: kai kuriems, pavyzdžiui, esantiems mažuose miestuose ar kaimo vietovėse, bus sunkiau gauti grynųjų, darbuotojai, kurie keliauja, turės brangiau mokėti už pinigų išgryninimą užsienyje.

„Grynųjų pinigų poreikis gali stipriai pabrangti. Kodeksas reikšmingai paveiks ir smulkųjį verslą, ypač mažas įmones, kuriose dažniausiai dirba šeimos nariai ir egzistuoja aukštas pasitikėjimo lygis. Jiems įstatymo įgyvendinimo kaštai gali būti labai reikšmingi“, – vertina K. Mickutė.