Nuo sausio 1 d. atlyginimai darbuotojams – tik banko pavedimu

Nuo ðiø metø pradþios ásigaliojantys Darbo kodekso (DK) pakeitimai numato, kad darbo uþmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iðmokos, taip pat dienpinigiai bei komandiruotës iðlaidø kompensacijos turi bûti mokami tik pavedimu á nurodytà darbuotojo mokëjimo sàskaità.

Iðimtis mokëti atlyginimà grynaisiais padaryta tik jûrininkams. Visais kitais atvejais su darbo santykiais susijusios iðmokos atliekamos tik banko pavedimu á konkretaus darbuotojo sàskaità.

Turëtø deponuoti

Valstybinë darbo inspekcija (VDI) rekomendavo darbdaviams, kurie darbo uþmokestá iki ðiol mokëdavo grynaisiais, pateikti darbuotojams praðymus, kad ðie nurodytø mokëjimo sàskaità, á kurià bûtø pervedama alga ir kitos iðmokos.

VDI nurodo, kad  darbuotojui atsisakius pateikti savo banko sàskaità, darbdavys turëtø deponuoti jam priklausantá darbo uþmokestá iðmokas ámonës sàskaitoje iki kol darbuotojas pateiks mokëjimo sàskaitos rekvizitus.

Anot Ðarûno Orlavièiaus, VDI Darbo teisës skyriaus vedëjo, kodekso pataisos numato, kad darbo uþmokestis turi bûti pervedamas tik á darbuotojo mokëjimo sàskaità, todël  darbdavys neturi teisës jo perversti ðeimos nariui ar draugui.

Pasirinkimo neliko

Pasiûlymui apriboti atlyginimø mokëjimà grynaisiais Seimas pritarë 2021 m. birþelá. Ið pradþiø buvo svarstyta leisti paèiam darbuotojui spræsti, ar jis atlyginimà nori gauti grynais, ar pavedimu, taèiau galutinëje Seimo priimtoje DK pataisoje galimybiø darbuotojui paèiam pasirinkti nebeliko.

Pasak pasiûlymo iniciatoriø Seimo nariø Mykolo Majausko ir Simono Gentvilo, ðia DK pataisa siekiama stiprinti darbuotojø teisæ á teisingà apmokëjimà uþ darbà, skaidrinti dienpinigiø iðmokëjimo sistemà ir iðvengti galimo dienpinigiø nemokëjimo ar jø iðmokëjimo reikalavimø nesilaikymo.

Uþ pataisà pasisakæ kiti parlamentarai akcentavo, kad patys darbuotojai nori, jog su jais bûtø atsiskaitoma pervedimais á bankø sàskaitas.

Finansiniø nusikaltimø tarnyba (FNTT) pernai vasarà skelbë pastaruoju metu gaunanti daugiau praneðimø apie vokeliuose mokamus atlyginimus. Daugiausiai tokiø paþeidimø nustatoma groþio paslaugø, prekybos, aptarnavimo, transporto ámonëse. FNTT tada tvirtino, kad grynøjø pinigø ribojimai bûtini.

Abejoja dël naudos

Itin kritiðkai pasiûlymà vertino smulkiøjø verslininkø atstovai. Jie nurodë, kad atlyginimø mokëjimo grynaisiais pinigais ribojimas taps papildoma naðta sàþiningai veiklà vykdantiems darbdaviams, o ðeðëlio nesumaþins, nes vadinamuosiuose vokeliuose darbo uþmokestá mokantys darbdaviai tai darys ir toliau.

Karolina Mickutë, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertë, taip pat vertino, kad pakeitimai ðeðëlio ir atlyginimø vokeliuose problemos neiðspræs, o su jais susijusi naðta teks legaliems rinkos dalyviams.

„Didinant ribojimus, ðeðëlio patrauklumas tik didëja, o skatinti iðeiti ið ðeðëlio galima tik nuosekliai didinant legalios veiklos patrauklumà“, – pabrëþë ji.

K. Mickutë prognozuoja, kad tokia kovos su ðeðëliu priemonë apsunkins dalies verslo veiklà: kai kuriems, pavyzdþiui, esantiems maþuose miestuose ar kaimo vietovëse, bus sunkiau gauti grynøjø, darbuotojai, kurie keliauja, turës brangiau mokëti uþ pinigø iðgryninimà uþsienyje.

„Grynøjø pinigø poreikis gali stipriai pabrangti. Kodeksas reikðmingai paveiks ir smulkøjá verslà, ypaè maþas ámones, kuriose daþniausiai dirba ðeimos nariai ir egzistuoja aukðtas pasitikëjimo lygis. Jiems ástatymo ágyvendinimo kaðtai gali bûti labai reikðmingi“, – vertina K. Mickutë.