2022 m. verslas pradeda be bankrotų ir su rekordiniu darbuotojų skaičiumi

Per praėjusius metus didelė dalis šalies įmonių sugebėjo neblogai prisitaikyti prie pandemijos diktuojamų sąlygų, konstatuoja Jurga Tamašauskaitė, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo sprendimų vadovė.

2021 m. pradžioje, įsigaliojus griežtam karantinui, prastovas buvo paskelbę apie 14.000 įmonių, kai metais anksčiau, įsigaliojus pirmam karantinui, prastovose buvo apie 24.000 bendrovių.

Tiesa, 2021 m. karantino metu įmonių, esančių prastovose, skaičius augo. Anot J. Tamašauskaitės, tikėtina, kad dalis verslų iš pradžių vylėsi, jog karantinas bus trumpesnis, planavo kitais būdais plėtoti savo veiklą, buvo sukaupę santaupų pagalvę

„Tačiau vėliau jos pasirinko mažinti veiklos apimtis ar visai stabdyti veiklą, tikintis valstybės išmokų“, – aiškina ji.  

Rizika vėl sumažėjo

Praėjusių metų pradžioje sparčiai augo ir įmonių rizikos rodikliai. Bendrovių, kurias „Scorify“ vertino kaip aukštos rizikos, dalis pernai balandį pagausėjo iki 14%, tai buvo aukščiausias rodiklis ne tik 2021-aisiais, bet apskritai per kelerius pastaruosius metus.

„Sparčiausiai augo sveikatos bei švietimo paslaugas teikiančių įmonių rizika, akivaizdžiai prastėjo ir mažmeninės prekybos įmonių rizikos situacija“, – silpusius sektorius įvardija J. Tamašauskaitė.

Tačiau išryškėjo ir priešinga tendencija: ketvirtadalis šalies įmonių sugebėjo pagerinti savo rizikos rodiklius, o dar ketvirtadalis  – išlaikė stabilią būklę, rodo „Scorify“ analitikų skaičiavimai. Tai reiškia, kad karantino metu bendrovės rado sprendimų nestabdyti veiklos, o dalis sugebėjo veikti aktyviau nei iki tol.  

Anot J. Tamašauskaitės, antrojo, kaip ir pirmojo,  karantino metu nuo pandemijos labiausiai nukentėjo mažiausios įmonės – daugiau nei pusės mažų, turinčių iki 5 darbuotojų, rizika per metus išaugo.

2021 m. trečią ketvirtį rizikingų įmonių dalis sumažėjo iki 12%  ir iki šiol laikosi panašaus lygio.

 Pagal rizikingumo lygį per praėjusius metus labiausiai išsiskyrė paslaugų sektoriaus bendrovės.

Anot J. Tamašauskaitės, maitinimo, laisvalaikio ir apgyvendinimo veiklos buvo ir tebėra labiausiai pažeistos pandemijos ir karantino ribojimų.

„Šios įmonės ir anksčiau buvo aukštesnės rizikos nei kitos paslaugų įmonės – maitinimo sektoriuje vyrauja nedidelės, iki 10 darbuotojų turinčios įmonės, neturinčios didelių galimybių sukaupti pakankamos finansinės pagalvės sudėtingesniems laikams“, – nurodo ji.  

Vis tik apie 24% maitinimo įstaigų tuo metu buvo vertinamos kaip mažesnės rizikos – tai reiškia, kad ketvirtadalis sektoriaus įmonių metų pradžioje surado būdų išgyventi per pandemiją ir netgi suaktyvinti savo veiklą.

„Tuo tarpu kitos paslaugų sektoriaus įmonės plėtėsi ir gerino savo rizikingumo rodiklius. Tai telekomunikacijos paslaugų, taip pat administravimo paslaugas teikiančios įmonės, pvz., informacinių paslaugų centrai, išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės, bendrovės, užsiimančios fasavimo ar pakavimo veiklomis. Kurjerių ir pasiuntinių tarnybos taip pat išsilaikė tarp stabiliausių, mažiausia rizika pasižyminčių įmonių“, – vardija J. Tamašauskaitė.

Reikia vis daugiau darbuotojų

Darbuotojų skaičius, 2020 m. sumenkęs dėl įvesto karantino, praėjusiais metais stabiliai kopė į viršų – jau balandį, nepaisant karantino apribojimų, pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį ir stabiliai augo toliau.

Kai kurie sektoriai, pvz.,  didmeninė prekyba ar žemės ūkis, vis dar nėra pasiekę ikipandeminio darbuotojų skaičiaus, tačiau mažmeninės prekybos, pramonės, statybų ir kai kurių kitų sektorių darbuotojų skaičius viršijo visas popandemines prognozes ir kompensavo lėtesnį jų augimą kituose ūkio sektoriuose.  

Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa rodo, kad 2022 m. kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais.

Metai be bankrotų

„2021 m. verslo statistikoje išsiskirs kaip metai, kurių metu nebuvo įmonių bankrotų“, – dar vieną praėjusių metų ypatumą mini J. Tamašauskaitė,

Ankstesniais metais didžiąją dalį įmonių bankrotų inicijuodavo valstybinės kreditorės – „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau leidus mokesčių bei įmonių atidėjimus, šios institucijos dar 2020 m. sustabdė bankrotų iniciavimą, o kiti kreditoriai, ypač iš verslo, siekti skolingų įmonių bankroto nesiryžta dėl  sudėtingų procedūrų ir didelės biurokratijos, aiškina ji.

2021 m. pradžioje „Scorify“ buvo nustačiusi apie 1.400 verslo „zombių“, t. y. įmonių, kurioms pagal visus požymius turėjo būti pradėtas bankroto procesas – tai prastos finansų būklės kompanijos, kurios be valstybės pagalbos, lengvatinių paskolų toliau negalėtų vykdyti veiklos. Beveik du trečdaliai įmonių „zombių“ neturi net darbuotojų.

Praėjusių metų pabaigoje įmonių - „zombių“ skaičius išaugo iki 1.700, tačiau 2021 m. rudeniui daugelio pranašauta bankrotų bangos pernai taip ir neužgriuvo.   

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. pradžios iki gruodžio 27 d. buvo pradėti 786-ių įmonių bankroto procesai, kai ikipandeminių 2019 m. nuo tuo pačiu laikotarpiu jų buvo pradėta su kartus daugiau –  1.588 procesai.

Per pandemiją atidėti mokesčiai tapo kone efektyviausia priemone, leidusia vykdyti įmonėms tarpusavio atsiskaitymus. Tačiau pasibaigus mokestinėms atostogoms, VMI ir „Sodra“ jau kuris laikas automatiškai nuo įmonių, neatsiskaičiusių ar nesudariusių mokestinės paskolos sutarčių, sąskaitų nurašyti įsiskolinimus valstybei.

„Pradėtų bankroto procesų skaičius pernai išliko tolygiai mažas per visus metus, nepaisant visų prognozių, kad jie turėtų pasipilti dar rudenį. Tačiau kyla rizika, kad dabar, po sumokėtų mokesčių, daliai verslų neliks lėšų apmokėti įsipareigojimus už gautas prekes ir paslaugas“, – vertina J. Tamašauskaitė.

Didesnių įmonių su bankroto požymiais skaičius yra minimalus. Tačiau, jos teigimu, vienos didesnės įmonės bankrotas veikia verslo bendruomenę stipriau nei smulkesnių verslų problemos. 

Nuo vasaros sumažėjo ir naujai registruojamų įmonių skaičius – 2021 m. pirmąjį pusmetį sumušę bet kokius naujų įmonių rekordus, dabar lietuviai naujų įmonių registruoja mažiau. Lapkričio mėn. rezultatas  – 1.183 įmonės (palyginimui, pirmą ketvirtį kas mėnesį vidutiniškai buvo įregistruojamos 1.500 įmonės).

Ribojo žaliavos ir sąnaudos

VŽ rašė, kad pramonėje, viename iš geriausiai pandemijos iššūkius atlaikiusių Lietuvos ūkio sektorių, per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių buvo užregistruoti 87 bankroto atvejai, palyginti su 119 atvejų 2020 m. ir 177 – 2019-aisiais.

Anot Jekaterinos Rojakos, „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovės, pramonės įmonių finansiniams rodikliams įtakos turėjo pernai smarkiai augusios sąnaudos ir produkcijos kaina.

„Ribotas žaliavų prieinamumas, logistiniai sutrikimai ir augančios sąnaudos turėjo ypatingą poveikį pramonininkams, todėl atlaikyti šį spaudimą pavyko ne visiems“, – konstavo J. Rojaka.

Tarp pramonės veiklų, kurioms prasčiausiai pavyko išgyventi popandeminį šoką, ji mini metalo gaminių gamybą – tai buvo viena iš pramonės sričių, kurioje bankrotų skaičius per metus beveik padvigubėjo nuo pernai 7 iki 12 įmonių šiemet (per 11 mėn.).

Į akis krenta chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 2000 m. šioje srityje nebuvo užregistruota nė vieno bankroto, pernai – jau trys.