G. Ðimkus: infliacijos, ekonominio augimo neapibrëþtumà lydá „juodosios gulbës“ – viruso atmainos

Jo teigimu, ekonominis atsigavimas, skatinamas atsigavusios paklausos, Europoje juntamas, taèiau pandemijos suvaldymo iððûkiai á aukðtumas kelia ir infliacijà, kuri, neatmetama, gali bûti didesnë nei prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB). 

„Virusas yra tam tikra juodoji gulbë, kuri yra visuomet su mumis, taèiau mes apie tai dar neþinome“, – penktadiená þurnalistams sakë G. Ðimkus.

G. Ðimkus teigia, kad ekonomikos atsigavimas euro zonoje tebesitæsia, iðlieka pakankamai stipri vidaus paklausa.

Taèiau turime, sparèiai plintanèià COVID-19 viruso omikron atmainà.  

Europos ðalys jau ëmësi tam tikrø judëjimo, ekonominës veiklos suvarþymø, todël 2021 m. paskutiná ketvirtá stebimas lëtesnis BVP augimas, „kuris persimes á kitus metus“.

Po omikron atmainos pasirodymo lapkritá, anot G. Ðimkaus, gali atsirasti kitos ir tai yra neþinomybë, su kuria tenka gyventi jau antri metai ið eilës.

Infliacijos lûkesèiai linksta á virðø

ECB ketvirtadiená paskelbë þymiai aukðtesnës infliacijos prognozæ.

Komentuodamas naujausias ECB prognozes G. Ðimkus teigë, kad svarbus pokytis yra infliacijos prognozë, kuri 2022 m. padidinta iki 3,2% arba 1,5 proc. punkto.

„Bet vidutiniu laikotarpiu infliacija iðliks þemiau nei tikslinë 2%“, – kartojo G. Ðimkus.

Tiesa, paðnekovas neatmeta, kad besiformuojanti aplinkybiø visuma gali nulemti, kad infliacija euro zonoje bus didesnë, taèiau dël paèios krypties – kad ji ilgainiui maþës centrinio banko vadovas neabejoja.

Lietuvos bankas pirmadiená turëtø paskelbti atnaujintas ðalies makroekonomines prognozes. 

G. Ðimkus neatmeta, kad vartotojø kainø metinis augimas metø sandûroje gali perkopti 10%, taèiau mano, kad kainø augimo pikas Lietuvoje ið esmë jau pasiektas.

„Infliacija turëtø nusistovëti metø sandûroje ir metø pradþioje. Vëliau turëtume pradëti matyti jos kritimà“, – kalbëjo G. Ðimkus.

Lyginant su rugsëjá skelbtàja, ECB ketvirtadiená paskelbë þymiai aukðtesnës infliacijos prognozæ, skaièiuodamas, kad infliacija, skatinama kylanèiø energijos kainø ir pasauliniø tiekimo grandiniø kliûèiø, ðiais metais sieks 2,6% (2,2% rugsëjá), skaièiuoja bankas, o 2022 m. – ûgtels iki 3,2% (1,7%).

2023 ir 2024 metais infliacija turëtø stabilizuotis ties 1,8% riba (atitinkamai tikëtasi 1,7% ir 1,5%).

LB paskutinëmis prognozëmis, vidutinë metinë (12 mën.) infliacija Lietuvoje ðiemet sieks 3,3%, o kitàmet – 2,6%. G. Ðimkus konkreèiai nekomentavo kiek, taèiau leido suprasti, kad jos buvo perþiûrëtos didëjimo kryptimi, o apie tai bus paskelbta pirmadiená.

Infliacija lapkritá Lietuvoje pasiekë 9,3%, o euro zonoje – 4,9%.

LB vadovo teigimu, apie du treèdalius infliacijos Lietuvoje sudaro importuojama infliacija, daugiausiai per iðaugusias energijos kainas.

G. Ðimkus kartoja, kad vertinant kainø pokyèius, Lietuva skiriasi nuo kitø valstybiø atlyginimø dinamika. Atlyginimai ðalyje auga dviþenkliais skaièiais ir tai turi papildomà dedamàjà infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylanèias paslaugø kainas ir pan.

Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis Lietuvoje 2021 m. treèiàjá ketvirtá, palyginti su 2020 m. treèiuoju ketvirèiu, iðaugo 9,9%, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.

ECB kitàmet palûkanø, tikëtina, dar nekels

G. Ðimkus lapkrièio 16 d. dalyvavo nuotoliniame ECB valdanèiosios tarybos posëdyje. Jis atkreipë dëmesá, kad palûkanos dar kitàmet euro zonoje, labai tikëtina, nebus didinamos, taèiau taip pat pabrëþë, kad ECB pasilieka sau laisvas rankas veikti, atsiþvelgiant á makroekonomines sàlygas euro zonoje.

O vakar, kaip raðë VÞ, ECB ëmësi laipsniðkai maþinti pandeminæ turto supirkimo programà, taèiau paþymëjo, kad skatinamoji politika vis dar lieka reikalinga, siekiant 2% infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu.

Kaip ir tikëtasi, bazinës palûkanø normos liko nepakeistos, áskaitant neigiamà bankø indëliø ECB  -0,5% normà.

„Labai maþai tikëtina, kad 2022 metais padidinsime palûkanø normas“, – pareiðkë Christine Lagarde, ECB vadovë.

Pernai pavasará inicijuota Pandeminë turto supirkimo programa (PEPP) pirmàjá ateinanèiø metø ketvirtá bus vykdoma maþesniu tempu nei paskutiná 2021 m. ketvirtá. Turto supirkimo programa baigsis 2022 m. kovà. Bankas nenurodë, ar iki tol ji bus iðnaudota visa 1,85 mlrd. Eur apimtimi.

ECB taip pat nusprendë pratæsti PEPP reinvestavimo laikotarpá bent iki 2024 m. pabaigos.

Bankas praneðime pastebëjo, kad ECB pasilieka galimybæ bet kuriuo metu lanksèiai koreguoti PEPP reinvestavimo programà, taip pat – galimybæ paaðtrëjusios pandemijos akivaizdoje didinti programos metu vykdomà turto supirkimà.

ECB taip pat vykdo 20 mlrd. Eur per mënesá siekianèià turto supirkimo programà (APP), pradëtà dar iki pandemijos pradþios. Ji antràjá 2022 m. ketvirtá bus didinama iki 40 mlrd. Eur, o treèiàjá maþës iki 30 mlrd. Eur per mënesá. Nuo kitø metø spalio ji bus palaikoma 20 mlrd. Eur lygyje „taip ilgai, kiek to reikës remiant skatinantá palûkanø normø lygá“.