G. Šimkus: infliacijos, ekonominio augimo neapibrėžtumą lydį „juodosios gulbės“ – viruso atmainos

Jo teigimu, ekonominis atsigavimas, skatinamas atsigavusios paklausos, Europoje juntamas, tačiau pandemijos suvaldymo iššūkiai į aukštumas kelia ir infliaciją, kuri, neatmetama, gali būti didesnė nei prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB). 

„Virusas yra tam tikra juodoji gulbė, kuri yra visuomet su mumis, tačiau mes apie tai dar nežinome“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

G. Šimkus teigia, kad ekonomikos atsigavimas euro zonoje tebesitęsia, išlieka pakankamai stipri vidaus paklausa.

Tačiau turime, sparčiai plintančią COVID-19 viruso omikron atmainą.  

Europos šalys jau ėmėsi tam tikrų judėjimo, ekonominės veiklos suvaržymų, todėl 2021 m. paskutinį ketvirtį stebimas lėtesnis BVP augimas, „kuris persimes į kitus metus“.

Po omikron atmainos pasirodymo lapkritį, anot G. Šimkaus, gali atsirasti kitos ir tai yra nežinomybė, su kuria tenka gyventi jau antri metai iš eilės.

Infliacijos lūkesčiai linksta į viršų

ECB ketvirtadienį paskelbė žymiai aukštesnės infliacijos prognozę.

Komentuodamas naujausias ECB prognozes G. Šimkus teigė, kad svarbus pokytis yra infliacijos prognozė, kuri 2022 m. padidinta iki 3,2% arba 1,5 proc. punkto.

„Bet vidutiniu laikotarpiu infliacija išliks žemiau nei tikslinė 2%“, – kartojo G. Šimkus.

Tiesa, pašnekovas neatmeta, kad besiformuojanti aplinkybių visuma gali nulemti, kad infliacija euro zonoje bus didesnė, tačiau dėl pačios krypties – kad ji ilgainiui mažės centrinio banko vadovas neabejoja.

Lietuvos bankas pirmadienį turėtų paskelbti atnaujintas šalies makroekonomines prognozes. 

G. Šimkus neatmeta, kad vartotojų kainų metinis augimas metų sandūroje gali perkopti 10%, tačiau mano, kad kainų augimo pikas Lietuvoje iš esmė jau pasiektas.

„Infliacija turėtų nusistovėti metų sandūroje ir metų pradžioje. Vėliau turėtume pradėti matyti jos kritimą“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lyginant su rugsėjį skelbtąja, ECB ketvirtadienį paskelbė žymiai aukštesnės infliacijos prognozę, skaičiuodamas, kad infliacija, skatinama kylančių energijos kainų ir pasaulinių tiekimo grandinių kliūčių, šiais metais sieks 2,6% (2,2% rugsėjį), skaičiuoja bankas, o 2022 m. – ūgtels iki 3,2% (1,7%).

2023 ir 2024 metais infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8% riba (atitinkamai tikėtasi 1,7% ir 1,5%).

LB paskutinėmis prognozėmis, vidutinė metinė (12 mėn.) infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3%, o kitąmet – 2,6%. G. Šimkus konkrečiai nekomentavo kiek, tačiau leido suprasti, kad jos buvo peržiūrėtos didėjimo kryptimi, o apie tai bus paskelbta pirmadienį.

Infliacija lapkritį Lietuvoje pasiekė 9,3%, o euro zonoje – 4,9%.

LB vadovo teigimu, apie du trečdalius infliacijos Lietuvoje sudaro importuojama infliacija, daugiausiai per išaugusias energijos kainas.

G. Šimkus kartoja, kad vertinant kainų pokyčius, Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių atlyginimų dinamika. Atlyginimai šalyje auga dviženkliais skaičiais ir tai turi papildomą dedamąją infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylančias paslaugų kainas ir pan.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 9,9%, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.

ECB kitąmet palūkanų, tikėtina, dar nekels

G. Šimkus lapkričio 16 d. dalyvavo nuotoliniame ECB valdančiosios tarybos posėdyje. Jis atkreipė dėmesį, kad palūkanos dar kitąmet euro zonoje, labai tikėtina, nebus didinamos, tačiau taip pat pabrėžė, kad ECB pasilieka sau laisvas rankas veikti, atsižvelgiant į makroekonomines sąlygas euro zonoje.

O vakar, kaip rašė VŽ, ECB ėmėsi laipsniškai mažinti pandeminę turto supirkimo programą, tačiau pažymėjo, kad skatinamoji politika vis dar lieka reikalinga, siekiant 2% infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu.

Kaip ir tikėtasi, bazinės palūkanų normos liko nepakeistos, įskaitant neigiamą bankų indėlių ECB  -0,5% normą.

„Labai mažai tikėtina, kad 2022 metais padidinsime palūkanų normas“, – pareiškė Christine Lagarde, ECB vadovė.

Pernai pavasarį inicijuota Pandeminė turto supirkimo programa (PEPP) pirmąjį ateinančių metų ketvirtį bus vykdoma mažesniu tempu nei paskutinį 2021 m. ketvirtį. Turto supirkimo programa baigsis 2022 m. kovą. Bankas nenurodė, ar iki tol ji bus išnaudota visa 1,85 mlrd. Eur apimtimi.

ECB taip pat nusprendė pratęsti PEPP reinvestavimo laikotarpį bent iki 2024 m. pabaigos.

Bankas pranešime pastebėjo, kad ECB pasilieka galimybę bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti PEPP reinvestavimo programą, taip pat – galimybę paaštrėjusios pandemijos akivaizdoje didinti programos metu vykdomą turto supirkimą.

ECB taip pat vykdo 20 mlrd. Eur per mėnesį siekiančią turto supirkimo programą (APP), pradėtą dar iki pandemijos pradžios. Ji antrąjį 2022 m. ketvirtį bus didinama iki 40 mlrd. Eur, o trečiąjį mažės iki 30 mlrd. Eur per mėnesį. Nuo kitų metų spalio ji bus palaikoma 20 mlrd. Eur lygyje „taip ilgai, kiek to reikės remiant skatinantį palūkanų normų lygį“.