G. Šimkus: infliacijos, ekonominio augimo neapibrėžtumą lydį „juodosios gulbės“ – viruso atmainos

Publikuota: 2021-12-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Gediminas Šimkus. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys, teigia, kad didžiausią nežinomybę, kaip toliau vystysis euro zona ir Lietuvos ekonomika kelia koronaviruso atmainos, kurių galime sulaukti ir daugiau.

Jo teigimu, ekonominis atsigavimas, skatinamas atsigavusios paklausos, Europoje juntamas, tačiau pandemijos suvaldymo iššūkiai į aukštumas kelia ir infliaciją, kuri, neatmetama, gali būti didesnė nei prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB). 

„Virusas yra tam tikra juodoji gulbė, kuri yra visuomet su mumis, tačiau mes apie tai dar nežinome“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

G. Šimkus teigia, kad ekonomikos atsigavimas euro zonoje tebesitęsia, išlieka pakankamai stipri vidaus paklausa.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau turime, sparčiai plintančią COVID-19 viruso omikron atmainą.  

Europos šalys jau ėmėsi tam tikrų judėjimo, ekonominės veiklos suvaržymų, todėl 2021 m. paskutinį ketvirtį stebimas lėtesnis BVP augimas, „kuris persimes į kitus metus“.

Po omikron atmainos pasirodymo lapkritį, anot G. Šimkaus, gali atsirasti kitos ir tai yra nežinomybė, su kuria tenka gyventi jau antri metai iš eilės.

Infliacijos lūkesčiai linksta į viršų

ECB ketvirtadienį paskelbė žymiai aukštesnės infliacijos prognozę.

Komentuodamas naujausias ECB prognozes G. Šimkus teigė, kad svarbus pokytis yra infliacijos prognozė, kuri 2022 m. padidinta iki 3,2% arba 1,5 proc. punkto.

„Bet vidutiniu laikotarpiu infliacija išliks žemiau nei tikslinė 2%“, – kartojo G. Šimkus.

Tiesa, pašnekovas neatmeta, kad besiformuojanti aplinkybių visuma gali nulemti, kad infliacija euro zonoje bus didesnė, tačiau dėl pačios krypties – kad ji ilgainiui mažės centrinio banko vadovas neabejoja.

Lietuvos bankas pirmadienį turėtų paskelbti atnaujintas šalies makroekonomines prognozes. 

G. Šimkus neatmeta, kad vartotojų kainų metinis augimas metų sandūroje gali perkopti 10%, tačiau mano, kad kainų augimo pikas Lietuvoje iš esmė jau pasiektas.

„Infliacija turėtų nusistovėti metų sandūroje ir metų pradžioje. Vėliau turėtume pradėti matyti jos kritimą“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lyginant su rugsėjį skelbtąja, ECB ketvirtadienį paskelbė žymiai aukštesnės infliacijos prognozę, skaičiuodamas, kad infliacija, skatinama kylančių energijos kainų ir pasaulinių tiekimo grandinių kliūčių, šiais metais sieks 2,6% (2,2% rugsėjį), skaičiuoja bankas, o 2022 m. – ūgtels iki 3,2% (1,7%).

2023 ir 2024 metais infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8% riba (atitinkamai tikėtasi 1,7% ir 1,5%).

LB paskutinėmis prognozėmis, vidutinė metinė (12 mėn.) infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3%, o kitąmet – 2,6%. G. Šimkus konkrečiai nekomentavo kiek, tačiau leido suprasti, kad jos buvo peržiūrėtos didėjimo kryptimi, o apie tai bus paskelbta pirmadienį.

Infliacija lapkritį Lietuvoje pasiekė 9,3%, o euro zonoje – 4,9%.

LB vadovo teigimu, apie du trečdalius infliacijos Lietuvoje sudaro importuojama infliacija, daugiausiai per išaugusias energijos kainas.

G. Šimkus kartoja, kad vertinant kainų pokyčius, Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių atlyginimų dinamika. Atlyginimai šalyje auga dviženkliais skaičiais ir tai turi papildomą dedamąją infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylančias paslaugų kainas ir pan.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 9,9%, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.

ECB kitąmet palūkanų, tikėtina, dar nekels

G. Šimkus lapkričio 16 d. dalyvavo nuotoliniame ECB valdančiosios tarybos posėdyje. Jis atkreipė dėmesį, kad palūkanos dar kitąmet euro zonoje, labai tikėtina, nebus didinamos, tačiau taip pat pabrėžė, kad ECB pasilieka sau laisvas rankas veikti, atsižvelgiant į makroekonomines sąlygas euro zonoje.

O vakar, kaip rašė VŽ, ECB ėmėsi laipsniškai mažinti pandeminę turto supirkimo programą, tačiau pažymėjo, kad skatinamoji politika vis dar lieka reikalinga, siekiant 2% infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu.

Kaip ir tikėtasi, bazinės palūkanų normos liko nepakeistos, įskaitant neigiamą bankų indėlių ECB  -0,5% normą.

„Labai mažai tikėtina, kad 2022 metais padidinsime palūkanų normas“, – pareiškė Christine Lagarde, ECB vadovė.

Pernai pavasarį inicijuota Pandeminė turto supirkimo programa (PEPP) pirmąjį ateinančių metų ketvirtį bus vykdoma mažesniu tempu nei paskutinį 2021 m. ketvirtį. Turto supirkimo programa baigsis 2022 m. kovą. Bankas nenurodė, ar iki tol ji bus išnaudota visa 1,85 mlrd. Eur apimtimi.

ECB taip pat nusprendė pratęsti PEPP reinvestavimo laikotarpį bent iki 2024 m. pabaigos.

Bankas pranešime pastebėjo, kad ECB pasilieka galimybę bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti PEPP reinvestavimo programą, taip pat – galimybę paaštrėjusios pandemijos akivaizdoje didinti programos metu vykdomą turto supirkimą.

ECB taip pat vykdo 20 mlrd. Eur per mėnesį siekiančią turto supirkimo programą (APP), pradėtą dar iki pandemijos pradžios. Ji antrąjį 2022 m. ketvirtį bus didinama iki 40 mlrd. Eur, o trečiąjį mažės iki 30 mlrd. Eur per mėnesį. Nuo kitų metų spalio ji bus palaikoma 20 mlrd. Eur lygyje „taip ilgai, kiek to reikės remiant skatinantį palūkanų normų lygį“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Nuo kelių buhalterių komandos iki didelių įmonių aptarnavimo: „Integre“ sėkmės formulė – atvirumas naujovėms Verslo tribūna 1

Buhalterinė apskaita yra neatsiejama kiekvieno verslo funkcija, nuo kurių efektyvumo nemažai priklauso ne tik...

Finansai
09:57
Pernai VIPA investicijas didino 110 mln. Eur

Iki 2021 m. pabaigos Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), veikdama kaip nacionalinė plėtros įstaiga...

Finansai
08:38
Lietuva – už didžiųjų tarptautinių kompanijų apmokestinimo įgyvendinimą ES lygiu

Lietuva laikosi nuomonės, kad globalus susitarimas dėl pasaulinio minimalaus 15% pelno mokesčio tarptautinėms...

Finansai
2022.01.17
„Citadele“ skolina 4,5 mln. Eur „Vilvi Group“ įmonei Latvijoje

„Citadele“ bankas vienos didžiausių Lietuvos pieno produktų gamintojų „Vilvi Group“ įmonei Latvijoje „Baltic...

Pramonė
2022.01.17
„Credit Suisse“ vadovas atsistatydina dėl COVID-19 saviizoliacijos taisyklių pažeidimų

Antonio Horta-Osorio atsistatydino iš „Credit Suisse“ vadovo pareigų dėl to, kad kelis kartus pažeidė...

Rinkos
2022.01.17
Kinijos ekonomikos augimas 2021 – lėtesnis nei tikėtasi 17

Kinijos ekonomika praėjusiais metais augo 8,1%, palyginti su 2020 rodikliu, kas 0,3% procentiniais punktais...

Finansai
2022.01.17
„Scandagra Group“ iš ERPB tvariam ūkininkavimui skolinasi 30 mln. Eur

Baltijos šalių ekologiškų grūdų prekybos sektoriuje lyderiaujančiai įmonių grupei „Scandagra Group“ Europos...

Pramonė
2022.01.17
Investicijoms į stambias maisto perdirbimo gamyklas vienijasi Baltijos šalių kooperatyvai Premium

Kooperatyvo pastatytos pieno perdirbimo įmonės „Pienas LT“ sėkmė paskatino perdirbimo imtis ir...

Pramonė
2022.01.17
Įmonė nebereikalinga? 4 veiklos sustabdymo žingsniai

Metams prasidėjus, peržiūrimi ir verslo tikslai. Jeigu nuosava veikla netenkina, išvargina, o gal – reikia...

Gazelė
2022.01.16
Ch. Lagarde: 2022 metais infliaciją skatinantys veiksniai turėtų susilpnėti

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde mano, kad veiksniai, pastūmėję infliacijos augimą...

Finansai
2022.01.14
I. Šimonytė: Lietuvoje reikia europietiško NT mokesčio 67

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida...

Finansai
2022.01.14
„Sodra“ išsiuntė 260.000 laiškų asmenims, kuriuos ketinama įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą 1

Šiemet į antros pakopos pensijų fondus bus įtraukta dar 264.000 žmonių. Tiek gyventojų, pasak „Sodros“, šią...

Finansai
2022.01.14
Žingsniai finansinio ešafoto link 2

Virš įmonių vadovų galvų kyla naujas Damoklo kardas – Lietuvoje formuojama praktika, kai už nesumokėtus...

Nuomonės
2022.01.14
Teismų praktika: įmonės nesumokėtus mokesčius turi atlyginti vadovas Premium 31

Vadovauti įmonei, kurios finansinė padėtis yra nestabili, tampa vis rizikingiau. Valstybinė mokesčių...

Finansai
2022.01.14
Globalioje kovoje dėl talentų siūlomos ir mokesčių lengvatos, ir premijos Premium 4

Jei Lietuva nestos į konkurencinę kovą dėl talentų, nei ekonomikos proveržio, nei didelių investicijų nebus.

Pramonė
2022.01.14
ECB įvardijo scenarijus, kada keltų palūkanas, JAV pinigų kainą pradės didinti jau kovą Premium 1

Metinei infliacijai euro zonoje gruodį fiksavus 5% rekordą, įtakinga Europos centrinio banko (ECB) pareigūnė...

Finansai
2022.01.14
G. Skaistė nuo kitų metų siūlo įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį 101

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia...

Finansai
2022.01.13
Verslas su valdžia sutarė sukurti „vieną langelį“ skolinimui

Verslininkams skundžiantis, kad įmonės sunkiai gauna bankų ar valstybės finansų institucijų paskolų, verslo...

Finansai
2022.01.13
D. Vilčinskas: VIVA iki šių metų vidurio investuos dar apie 100 mln. Eur 3

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdomo Pagalbos verslui fondo vadovas sako, kad ateityje...

Pramonė
2022.01.13
VIVA pasirašė 5,4 mln. Eur vertės finansavimo sutartis su „Spark“ 2

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) sausio 11 d. pasirašė finansavimo sutartis su UAB „Ride Share“,...

Finansai
2022.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku