SEB ir „Swedbank“ gerina augimo prognozę, bet įžvelgia rizikų, jei pandemija užsitęs 

Tekstas papildytas Estijos ir Latvijos BVP bei infliacijos prognozėmis

Atitinkamai „Swedbank“ antradienį taip pat pagerino šių metų Lietuvos BVP augimo perspektyvą iki 5%, o kitų metų prognozė sumažina iki 3,3%.  Panašaus augimo tikimasi ir 2023 metais. Rugpjūtį bankas skelbė, kad šiemet šalies ekonomika augs 4,2%, o kitąmet – 3,5%.

Lietuvos ekonomika pandeminiais 2020 m. beveik nepatyrė nuosmukio, t. y. susitraukė vos 0,1%.

Sparčiausia ekonominė plėtra Baltijos pranašaujama Estijai, lėčiausia – Latvijai.

Latvijos BVP padidėjimo 2021 m. prognozė kilstelta nuo 4,3% iki 4,5%, Estijos – nuo 6,6% iki 8,8%.

Latvijos ir Estijos ekonomikos augimo kitąmet prognozės sumažintos atitinkamai nuo 5,2% iki 5,0% ir nuo 4,5% iki 3,8%.

[infogram id="11fc9d63-7fc5-4219-89b7-7fac51f9577b" prefix="hOi" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2021 11 16"]

„Kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, jei kažkas šiemet slopino Lietuvos ekonomikos augimą, tai buvo ne pandemija ar silpna paklausa, o sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės ir darbuotojų trūkumas“, — pristatydamas naujausią banko ekonomikos apžvalgą sakė  Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Infliacijos pikas kitąmet

Kalbant apie kainų augimą, SEB Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ prognozuoja, kad iki 8,2% spalį užkilusi metinė infliacija Lietuvoje 2021 m. sieks 4,5%, kitąmet – 5,4%, o 2023 m., atslūgus energetikos kainoms, augs nuosaikiau – 2,3%. Infliacija pernai siekė 1,2%.

„Prie dešimties procentų priartėsianti infliacija vartotojų kišenes labiausiai paplonins kitų metų pirmą ketvirtį, todėl būtent kitų metų pradžia prekybininkams bus nebe tokia palanki kaip šiemet“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas.

Vidutinė metinė infliacija, „Swedbank“ vertinimu, 2021 m. ir 2022 m. sieks 4,4%, tačiau dėl sparčiai augančių atlyginimų ir pensijų žmonių perkamoji galia didės sparčiau.

SEB ekspertų naujausiais vertinimais, vidutinė metų infliacija Latvijoje 2021-aisiais sudarys 3,1% ir 4,6% 2022 m.,  Estijoje – atitinkamai 4,1% ir 3,7%.

[infogram id="8a753cdf-175d-46ee-85c9-993655e8c986" prefix="v52" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2021 11 16"]

„Gero gyvenimo krizė“

Tai, kas šiuo metu vyksta pasaulio ekonomikoje, o tuo pačiu – ir Lietuvoje, N. Mačiulis įvardija kaip „gero gyvenimo krizę“.

„Per pastaruosius 11 metų, kai beveik kasdien stebiu ekonominius ir finansinius rodiklius, nesu matęs to, kas dabar vyksta ir finansų rinkose, ir pasaulio ekonomikose. Tai visiškai prasilenkia su tuo, ką paprastai įvardijame kaip krizę,“ – sako N. Mačiulis.

Rengdami prognozes, „Swedbank“ ekonomistai vis dar neatmeta tikimybės, kad naujos viruso atmainos gali paaštrinti pandemiją, tačiau remiasi labiausiai tikėtina prielaida – neigiamų ekonominių pasekmių ji nebeturės.

Palūkanos kitąmet išliks neigiamos

T. Povilausko teigimu, darbo rinkoje padėtis toliau gerėja ir daro teigiamą įtaką atlyginimų augimo tempui bei paslaugų kainų infliacijai.

„Kai kurie centriniai bankai jau pradėjo kelti bazinę palūkanų normą ir dėl to skolinimosi kaina gyventojams ir verslui ėmė augti. Tačiau Lietuvoje kitąmet vis dar mėgausimės neigiamomis EURIBOR palūkanų normomis“, – tęsia T. Povilauskas.

Anot SEB ekonomisto, pasiteisino lūkesčiai, kad Lietuvos bankas rudenį gali paskelbti priemones, kuriomis bandytų bent simboliškai vėsinti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką. Tačiau turime jau vertinti ir tolesnius scenarijus – ką daryti, jeigu kainų augimo tempas nemažėtų ir kitąmet.   

„Pagrindiniame mūsų scenarijuje stagfliacijos nėra“, – prognozės pristatymo metu sakė T. Povilauskas. Tačiau jis pridūrė, kad, jeigu pandemija tęsis ir bus dirbtinių ekonomikos stabdymų, tuomet stagfliacijos, kai augant kainoms ekonomika traukiasi, rizika galima.

Darbuotojams – aukso amžius

Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais liks mažiau neigiamai paveiktų sektorių, toliau sparčiai didės gyventojų užimtumas ir atlyginimai.

„Darbuotojams tai aukso amžius – jų trūksta visuose sektoriuose, o turintys tinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties gali nesunkiai rinktis darbdavius ir darbo vietas. Nors nedarbo lygis kitais metais dar viršys 6%, darbuotojų trūkumo problema dar labiau aštrės“, — teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad šiemet 11% augęs vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs dar 8,4%. Vėliau dar metus atlyginimai galėtų augti dviženkliu tempu.

SEB prognozuoja, kad nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5%, šiemet turėtų sumažėti iki 7,1%, o 2022 metais – iki 6,5%. Vidutinis atlyginimas šiemet turėtų augti 9,8%, o 2022 metais – 8,7%.

[infogram id="a04cff33-52f2-425f-8f54-0e2962e9eae3" prefix="2g1" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2021 11 16"]

Europa atsigauna nepaisant viruso

N. Mačiulio teigimu, ne viena Europos šalis išgyvena dar vieną pandemijos bangą, pavyzdžiui, Latvijai teko įvesti griežtus veiklos suvaržymus, tačiau tai turi vis mažiau įtakos ekonomikos augimui.

„Ekonomistai dar kartais kalba apie atsigavimą, o politikai svarsto pagalbos bei paramos priemones, tačiau tampa akivaizdu, kad daugelis Vakarų valstybių ne atsigauna, o patiria seniai nematytą ekonomikos spurtą ir klestėjimą. Matome rekordiškai augančias gyventojų pajamas, santaupas ir perkamąją galią, kurios niekaip nepasiveja pasiūla. Esant tokioms aplinkybėms, jaučiame ir klasikines šalutines pasekmes – į dešimtmečius nematytas aukštumas pakilusią infliaciją“, — aiškina N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai tikisi, kad po šių metų spurto JAV ir euro zonos ekonomikos neišsikvėps ir 2022 m., ir jų augimas turėtų viršyti 4%. Prognozuojama, kad stabilizuojantis žaliavų ir normalizuojantis energijos išteklių kainoms, infliacija euro zonoje turėtų atslūgti antrąjį kitų metų pusmetį.

N. Mačiulio teigimu, vis sunkiau rasti priežasčių, kodėl JAV ekonomikai reikėtų tokios skatinančios pinigų politikos, todėl tikimasi, kad jau kitais metais federalinių rezervų sistema pradės kelti palūkanas. O Europos centrinis bankas, prognozuojama, ignoruos padidėjusią infliaciją, tikėdamas jos laikinumu, todėl palūkanos nuo istorinių žemumų pakils tik 2024 metais. 

SEB ekonomistai mano, kad palūkanos euro zonoje pradės augti ne anksčiau nei 2023 m.

„Vis tik negalime atmesti tikimybės, kad įsibėgėjus atlyginimų augimui pradės pildytis dar didesnės infliacijos lūkesčiai – tai priverstų centrinius bankus reaguoti greičiau. Ir tai nebūtų blogas scenarijus, tačiau sparčiau, nei manyta, nuo dugno kylančios palūkanos galėtų sukelti nemažų svyravimų finansų ir nekilnojamojo turto rinkose“, — atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, išskiriant pagrindines rizikas šiuo metu reikia kalbėti apie Kinijos ekonomikos transformaciją, kuri gali turėti pasekmių likusiam pasauliui.

„Kinija iškėlė naujus prioritetus ir panašu, kad dabar svarbiausia ne kuo spartesnis ekonomikos augimas, o gyventojų ir įmonių priklausomybės nuo skolos mažinimas bei pajamų nelygybės problemos sprendimai“, — sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, šiemet jau buvo matyti veiksmų, sukrėtusių ne vieną naujų technologijų sektorių bei prikirpusių NT vystytojų sparnus. Jei Kinija nesuvaldys šių sudėtingų procesų, neigiamos jų pasekmės bus jaučiamos ir kituose pasaulio regionuose.