SEB ir „Swedbank“ gerina augimo prognozę, bet įžvelgia rizikų, jei pandemija užsitęs 

Publikuota: 2021-11-16
Atnaujinta 2021-11-16 14:21
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

SEB antradienį nuo 4,2% iki 4,9% padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. 2022 m. laukiama, kad Lietuvos ekonomika augs 3,6%, o 2023 m. – 3,3%. 2022-2023 m. BVP prognozės nepakeistos.

Tekstas papildytas Estijos ir Latvijos BVP bei infliacijos prognozėmis

Atitinkamai „Swedbank“ antradienį taip pat pagerino šių metų Lietuvos BVP augimo perspektyvą iki 5%, o kitų metų prognozė sumažina iki 3,3%.  Panašaus augimo tikimasi ir 2023 metais. Rugpjūtį bankas skelbė, kad šiemet šalies ekonomika augs 4,2%, o kitąmet – 3,5%.

Lietuvos ekonomika pandeminiais 2020 m. beveik nepatyrė nuosmukio, t. y. susitraukė vos 0,1%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sparčiausia ekonominė plėtra Baltijos pranašaujama Estijai, lėčiausia – Latvijai.

Latvijos BVP padidėjimo 2021 m. prognozė kilstelta nuo 4,3% iki 4,5%, Estijos – nuo 6,6% iki 8,8%.

Latvijos ir Estijos ekonomikos augimo kitąmet prognozės sumažintos atitinkamai nuo 5,2% iki 5,0% ir nuo 4,5% iki 3,8%.

[infogram id="11fc9d63-7fc5-4219-89b7-7fac51f9577b" prefix="hOi" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2021 11 16"]

„Kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, jei kažkas šiemet slopino Lietuvos ekonomikos augimą, tai buvo ne pandemija ar silpna paklausa, o sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės ir darbuotojų trūkumas“, — pristatydamas naujausią banko ekonomikos apžvalgą sakė  Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Infliacijos pikas kitąmet

Kalbant apie kainų augimą, SEB Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ prognozuoja, kad iki 8,2% spalį užkilusi metinė infliacija Lietuvoje 2021 m. sieks 4,5%, kitąmet – 5,4%, o 2023 m., atslūgus energetikos kainoms, augs nuosaikiau – 2,3%. Infliacija pernai siekė 1,2%.

„Prie dešimties procentų priartėsianti infliacija vartotojų kišenes labiausiai paplonins kitų metų pirmą ketvirtį, todėl būtent kitų metų pradžia prekybininkams bus nebe tokia palanki kaip šiemet“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas.

Vidutinė metinė infliacija, „Swedbank“ vertinimu, 2021 m. ir 2022 m. sieks 4,4%, tačiau dėl sparčiai augančių atlyginimų ir pensijų žmonių perkamoji galia didės sparčiau.

SEB ekspertų naujausiais vertinimais, vidutinė metų infliacija Latvijoje 2021-aisiais sudarys 3,1% ir 4,6% 2022 m.,  Estijoje – atitinkamai 4,1% ir 3,7%.

[infogram id="8a753cdf-175d-46ee-85c9-993655e8c986" prefix="v52" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2021 11 16"]

„Gero gyvenimo krizė“

Tai, kas šiuo metu vyksta pasaulio ekonomikoje, o tuo pačiu – ir Lietuvoje, N. Mačiulis įvardija kaip „gero gyvenimo krizę“.

„Per pastaruosius 11 metų, kai beveik kasdien stebiu ekonominius ir finansinius rodiklius, nesu matęs to, kas dabar vyksta ir finansų rinkose, ir pasaulio ekonomikose. Tai visiškai prasilenkia su tuo, ką paprastai įvardijame kaip krizę,“ – sako N. Mačiulis.

Rengdami prognozes, „Swedbank“ ekonomistai vis dar neatmeta tikimybės, kad naujos viruso atmainos gali paaštrinti pandemiją, tačiau remiasi labiausiai tikėtina prielaida – neigiamų ekonominių pasekmių ji nebeturės.

Palūkanos kitąmet išliks neigiamos

T. Povilausko teigimu, darbo rinkoje padėtis toliau gerėja ir daro teigiamą įtaką atlyginimų augimo tempui bei paslaugų kainų infliacijai.

„Kai kurie centriniai bankai jau pradėjo kelti bazinę palūkanų normą ir dėl to skolinimosi kaina gyventojams ir verslui ėmė augti. Tačiau Lietuvoje kitąmet vis dar mėgausimės neigiamomis EURIBOR palūkanų normomis“, – tęsia T. Povilauskas.

Anot SEB ekonomisto, pasiteisino lūkesčiai, kad Lietuvos bankas rudenį gali paskelbti priemones, kuriomis bandytų bent simboliškai vėsinti įkaitusią nekilnojamojo turto rinką. Tačiau turime jau vertinti ir tolesnius scenarijus – ką daryti, jeigu kainų augimo tempas nemažėtų ir kitąmet.   

„Pagrindiniame mūsų scenarijuje stagfliacijos nėra“, – prognozės pristatymo metu sakė T. Povilauskas. Tačiau jis pridūrė, kad, jeigu pandemija tęsis ir bus dirbtinių ekonomikos stabdymų, tuomet stagfliacijos, kai augant kainoms ekonomika traukiasi, rizika galima.

Darbuotojams – aukso amžius

Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais liks mažiau neigiamai paveiktų sektorių, toliau sparčiai didės gyventojų užimtumas ir atlyginimai.

„Darbuotojams tai aukso amžius – jų trūksta visuose sektoriuose, o turintys tinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties gali nesunkiai rinktis darbdavius ir darbo vietas. Nors nedarbo lygis kitais metais dar viršys 6%, darbuotojų trūkumo problema dar labiau aštrės“, — teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad šiemet 11% augęs vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs dar 8,4%. Vėliau dar metus atlyginimai galėtų augti dviženkliu tempu.

SEB prognozuoja, kad nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5%, šiemet turėtų sumažėti iki 7,1%, o 2022 metais – iki 6,5%. Vidutinis atlyginimas šiemet turėtų augti 9,8%, o 2022 metais – 8,7%.

[infogram id="a04cff33-52f2-425f-8f54-0e2962e9eae3" prefix="2g1" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2021 11 16"]

Europa atsigauna nepaisant viruso

N. Mačiulio teigimu, ne viena Europos šalis išgyvena dar vieną pandemijos bangą, pavyzdžiui, Latvijai teko įvesti griežtus veiklos suvaržymus, tačiau tai turi vis mažiau įtakos ekonomikos augimui.

„Ekonomistai dar kartais kalba apie atsigavimą, o politikai svarsto pagalbos bei paramos priemones, tačiau tampa akivaizdu, kad daugelis Vakarų valstybių ne atsigauna, o patiria seniai nematytą ekonomikos spurtą ir klestėjimą. Matome rekordiškai augančias gyventojų pajamas, santaupas ir perkamąją galią, kurios niekaip nepasiveja pasiūla. Esant tokioms aplinkybėms, jaučiame ir klasikines šalutines pasekmes – į dešimtmečius nematytas aukštumas pakilusią infliaciją“, — aiškina N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai tikisi, kad po šių metų spurto JAV ir euro zonos ekonomikos neišsikvėps ir 2022 m., ir jų augimas turėtų viršyti 4%. Prognozuojama, kad stabilizuojantis žaliavų ir normalizuojantis energijos išteklių kainoms, infliacija euro zonoje turėtų atslūgti antrąjį kitų metų pusmetį.

N. Mačiulio teigimu, vis sunkiau rasti priežasčių, kodėl JAV ekonomikai reikėtų tokios skatinančios pinigų politikos, todėl tikimasi, kad jau kitais metais federalinių rezervų sistema pradės kelti palūkanas. O Europos centrinis bankas, prognozuojama, ignoruos padidėjusią infliaciją, tikėdamas jos laikinumu, todėl palūkanos nuo istorinių žemumų pakils tik 2024 metais. 

SEB ekonomistai mano, kad palūkanos euro zonoje pradės augti ne anksčiau nei 2023 m.

„Vis tik negalime atmesti tikimybės, kad įsibėgėjus atlyginimų augimui pradės pildytis dar didesnės infliacijos lūkesčiai – tai priverstų centrinius bankus reaguoti greičiau. Ir tai nebūtų blogas scenarijus, tačiau sparčiau, nei manyta, nuo dugno kylančios palūkanos galėtų sukelti nemažų svyravimų finansų ir nekilnojamojo turto rinkose“, — atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, išskiriant pagrindines rizikas šiuo metu reikia kalbėti apie Kinijos ekonomikos transformaciją, kuri gali turėti pasekmių likusiam pasauliui.

„Kinija iškėlė naujus prioritetus ir panašu, kad dabar svarbiausia ne kuo spartesnis ekonomikos augimas, o gyventojų ir įmonių priklausomybės nuo skolos mažinimas bei pajamų nelygybės problemos sprendimai“, — sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, šiemet jau buvo matyti veiksmų, sukrėtusių ne vieną naujų technologijų sektorių bei prikirpusių NT vystytojų sparnus. Jei Kinija nesuvaldys šių sudėtingų procesų, neigiamos jų pasekmės bus jaučiamos ir kituose pasaulio regionuose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 9

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 26

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 62

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29
Statybos verslo situacija kontrastinga, bet ir sėkmingų įmonių vadovai geresnių rezultatų nebesitiki Premium

Nors statybos sektorius 2021 m. užbaigė finansiškai gana sėkmingai, analitikai mato nerimo ženklų: itin...

Statyba ir NT
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
E.Stankevičius: Esame vienintelė sporto šaka, kuri tiesiogiai investuoja į infrastruktūrą Verslo tribūna

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus.„Esame...

Finansai
2022.06.29
Pažeidus atsiskaitymų grynaisiais tvarką baudos grės tiek verslui, tiek privatiems asmenims 5

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.

Finansai
2022.06.28
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Sodra“: Pensijų anuitetų fondas augo dukart, gavėjų skaičius – beveik tris kartus

Dvejus metus veikiančio „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas pasiekė 18 mln. Eur ir yra 2,3 karto didesnis...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku