G. Šimkus: infliaciją Lietuvoje kaitina ir algos, kainų kuprą išlygins atsigausianti pasiūla
Taip teigia Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys.
Jis pabrėžia, kad spalį iki 8,2% pašokusi metinė infliacija Lietuvoje įspūdinga, tačiau tai nėra vienos Lietuvos reiškinys. Kainos auga visoje euro zonoje.
Eurostatas penktadienį paskelbė, kad infliacija euro zonoje spalį pakilo iki 4,1%, nuo 3,4% rugsėjį. Kainos Lietuvoje ir euro zonoje auga nuo metų pradžios. Pernai euro zonoje dar stebėta defliacija.
„Ispanijoje infliacija spalį pasiekė 5,5%. Ispanams tai yra labai daug. Dar daugiau tai yra, manau, vokiečiams. Ten kainos pakilo 4,6%. Na, aišku, mūsų 8,2% kainų augimas dar įspūdingesnis ir tai tikrai labai didelį skaičiai. Tačiau labai svarbu suvokti priežastis, kodėl jos auga“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.
Jis taip pat sakė, kad į metų pabaigą tiek euro zonoje, tiek ir Lietuvoje turėtų būti pasiektas kainų augimo pikas. Ekonomistai mano, kad metinė infliacija metų gale Lietuvoje pasieks 9% ar net dviženklį augimą.
„Mes neturime dabar tokio trumpojo laikotarpio prognozės. Prognozes atnaujinsime gruodžio mėnesį, bet turbūt nėra taip svarbu, ar tai bus dviženklis skaičius, ar arti dviženklio – turbūt svarbu, kad tas kainų pokytis labai didelis“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.
Kainas augina ir atlyginimai
Skaičiuojama, kad du trečdaliai šios infliacijos Lietuvoje yra sukelta išorinių veiksnių, t.y. pakilusių importuojamų naftos, elektros, dujų kainų. Trečdalį sudaro atlyginimų augimas.
„Vertinant kainų pokyčius, Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių atlyginimų dinamika. Atlyginimai auga dviženkliais skaičiais ir tai, be jokios abejonės, turi papildomą dedamąją infliacijos dinamikai Lietuvoje per kylančias paslaugų kainas ir pan. O tai iš principo ir paaiškina (aukštesnį – VŽ) infliacijos lygį Lietuvoje“, – kalbėjo LB vadovas.
„Palyginimui (kai kuriose didesnėse – VŽ) euro zonos valstybėse darbo užmokestis auga maždaug 2% metiniu tempu. Kol kas ten kažkokio pokyčio, bent jau žvelgiant į istorines kainas, nesimato“, – sakė G. Šimkus.
Tiekimo grandinių klausimas
G. Šimkus sako, kad tiekimo grandinių sutrikimai, kurie išaugina kainas, ilgainiui susitvarkys ir kainos, gamintojams atliepiant į paklausą ir vis gaminant, pavyzdžiui, daugiau šiuo metu stingančių mikroschemų automobilių ir elektronikos pramonei, sumažės.
„Šie trikdžiai yra laikini veiksniai, kurie infliaciją veikia skatinančiai. Kai bus pašalinti, jie veiks kainas mažinančiai“, – tęsė LB vadovas.
Pailiustruodamas, kaip veikia ekonomikos dėsniai, jis veda paralelę su pandemijos metu 2020 m. kovą-balandį didelę paklausą turėjusių medicininių kaukių, kurių tiesiog trūko, kainos pokyčiais.
„Prisiminkime kaukes COVID-19 pandemijos pradžioje. Jei pamenate, medicininių kaukių pakuotė pernai kovą-balandį kainavo 50 Eur. Dabar jos tekainuoja kelis eurus“, – pridūrė G. Šimkus.
Ketvirtadienį vyko ECB posėdis, kuriame nebuvo priimta svarbių pinigų politikos sprendimų, išskyrus tai, kad per pandemiją patvirtinta 1,85 trln. Eur turto supirkimo programa bus įgyvendinama lėtesniais tempais superkant obligacijas antrinėje rinkoje. Palūkanos pakeistos taip pat nebuvo.
Tačiau jau gruodį, tikėtini pinigų politikos sprendimai, kuriuos priimant bus atsižvelgta ir į spalio, ir vėlesnių metų mėnesių infliacijos dinamiką, ECB atnaujintas makroekonomines prognozes.
Įvairūs šaltiniai skelbia, kad ECB gali pradėti didinti palūkanas anksčiausiai 2022 m. antrą pusmetį, vėliausiai – 2024 m
G. Šimkus kalba, kad pagal dabartines ECB prognozes kainų lygis, kuris dabar viršija 2% vidutinės trukmės tikslinę infliacija, vidutiniu laikotarpiu sulėtės ir 2023 m. vėl nesieks šios ribos. Tačiau jis akcentavo, kad kainos, tikėtina, nesugrįš į tą lygį, kokiame buvo iki pandemijos 2019 m. Jo teigimu, didysis klausimas – kokiame lygyje tos kainos nusistovės po pandemijos.
