Lietuvos valstybės skola stabilizavosi ties 45% BVP
Prognozės, kad per pandemiją Lietuvos valstybės skola perkops 50% BVP ir priartės link euro zonos raudonosios 60% BVP skolų linijos, nepasitvirtino.
Eurostatas penktadienį paskelbė, kad Lietuvos viešųjų finansų skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 23,1 mlrd. Eur ir sudarė 44,6% šalies BVP.
Palyginti iki pandemijos, 2019 m. Lietuvos skola siekė 35,9% BVP, o pernai metų pabaigoje pakilo iki beveik 48% BVP. Tačiau šiemet skola kiek sumažėjo ir laikosi tiek 45% BVP riba.
Atsigaunant ekonomikoms po pandemijos ir ES šalims palengva atsisakant biudžeto lėšomis remti darbų netekusius gyventojus bei sunkumų patiriančius verslus, sumažėjo poreikis skolintis, o tai lėmė skolų mažėjimo ar stabilizavimosi tendenciją daugelyje ES valstybių narių.
Euro zonos fiskalinės drausmės taisyklėse leistina 60% BVP skolos viršutinė riba. Tiesa, nuo pernai pavasario, kai kilo pandemija, šis reikalavimas valstybėms narėms buvo atšauktas ir nebus taikomas iki 2023 m., kai, kaip tikimasi, visos euro zonos šalys bus pasiekusios ikipandeminį ekonominio išsivystymo lygį.
Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola metų viduryje siekė 90,9% BVP, o tik euro zonos valstybėse 98,3% BVP.
Latvijos valdžios skola siekė 13,3 mlrd. Eur ir sudarė 43,3% BVP, o Estijos 5,5 mlrd. Eur, arba 19,6% BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.
Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 207,2% BVP.
[infogram id="f478e15c-ee99-4fb4-b67c-970a73cf7ee7" prefix="Bkt" format="interactive" title="Europos Sąjungos šalys pagal skolos ir BVP santykį 2021 m. II ketv."]
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti