Naujos realijos tarptautinių sankcijų pasaulyje: svarbu ne tik finansų įstaigoms

Reklama publikuota: 2021-10-12
Eglė Kontautaitė, „Ellex Valiunas“ ekspertė ir Neringa Mickevičiūtė, „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė.
svg svg
Eglė Kontautaitė, „Ellex Valiunas“ ekspertė ir Neringa Mickevičiūtė, „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė.

Šių metų vasarą gautas aiškus atsakas iš JAV, Europos Sąjungos, Kanados ir Didžiosios Britanijos atsakingų institucijų dėl Baltarusijos vyriausybės veiksmų malšinant taikius mitingus bei prievartinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske. Baltarusijos atžvilgiu buvo priimtas platus ribojamųjų priemonių (kitaip vadinamų tarptautinėmis finansinėmis ir ekonominėmis sankcijomis) paketas, nukreiptas į atskirus Baltarusijos politinį ręžimą remiančius asmenis bei į tam tikrus Baltarusijai svarbius ekonomikos sektorius.

Nors pagrindinė žinutė buvo ta pati – Baltarusijos vyriausybės veiksmai netoleruotini ir su jais nebus taikstomasi, – tačiau ribojamųjų priemonių spektras skiriasi.

Šiame tarptautinių santykių katile, kiekvienam „virėjui“ turint savo interpretaciją, verslas turi reaguoti operatyviai ir susigaudyti, ko iš jo reikalauja skirtingi sankcijų režimai bei sankcijų formuluotės ir kaip tai taikoma jam, jo verslo partneriui ar konkrečiam sandoriui. Šiame kontekste verta prisiminti, kokiu tikslu ir kaip ribojamųjų priemonių įrankį taiko skirtingos valstybės.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje veikiančiam verslui tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos reglamentai, kurių pagrindu ribojamųjų priemonių paketas Baltarusijos atžvilgiu šių metų birželį pasipildė finansinėmis sankcijomis 78 asmenimis ir 8 įmonėmis (dabar finansinės sankcijos taikomos 166 asmenims ir 15 įmonių Baltarusijoje) bei papildomomis sektorinėmis sankcijomis Baltarusijos tabako gaminių, naftos produktų ir kalio karbonato produktų sektoriams.

Lietuvos verslui nespėjus išspręsti dilemų, susijusių su praktiniu prekybinių ryšių su Baltarusija apribojimu, rugpjūtį taip pat ir JAV iždo departamentas paskelbė naują tarptautinių sankcijų raundą Baltarusijai. Nors JAV sankcijų taikymas Lietuvoje nėra privalomas, į jas rekomenduojama atsižvelgti, jei norima palaikyti verslo ryšius su JAV, taip pat, turėti sklandžius santykius su Lietuvoje veikiančiomis finansų įstaigomis.

Ką reikia žinoti apie ribojamąsias priemones?

Tarptautinės ribojamosios priemonės arba sankcijos (šiame tekste abu terminai bus vartojami kaip sinonimai) – tai nekarinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą bei pagarbą žmogaus teisėms. Tokių sankcijų tikslas – pakeisti atitinkamos šalies vyriausybės, subjektų ar asmenų vykdomą politiką ar sustabdyti konkrečius veiksmus.

Tarptautinių ribojamųjų priemonių objektais dažniausiai tampa šalių vyriausybių atstovai, strategines prekes (pavyzdžiui, ginklus) gaminančios bendrovės, transporto įmonės, finansų įstaigos, taip pat konkrečiai šaliai jautrios pramonės šakos (Baltarusijos atveju tai būtų kalio karbonato, tabako gaminių bei naftos pramonė).  Nors tarptautinių ribojamųjų priemonių efektyvumas reguliariai peržiūrimas siekiant įvertinti jų veiksmingumą nustatytų tikslų atžvilgiu, tačiau toli gražu ne visos priemonės yra efektyvios dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, skirtingi atskirų šalių taikomos užsienio politikos tikslai. Efektyviausiomis, mažiausiai žalos keliančiomis, laikomos daugiašalės, didžiųjų valstybių sutartinai ir koordinuotai taikomos ribojamosios priemonės. Geriausias toks pavyzdys būtų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos taikomos sankcijos. 15-ai didžiųjų pasaulio valstybių atradus konsensusą, tikimybė sankcijoms pasiekti tikslą išties išauga. Visgi, reikia įvertinti, kad prie JT Saugumo Tarybos bendro stalo sėdi Rusija, Kinija, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios turi skirtingus užsienio politikos tikslus ir kiekviena šių šalių turi veto teisę Taryboje, todėl sutarimą pasiekti tam tikrais atvejais itin sudėtinga.

Antra, net ir pasiekus konsensusą, sankcijos gali nepasiekti tikslo, jei nėra tinkamo jų įgyvendinimo mechanizmo ir atitinkamai įgyvendinimo priežiūros mechanizmo. Čia Rusija ir Kinija dažnai tampa kritikų taikiniu, kad, net ir pasiekus susitarimo JT Saugumo Taryboje, šiose šalyse sankcijų paketas nėra tinkamai įgyvendinamas, o priežiūros mechanizmas neefektyvus.

Na, ir trečia – globalizacija. Besivystantys tarptautinės prekybos ryšiai, skaitmenizacijos procesai, palengvinantys prekybos partnerių paieškas bet kuriame pasaulio kampelyje, be kita ko palengvina ir tarptautinių sankcijų apėjimą. Finansiniai srautai arba prekės nukreipiamos į „neutralias“ jurisdikcijas taip užmaskuojant lėšų arba prekių kilmę arba jų paskirtį ir apeinant sankcijų tikslus. Jei nėra tinkamo tarptautinių sankcijų priežiūros mechanizmo, praktikoje gali būti ieškoma įvairių būdų, kaip jų išvengti.

JAV įtaka pasaulyje eksteritorinėmis priemonėmis 

Nagrinėjant tarptautinių ribojamųjų priemonių efektyvumo problematiką, susijusią su sankcijų apėjimu panaudojant „neutraliąsias jurisdikcijas“, keliamas klausimas, ką daryti, kad pirminių sankcijų poveikis padidėtų. Tokiu atveju gali būti taikomos vadinamosios „antrinės sankcijos“, kurių pagrindinis požymis –  eksteritorinis taikymas.  JAV – viena iš nedaugelio šalių, kur sankcijų nuostatos gali būti nukreiptos į užsienio bendrovių veiklą, taip „kirsdamos“ JAV jurisdikcijos ribas.

ES smerkia eksteritorinį teisės taikymą ir tam tikrų sankcijų kontekste (Irano, Kubos, Libijos) yra aktyvavusi vadinamąjį blokavimo statutą — ES įmonėms draudžiama vykdyti eksteritoriniu mastu taikomas JAV sankcijas, leidžiama dėl tokių sankcijų patiriamą žalą išieškoti iš ją sukėlusio asmens, o užsienio teismų sprendimai, pagrįsti šiomis sankcijomis, ES pripažįstami negaliojančiais. Visgi, realybėje verslui neretai tenka ieškoti kompromiso, kokią mažesnę blogybę pasirinkti – dalykinių santykių su JAV praradimą (verslo partnerių, klientų, galimybių atsiskaityti JAV doleriais praradimą) ar sulaukti ES blokavimo statuto pasekmių.

Sprendžiant dilemą, ar reikia laikytis JAV taikomų sankcijų, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad JAV turi itin stiprų sankcijų įgyvendinimo priežiūros mechanizmą. Už galimą JAV sankcijų nevykdymą nukentėjusių tokių verslo gigantų pavyzdžiai kaip kad BNP Paribas, Commenrzbank, Barclays Bank, Societe Generale, Siemens ir kt. iš esmės atsako į klausimą, kiek verta palaikyti taikius partnerystės ryšius su JAV.

Taisyklės, kurios pagelbės

Atsakomybė už sankcijų nesilaikymą tenka verslo subjektui, todėl pagrindinis daugelio įmonių vadovų klausimas – ką gi daryti? Ar verta skubėti diegti sudėtingas sankcijų programas, samdyti sankcijų atitikties specialistus, diegti automatizuotus sankcijų stebėsenos mechanizmus?

Pirmoji taisyklė – taikyti rizika pagrįstą požiūrį. Reikėtų įsivertinti visą savo paslaugos ar prekės tiekimo grandinę ir identifikuoti silpnąsias jos dalis, kurios gali turėti sąlyčio taškų su tarptautinių sankcijų režimu. Jei verslas vykdomas išimtinai Lietuvoje, parduodamos prekės, kurių kilmė lietuviška, nėra jokio sąlyčio su tarptautine prekyba, prekybos partneriai taip pat yra lietuviškos kilmės – tikėtina, kad sankcijų rizika yra minimali ir kontrolės priemones reikėtų peržiūrėti tik tuomet, jei verslas plečiasi, keičiami partneriai, numatoma teikti naujas prekes ir pan. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tarptautinių sankcijų laikymosi pareiga nepriklauso nuo verslo apimčių. Yra atvejų, kuomet poveikio priemonės yra skiriamos už pavienius, mažos vertės sandorius.

Antra – įsivertinti, koks sankcijų režimas bus aktualus. Vėlgi paslaugos/prekės tiekimo grandinės analizė čia tikrai pagelbės. Ar turite verslo partnerių JAV? Ar vykdote atsiskaitymus JAV valiuta? Ar prekių etiketėje nėra užrašo „pagaminta Irane“ (supaprastintu ir labai primityviu atveju)? Atsakant į šiuos klausimus, reikėtų prisiminti, kad, jei esate ES veikiantis subjektas, galioja ES blokavimo statutas. Įsivertinkite galimas dalykinių santykių nutraukimo pasekmes.

Trečia – kiekvienas sankcijų režimas turi savo išimtis. Jos gali būti numatytos pačiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, ES sankcijų Baltarusijai kontekste numatytos tam tikros išimtys sutartims, sudarytoms iki 2021 m. birželio 25 d.), gali būti numatytos atskiros bendrosios licencijos (angl. general licences), kurios galioja ribotą laiką (JAV sankcijų Baltarusijai kontekste tokia licencija iki gruodžio yra suteikta kalio pramonės sektoriaus bendrovei „Belaruskali OAO“). Taip pat atkreipti dėmesį, kad tam tikrais išimtiniais atvejais galima kreiptis į kompetetingą instituciją atskiroms išimtims specifiniams sandoriams taikyti.

Ketvirta – prisiminti, kad  draudžiama sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti arba dėl kurios išvengiama ribojamųjų priemonių, draudžiama ribojamąsias priemones apeiti. Už sankcijų pažeidimus gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

Na, ir penkta, JAV ir ES sankcijų režimai turi esminių skirtumų. Pavyzdžiui, ES taikomos sankcijos peržiūrimos ir atnaujinamos ne rečiau kaip kartą per metus. Tuo tarpu JAV taikomos sankcijos dažniausiai neterminuotos ir priimamas atskiras sprendimas atšaukti sankcijas. Skirtingai vertinami kriterijai netiesioginiam sankcijų poveikiui įsivertinti, siekiant suprasti, kaip plačiai taikomos sankcijos (svarbu nepamiršti, kad jos aktualios ne tik sankcionuotam subjektui, bet ir jo dukterinėms įmonėms; nustatant sankcijų kaskadavimąsi ES ir JAV reguliavime yra esminių skirtumų, pvz., JAV yra esminis nuosavybės teisių į subjektą kriterijus, tuo tarpu, kai ES svarbus ne tik nuosavybės kriterijus, bet ir kontrolės kriterijus).

Apibendrinant, visuomet reikėtų turėti žinioje, kad kiekvienos ribojamosios priemonės (sankcijos) turinys gali būti skirtingas, kaip ir sankcijų vertinimo taisyklės (atsižvelgiant į tai, ar tai ES, ar JAV sankcijos). Nereikėtų suskubti nutraukti visų prekybinių ryšių su Baltarusija ar su partneriu, kuris vykdo veiklą Baltarusijoje, vien dėl to, kad šios šalies atžvilgiu yra pritaikytos ES ir JAV sankcijos. Vis dėlto, reikia atidžiai įsivertinti draudžiamus ir leidžiamus veiksmus, kadangi kiekvienas sandoris yra skirtingas. Tiek sandorio aplinkybių, tiek sankcijų turinio atidi analizė yra vienas iš kertinių dalykų siekiant užtikrinti sklandžią verslo eigą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
TVF ekonomistai pataria labai akylai stebėti infliaciją   

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį perspėjo, kad pasaulinė ekonomika įžengė į padidėjusios...

Finansai
2021.10.12
Nuo 2023 m. pinigų plovimo prevencija užsiims nauja ES institucija, galbūt iš Vilniaus 

Daugiau nei septyniose ES šalyse veikiančių finansinių bendrovių priežiūrą pinigų plovimo prevencijos ir...

Finansai
2021.10.12
PSDF biudžetas kitais metais turėtų augti 7,8%

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos...

Finansai
2021.10.12
Verslo perdavimas: kokia esminė klaida gali sužlugdyti net sėkmingiausią verslą Premium

Vis dažniau verslo įkūrėjai sprendžia klausimą, kam perduoti verslą. Jei jis perduodamas vien pagal kraujo...

Gazelė
2021.10.12
Valstybė kitąmet planuoja beveik 1,5 mlrd. Eur didesnes mokesčių pajamas 2

Į valstybės biudžetą mokesčių pajamų kitąmet planuojama surinkt beveik 1,5 mlrd. Eur daugiau. Turėtų didėti...

Finansai
2021.10.12
Didžiųjų prekybos tinklų rinkos dalys: išsiskiria „Lidl“, traukiasi mažųjų dalis Premium

Didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ bendroje mažmeninės prekybos būtinaisiais...

Prekyba
2021.10.12
Grįžta idėja riboti atsiskaitymus grynaisiais Premium 11

Europos Sąjungos paraginta Lietuvos Vyriausybė grįžta prie primiršto pasiūlymo apriboti atsiskaitymus...

Verslo aplinka
2021.10.12
Kodėl valstybė kasa dar vieną duobę ilgalaikiam savarankiškam kaupimui pensijai? Verslo tribūna 4

Gyvybės draudimas teisės aktuose reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis, sudaranti...

Finansai
2021.10.12
Naujos realijos tarptautinių sankcijų pasaulyje: svarbu ne tik finansų įstaigoms Verslo tribūna

Šių metų vasarą gautas aiškus atsakas iš JAV, Europos Sąjungos, Kanados ir Didžiosios Britanijos atsakingų...

Finansai
2021.10.12
Valstybės biudžeto projekte – kiek mažesnės nei pernai išlaidos, deficitas išlieka 1

Valstybės biudžeto išlaidos kitąmet planuojamos kiek kuklesnės nei šiemet, o biudžeto deficitas bus gana...

Finansai
2021.10.11
Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų siekti 3,1% BVP

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1% bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Verslo aplinka
2021.10.11
Kartu su 2022 m. biudžetu iš mokestinių pokyčių planuojamas tik NPD pakėlimas Premium

Šią savaitę Vyriausybė perduos Seimui svarstyti 2022 m. biudžeto projektą. Viešųjų finansų deficitas kitąmet,...

Verslo aplinka
2021.10.11
Startuolis Lietuvos įmonėms siūlo naują verslo finansavimo modelį Verslo tribūna

Finansinių paslaugų startuolis „Inrem Finance“ Lietuvoje pradeda įgyvendinti verslo finansavimo modelį,...

Finansai
2021.10.11
Patarimai viešųjų pirkimų naujokams: kaip išvengti klaidų

Pandemijos metais padaugėjo įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose. Tačiau dažna nė nebando, nes...

Gazelė
2021.10.10
„Illumina“ ir „Grail“ susijungimo testas: paaiškės, ar siekis gelbėti gyvybes leis nepaisyti Europos koncentracijų taisyklių

Gyvybės mokslų kompanija „Illumina“ ir itin ankstyvą vėžio diagnozavimo technologiją vystantis startuolis...

Finansai
2021.10.09
Airija, Estija ir Vengrija pritarė pelno mokesčio tarptautiniam minimaliam tarifui

Airijos ir Estijos vyriausybės ketvirtadienį pareiškė sutinkančios su 15% pelno mokesčio tarptautiniu...

Finansai
2021.10.08
Rugsėjį – 1,4% mėnesio infliacija

Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, buvo 1,4% mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos...

Finansai
2021.10.08
Eksportas auga toliau, o ypač – lietuviškos kilmės prekių  

Lietuvos eksportas 2021 m. sausį – rugpjūtį, palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 18,7% iki...

Finansai
2021.10.08
VMI kantrybė išseko: bus griežta ir sieks didesnių baudų Premium 46

VMI nedrausmingoms ir nesąžiningoms įmonėms žada būti žymiai griežtesnė – anot jos, praktika rodo, kad tik...

Finansai
2021.10.08
Po VMI mikroskopu atsidurs dar beveik 200 didesnių įmonių Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) į itin atidžiai prižiūrimų didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą nuo kitų...

Finansai
2021.10.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku