Infliacija Lietuvoje rugsėjį perkopė 6%

Papildyta ekonomistų komentarais

Išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 6,3%.

„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas“, – skelbiama pranešime.

Vartotojų kainos Lietuvoje auga nuo 2021 m. sausio.

Išankstinis mėnesinis (2021 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 1,6%.

Vartotojų kainos Lietuvoje auga nuo 2021 m. sausio. Infliaciją Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kelia po pandemijos atsigaunanti ekonomika, išaugusi prekių ir paslaugų (kurios buvo neprieinamos ar sustabdytos karantino metu) paklausa bei nepakankama pasiūla, siejama su stringančiomis tiekimo grandinėmis.

VŽ rašė, kad Europoje nuo viduvasario smarkiai padidėjo dujų kainos, o tai verčia stabdyti veiklą šios žaliavos kainai jautrius trąšų gamintojus. Analitikai prognozuoja, kad su dujomis brangstanti elektra paveiks ne tik trąšų, bet ir metalo, cemento gamintojus. Sumažėjusi gamyba neigiamai paveiktų ir kitas industrijas, pavyzdžiui, automobilių pramonę arba statybas.

Savo ruožtu Europos šalių vyriausybės, pavyzdžiui, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitos planuoja finansuoti namų ūkius, nukentėjusius nuo pašokusių dujų ir elektros kainų, nuogąstaujant, kad artėjant žiemai energetinių išteklių krizė gali dar pagilėti.

Kai kuriuos žingsnius svarsto ir Lietuvos vyriausybė. Pavyzdžiui, jau siūloma nukelti elektros tiekimo liberalizavimo terminą nuo šių metų gruodžio į kitus metus, kuomet gyventojai turės pasirinkti elektros tiekėją. Ekspertų teigimu, padidėjusių elektros kainų metu pasirašius 24 mėnesių sutartį, vartotojams tektų mokėti brangiau, jeigu elektros kainos pasibaigus šaltajam sezonui nukristų.    

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė netrukus pasiūlys priemones, kaip amortizuoti smarkiai augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams.

„Tikrai Vyriausybė pateiks pasiūlymus, (...) vertiname, kad tai laikinas labai staigus padidėjimas ir jis per laiką išsilygins, tai kaip tai išdėstyti per laikotarpį, tam reikės įstatymo pakeitimų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

[infogram id="6ddcceb3-3f38-45eb-904e-626fbf6d126c" prefix="fOW" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2021 09"]

Kainos dar kurį laiką kils

Ekonomistai sako, kad 6% metinė infliacija – dar ne pabaiga, skelbia BNS.

„Lapkritį, gruodį mes jau matysime ir 7% metinę infliaciją, nes šiai dienai nematau priežasčių, kodėl Europoje ir Lietuvoje turėtų pagerėti situacija dėl infliacijos“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas

Ekonomisto teigimu, pagrindinė infliaciją didinanti priežastis – tebesitęsianti energetinių išteklių krizė, kuri neturėtų greitai baigtis. 

„Kinija pradėjo riboti elektros tiekimą savo gamintojams, todėl Europos pramonė gaus daugiau užsakymų iš vietos klientų, čia padidės energetinių išteklių paklausa, kas dar labiau kels jų kainą Europoje ir atitinkamai kels infliaciją Lietuvoje“, – mano A. Izgorodinas.

Anot jo, kita priežastis, įsukanti infliacijos spiralę, – ekonomikos atsigavimas ir atlyginimų augimas.

„Atlyginimai šiemet Lietuvoje pakils apie 10%, tai įmonės realiai neturi kitų išeičių, kaip tik kelti kainas“, – sakė ekonomistas.

Žygimanto Maurico, „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto, teigimu, infliacija Lietuvoje gali būti  žymiai aukštesnė nei kitose euro zonos šalyse, ji gali išlikti ilgesnį laiką.

„Tokiu būdu išaugs grėsmė, kad mes būsim greičiau brangūs nei turtingi ar kokybiški, nes prekių kainos ir darbo užmokestis Lietuvoje kyla pernelyg sparčiai“, – mano Ž. Mauricas.

Rugpjūtį vartotojų kainos euro zonoje išaugo 3% , o jos narėje Lietuvoje perkopė 5% ir gerokai viršijo ECB tikslinę 2% ribą.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad iki pavasario šalyje gali įsisukti bendra infliacijos spiralė – brangs ne tik maistas, elektra, dujos, šildymas, bet ir paslaugos.

„Matome, kad auga ne tik maisto produktų ir energetikos šaltinių kainos. Pastaraisiais mėnesiais kyla ir paslaugų kainos. Prie to prisideda ir kovidiniai ribojimai – sumažėjo srautai į didžiuosius prekybos centrus, o mažose parduotuvėse kainos ir taip būna aukštesnės“, – pastebi Ž. Mauricas.    

„Sumaišties laikotarpiais dažniausiai laimi pardavėjai, ne pirkėjai“, – pridūrė jis.