EP: Sanglaudos pinigai turi gelbėti tuštėjančius regionus

Reklama publikuota: 2021-07-22
Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda.
svg svg
Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda.

Europos regionai keičiasi ir nyksta, gyventojai senėja, kai tuo tarpu miestai auga, o jų infrastruktūra patiria iššūkius. Europos Parlamentas (EP) siūlo skatinti gyvenimą regionuose ES Sanglaudos pinigų pagalba, kitaip jie tik dar labiau tuštės. Prognozuojama, kad ypač gyventojų sumažės Rytų ir Pietų Europoje dėl mažo gimstamumo ir migracijos.

„Siunčiantieji regionai“ liks be kvalifikuoto personalo, teikiančio kokybiškas medicinos ir švietimo paslaugas. Nepamirškime, kad iki 2070 m. Europoje gyvens tik 4% pasaulio gyventojų, o ilgalaikės Europos regionų demografinės tendencijos rodo mažesnį gimstamumą ir visuomenės senėjimą“, – perspėja EP rezoliucijos pranešėjas Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda. Anot jo, geriau įsisavinant struktūrinius ir sanglaudos fondus, galima pakeisti demografines tendencijas. „Išsiunčiančiaisiais regionais“ vadinami nuolat emigraciją patiriantys ir prarandantys kvalifikuotus žmones ES regionai ir valstybės.

Nors 78 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose arba netoli jų, kur prieinamos kokybiškos energetikos, transporto ir ryšio paslaugos, tačiau nemaža dalis atokesnių regionų vis dar tokių paslaugų neturi. Kadangi Sanglaudos politika sudaro 8,5 proc. valdžios sektoriaus kapitalo investicijų ES, šie pinigai gali smarkiai prisidėti prie demografinės pusiausvyros išsaugojimo, teigiama EP rezoliucijoje.

Socialistų ir demokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas aiškina, kad vienas iš būdų traukti žmones į regionus yra ir „kaimiško“ gyvenimo būdo skatinimas. „Skatinti augimą, gamybą tiesiogiai kaime, bet taip pat pritraukti ir dalinį ūkininkavimą, kuris nebūtinai žmogui būtų pagrindinės pajamos, bet turėdamas keletą hektarų jis gali dirbti ir mieste. Kaip pagalbinį verslą, kuris duotų pridedamąją vertę ir pajamas, bet būtų ir tam tikras malonumas, ypatingai jaunesniems žmonėms“, – pasakoja J.Olekas.

Europiečių įpročius jau pakeitė COVID-19 pandemija – atsirado lankstumas ir galimybės dirbti iš bet kur, imta labiau vertinti buvimą gamtoje ir atokiau nuo žmonių minios. Tuo verta pasinaudoti ir investuoti į kaimo vietoves, sako Europos liaudies frakcijos atstovas D.Buda.

„Europos Sąjunga gali skatinti kaimo ir periferines teritorijas investuodama į infrastruktūrą, medicinos ir švietimo sistemas“, – teigia europarlamentaras. Anot jo, norint pritraukti jaunas šeimas, ypač svarbu kokybiškas švietimas ir perkvalifikavimas regionuose, galimybės mokytis nuotoliniu būdu.

„Neturėtų būti skirtumų tarp kaimo ir miesto švietimo, vaikai turėtų turėti vienodas galimybes mokytis. Be to, ypač svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms likti šiuose regionuose, siūlant patrauklias švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes vietos ir regionų lygmeniu, mokantis klasėje ar nuotoliniu būdu“, – teigia D.Buda.

EP Kaimo plėtros komitete dirbantis J.Olekas nemano, kad kokybiškas švietimas kaime neįmanomas, tik šiuo metu Lietuvoje per mažai finansuojamas. „Jeigu pasižiūrėti švietimo finansavimą Suomijoje, Estijoje ar Latvijoje, jis yra ženkliai aukštesnis negu Lietuvoje. Tai jeigu mes skirtume tuos 6% nuo bendrojo vidaus produkto, tada galėtume užtikrinti finansavimą ir mažesnei mokyklai – pradinei mokyklai, ikimokyklinė įstaigai ir kaimo vietovėje, o vyresnius vaikus galima nuvežti ir centrą“, – kalba europarlamentaras. Anot jo, nekokybiško švietimo priežastis – maži mokytojų atlyginimai, o dabartinis siekis mažinti gimnazijų skaičių tik dar labiau didins nelygybę.

nuotrauka::1 right

„Nebūtinai maža mokykla yra bloga mokykla, kaip ir nebūtinai mažas ūkis yra blogas“, – teigia J.Olekas, sakydamas, kad švietimą reikia stiprinti ir suvienodinti. Infrastruktūros, judumo galimybės didinimas taip pat svarbu, viešasis transportas turi būti orientuotas į gyventojų poreikius ir suderintas su įstaigų darbu, o tai turėtų daryti savivalda, sako jis.

Rezoliucijoje teigiama, kad vietos valdžia itin svarbi sprendžiant demografines problemas. Europarlamentaras D.Buta teigia, kad valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi integruotai spręsti šias problemas, pasitelkdamos Sanglaudos politikos priemones.

„Reikia skatinti išmaniuosius kaimus ir kitas patrauklias schemas, siekiant išlaikyti gyventojų skaičių ir pritraukti jaunus žmones į kaimo ir pusiau kaimo vietoves. Tam turėjo būti skirti ir nacionaliniai atsigavimo planai, kuriami vietos ir regionų institucijų“, – sako D.Buda.

Anot jo, vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos turi rasti būdų paskatinti jaunas šeimas apsigyventi tuštėjančiuose regionuose ir sudaryti galimybę joms naudotis kokybiškomis paslaugomis, infrastruktūra. Dėmesį reikia sutelkti į darbo vietų kūrimą, ypač jauniems žmonėms, verslumo sąlygų gerinimą ir paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Nors „siunčiantieji“ regionai labai akivaizdžiai patiria protų nutekėjimą, kas lemia aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją iš vienos šalies į kitą, kalbėti apie kokią nors tiesioginę kompensaciją protus atiduodančioms šalims nesvarstoma. Nors emigracijos rodikliai turėjo įtaką formuojant Sanglaudos politiką ir pinigus, tačiau konkretus atlyginimas „už galvą“ negali būti svarstomas, nes žmonių judėjimas yra viena pagrindinių ES laisvių, sako EP pranešėjas D.Buda.

Tarp kitų siūlymų Europos Komisijai rezoliucijoje akcentuojamas ir Sanglaudos fondų prieinamumo didinimas bei biurokratijos mažinimas. „Sanglaudos politikos supaprastinimas reiškia prieinamų priemonių sukūrimą, kad valdžios institucijos ir įmonės galėtų lengvai gauti finansinius išteklius“, – teigia D.Buda.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rusijos bankas kilstelėjo bazines palūkanas vienu punktu iki 6,5%

Rusijos centrinis bankas penktadienį nusprendė bazinių palūkanų normą padidinti iškart vienu procentiniu...

Rinkos
2021.07.23
Turto deklaracijos: turtingiausi tarnautojai, politikai ir jų sutuoktiniai  Premium

Valstybinė mokesčių inspekcija interneto svetainėje liepos viduryje paskelbė valstybės tarnautojų ir jų...

Finansai
2021.07.23
Lietuvos bankas: draudikai atsižvelgė į rekomendacijas dėl pakaitinio automobilio

Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės atsižvelgė į daugumą Lietuvos banko (LB) rekomendacijų dėl...

Logistika
2021.07.23
Teismas: R. Bartaška turi atlyginti „Snorui“ 16.000 Eur žalą

Žlugusio banko „Snoras“ investicijų tarnybos direktorius Remigijus Bartaška prisidėjo prie neteisėtų veiksmų,...

Finansai
2021.07.23
Dalinė T. Karoso pergalė prieš mokesčių administratorių: VMI turės peržiūrėti sprendimą Premium 4

Verslininkas Tadas Karosas teisme pasiekė, kad VMI turės iš naujo nagrinėti sprendimą dėl 0,87 mln. Eur...

Finansai
2021.07.23
Investuotojų požiūris: pandemija koregavo rizikos žemėlapius ir įkaitino konkurenciją Premium

Investicinių komercinio nekilnojamojo turto (NT) objektų besižvalgantys investuotojai neslepia: pandemija...

Statyba ir NT
2021.07.23
Skolinti verslui Lietuvoje EIB rengiasi dar per du bankus  Premium

Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pandemiją akivaizdžiai...

Finansai
2021.07.23
ECB kiek sušvelnino poziciją dėl infliacijos

Kaip ir tikėtasi, ECB radikalių sprendimų ketvirtadienio susitikime nepateikė, tačiau pakeitė ateities...

Rinkos
2021.07.22
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – mažesnis nei vidutiniškai ES

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 22,6 mlrd. Eur ir sudarė 45,6% šalies bendrojo vidaus...

Verslo aplinka
2021.07.22
Rengiasi atremti NT burbulus, kibernetines atakas, įmonių bankrotus

Galimas NT rinkos perkaitimas ir per pandemiją keliskart padažnėjusios kibernetinės atakos finansų įstaigoms...

Finansai
2021.07.22
„Luminor“ gyventojų vartojimui paskolino dvigubai daugiau

„Luminor“ banke išduotų vartojimo kreditų suma šių metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 19 mln. Eur ir buvo...

Rinkos
2021.07.22
„Western Union“ Lietuvoje uždirbo 5,8 mln. Eur pelną

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų kompanijos „Western Union“ valdoma bendrovė „Western Union Processing...

2021.07.22
Kaip elgtis, kai palūkanų atskaitymai į sąnaudas atsiduria VMI taikiklyje  Premium

Lietuvoje taikoma vadinamoji plonos kapitalizacijos taisyklė, mokesčių ekspertų vertinimu, yra griežta ir...

Finansai
2021.07.22
EP: Sanglaudos pinigai turi gelbėti tuštėjančius regionus Verslo tribūna 4

Europos regionai keičiasi ir nyksta, gyventojai senėja, kai tuo tarpu miestai auga, o jų infrastruktūra...

Finansai
2021.07.22
Lietuvoje nebeliks buhalterių: jie taps „finansinę apskaitą tvarkančiais asmenimis“ Premium 2

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos (FM) siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą,...

Finansai
2021.07.21
EK: Lietuva neteisėtai apmokestina PVM nuo pirmojo euro, tai reikia keisti  Premium 7

To paties asmens valdomų, bet nesusijusių verslų spraudimas po vienu skėčiu apmokestinimo tikslais atsisuko...

Finansai
2021.07.21
„Bigbank“ Lietuvoje pradėjo teikti būsto paskolas

Specializuotas Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ pranešė pradėjęs teikti būsto paskolas Lietuvoje.

Statyba ir NT
2021.07.21
LB atstovas: bankų pelno apmokestinimo tvarka netobula 1

Dabartinė bankų pelno apmokestinimo tvarka, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. Eur tenka mokėti didesnį pelno...

Finansai
2021.07.21
Alternatyvus finansavimas gelbsti, kai pinigų reikia skubiai Verslo tribūna

Sutelktinis finansavimas – paskolos „Avietė“, alternatyvus finansavimas – paskolos „Alternatyva“, rizikos...

Finansai
2021.07.21
Kaip tapti banku: unikali GENERAL FINANCING BANKO patirtis Verslo tribūna

Vienerių metų banko veiklos sukaktį šiemet minintis GENERAL FINANCING BANKAS rinkoje įsitvirtino kaip lanksti...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku