EP: Sanglaudos pinigai turi gelbėti tuštėjančius regionus

Reklama publikuota: 2021-07-22
Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda.
svg svg
Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda.

Europos regionai keičiasi ir nyksta, gyventojai senėja, kai tuo tarpu miestai auga, o jų infrastruktūra patiria iššūkius. Europos Parlamentas (EP) siūlo skatinti gyvenimą regionuose ES Sanglaudos pinigų pagalba, kitaip jie tik dar labiau tuštės. Prognozuojama, kad ypač gyventojų sumažės Rytų ir Pietų Europoje dėl mažo gimstamumo ir migracijos.

„Siunčiantieji regionai“ liks be kvalifikuoto personalo, teikiančio kokybiškas medicinos ir švietimo paslaugas. Nepamirškime, kad iki 2070 m. Europoje gyvens tik 4% pasaulio gyventojų, o ilgalaikės Europos regionų demografinės tendencijos rodo mažesnį gimstamumą ir visuomenės senėjimą“, – perspėja EP rezoliucijos pranešėjas Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda. Anot jo, geriau įsisavinant struktūrinius ir sanglaudos fondus, galima pakeisti demografines tendencijas. „Išsiunčiančiaisiais regionais“ vadinami nuolat emigraciją patiriantys ir prarandantys kvalifikuotus žmones ES regionai ir valstybės.

Nors 78 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose arba netoli jų, kur prieinamos kokybiškos energetikos, transporto ir ryšio paslaugos, tačiau nemaža dalis atokesnių regionų vis dar tokių paslaugų neturi. Kadangi Sanglaudos politika sudaro 8,5 proc. valdžios sektoriaus kapitalo investicijų ES, šie pinigai gali smarkiai prisidėti prie demografinės pusiausvyros išsaugojimo, teigiama EP rezoliucijoje.

Socialistų ir demokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas aiškina, kad vienas iš būdų traukti žmones į regionus yra ir „kaimiško“ gyvenimo būdo skatinimas. „Skatinti augimą, gamybą tiesiogiai kaime, bet taip pat pritraukti ir dalinį ūkininkavimą, kuris nebūtinai žmogui būtų pagrindinės pajamos, bet turėdamas keletą hektarų jis gali dirbti ir mieste. Kaip pagalbinį verslą, kuris duotų pridedamąją vertę ir pajamas, bet būtų ir tam tikras malonumas, ypatingai jaunesniems žmonėms“, – pasakoja J.Olekas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Europiečių įpročius jau pakeitė COVID-19 pandemija – atsirado lankstumas ir galimybės dirbti iš bet kur, imta labiau vertinti buvimą gamtoje ir atokiau nuo žmonių minios. Tuo verta pasinaudoti ir investuoti į kaimo vietoves, sako Europos liaudies frakcijos atstovas D.Buda.

„Europos Sąjunga gali skatinti kaimo ir periferines teritorijas investuodama į infrastruktūrą, medicinos ir švietimo sistemas“, – teigia europarlamentaras. Anot jo, norint pritraukti jaunas šeimas, ypač svarbu kokybiškas švietimas ir perkvalifikavimas regionuose, galimybės mokytis nuotoliniu būdu.

„Neturėtų būti skirtumų tarp kaimo ir miesto švietimo, vaikai turėtų turėti vienodas galimybes mokytis. Be to, ypač svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms likti šiuose regionuose, siūlant patrauklias švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes vietos ir regionų lygmeniu, mokantis klasėje ar nuotoliniu būdu“, – teigia D.Buda.

EP Kaimo plėtros komitete dirbantis J.Olekas nemano, kad kokybiškas švietimas kaime neįmanomas, tik šiuo metu Lietuvoje per mažai finansuojamas. „Jeigu pasižiūrėti švietimo finansavimą Suomijoje, Estijoje ar Latvijoje, jis yra ženkliai aukštesnis negu Lietuvoje. Tai jeigu mes skirtume tuos 6% nuo bendrojo vidaus produkto, tada galėtume užtikrinti finansavimą ir mažesnei mokyklai – pradinei mokyklai, ikimokyklinė įstaigai ir kaimo vietovėje, o vyresnius vaikus galima nuvežti ir centrą“, – kalba europarlamentaras. Anot jo, nekokybiško švietimo priežastis – maži mokytojų atlyginimai, o dabartinis siekis mažinti gimnazijų skaičių tik dar labiau didins nelygybę.

nuotrauka::1 right

„Nebūtinai maža mokykla yra bloga mokykla, kaip ir nebūtinai mažas ūkis yra blogas“, – teigia J.Olekas, sakydamas, kad švietimą reikia stiprinti ir suvienodinti. Infrastruktūros, judumo galimybės didinimas taip pat svarbu, viešasis transportas turi būti orientuotas į gyventojų poreikius ir suderintas su įstaigų darbu, o tai turėtų daryti savivalda, sako jis.

Rezoliucijoje teigiama, kad vietos valdžia itin svarbi sprendžiant demografines problemas. Europarlamentaras D.Buta teigia, kad valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi integruotai spręsti šias problemas, pasitelkdamos Sanglaudos politikos priemones.

„Reikia skatinti išmaniuosius kaimus ir kitas patrauklias schemas, siekiant išlaikyti gyventojų skaičių ir pritraukti jaunus žmones į kaimo ir pusiau kaimo vietoves. Tam turėjo būti skirti ir nacionaliniai atsigavimo planai, kuriami vietos ir regionų institucijų“, – sako D.Buda.

Anot jo, vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos turi rasti būdų paskatinti jaunas šeimas apsigyventi tuštėjančiuose regionuose ir sudaryti galimybę joms naudotis kokybiškomis paslaugomis, infrastruktūra. Dėmesį reikia sutelkti į darbo vietų kūrimą, ypač jauniems žmonėms, verslumo sąlygų gerinimą ir paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Nors „siunčiantieji“ regionai labai akivaizdžiai patiria protų nutekėjimą, kas lemia aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją iš vienos šalies į kitą, kalbėti apie kokią nors tiesioginę kompensaciją protus atiduodančioms šalims nesvarstoma. Nors emigracijos rodikliai turėjo įtaką formuojant Sanglaudos politiką ir pinigus, tačiau konkretus atlyginimas „už galvą“ negali būti svarstomas, nes žmonių judėjimas yra viena pagrindinių ES laisvių, sako EP pranešėjas D.Buda.

Tarp kitų siūlymų Europos Komisijai rezoliucijoje akcentuojamas ir Sanglaudos fondų prieinamumo didinimas bei biurokratijos mažinimas. „Sanglaudos politikos supaprastinimas reiškia prieinamų priemonių sukūrimą, kad valdžios institucijos ir įmonės galėtų lengvai gauti finansinius išteklius“, – teigia D.Buda.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Finansų įstaigoje užčiuopė verslo nišą: parūpina ir milijonines paskolas Verslo tribūna

Vienoje kredito bendrovėje kelerius metus dirbęs Matas Kadžiulis netruko suprasti, kad rinkoje konkurencija...

Finansai
00:01
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
2022.07.03
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 1

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 42

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku