EP: Sanglaudos pinigai turi gelbėti tuštėjančius regionus

„Siunčiantieji regionai“ liks be kvalifikuoto personalo, teikiančio kokybiškas medicinos ir švietimo paslaugas. Nepamirškime, kad iki 2070 m. Europoje gyvens tik 4% pasaulio gyventojų, o ilgalaikės Europos regionų demografinės tendencijos rodo mažesnį gimstamumą ir visuomenės senėjimą“, – perspėja EP rezoliucijos pranešėjas Rumunijos europarlamentaras Daniel Buda. Anot jo, geriau įsisavinant struktūrinius ir sanglaudos fondus, galima pakeisti demografines tendencijas. „Išsiunčiančiaisiais regionais“ vadinami nuolat emigraciją patiriantys ir prarandantys kvalifikuotus žmones ES regionai ir valstybės.

Nors 78 proc. Europos gyventojų gyvena miestuose arba netoli jų, kur prieinamos kokybiškos energetikos, transporto ir ryšio paslaugos, tačiau nemaža dalis atokesnių regionų vis dar tokių paslaugų neturi. Kadangi Sanglaudos politika sudaro 8,5 proc. valdžios sektoriaus kapitalo investicijų ES, šie pinigai gali smarkiai prisidėti prie demografinės pusiausvyros išsaugojimo, teigiama EP rezoliucijoje.

Socialistų ir demokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas aiškina, kad vienas iš būdų traukti žmones į regionus yra ir „kaimiško“ gyvenimo būdo skatinimas. „Skatinti augimą, gamybą tiesiogiai kaime, bet taip pat pritraukti ir dalinį ūkininkavimą, kuris nebūtinai žmogui būtų pagrindinės pajamos, bet turėdamas keletą hektarų jis gali dirbti ir mieste. Kaip pagalbinį verslą, kuris duotų pridedamąją vertę ir pajamas, bet būtų ir tam tikras malonumas, ypatingai jaunesniems žmonėms“, – pasakoja J.Olekas.

Europiečių įpročius jau pakeitė COVID-19 pandemija – atsirado lankstumas ir galimybės dirbti iš bet kur, imta labiau vertinti buvimą gamtoje ir atokiau nuo žmonių minios. Tuo verta pasinaudoti ir investuoti į kaimo vietoves, sako Europos liaudies frakcijos atstovas D.Buda.

„Europos Sąjunga gali skatinti kaimo ir periferines teritorijas investuodama į infrastruktūrą, medicinos ir švietimo sistemas“, – teigia europarlamentaras. Anot jo, norint pritraukti jaunas šeimas, ypač svarbu kokybiškas švietimas ir perkvalifikavimas regionuose, galimybės mokytis nuotoliniu būdu.

„Neturėtų būti skirtumų tarp kaimo ir miesto švietimo, vaikai turėtų turėti vienodas galimybes mokytis. Be to, ypač svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms likti šiuose regionuose, siūlant patrauklias švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes vietos ir regionų lygmeniu, mokantis klasėje ar nuotoliniu būdu“, – teigia D.Buda.

EP Kaimo plėtros komitete dirbantis J.Olekas nemano, kad kokybiškas švietimas kaime neįmanomas, tik šiuo metu Lietuvoje per mažai finansuojamas. „Jeigu pasižiūrėti švietimo finansavimą Suomijoje, Estijoje ar Latvijoje, jis yra ženkliai aukštesnis negu Lietuvoje. Tai jeigu mes skirtume tuos 6% nuo bendrojo vidaus produkto, tada galėtume užtikrinti finansavimą ir mažesnei mokyklai – pradinei mokyklai, ikimokyklinė įstaigai ir kaimo vietovėje, o vyresnius vaikus galima nuvežti ir centrą“, – kalba europarlamentaras. Anot jo, nekokybiško švietimo priežastis – maži mokytojų atlyginimai, o dabartinis siekis mažinti gimnazijų skaičių tik dar labiau didins nelygybę.

nuotrauka::1 right

„Nebūtinai maža mokykla yra bloga mokykla, kaip ir nebūtinai mažas ūkis yra blogas“, – teigia J.Olekas, sakydamas, kad švietimą reikia stiprinti ir suvienodinti. Infrastruktūros, judumo galimybės didinimas taip pat svarbu, viešasis transportas turi būti orientuotas į gyventojų poreikius ir suderintas su įstaigų darbu, o tai turėtų daryti savivalda, sako jis.

Rezoliucijoje teigiama, kad vietos valdžia itin svarbi sprendžiant demografines problemas. Europarlamentaras D.Buta teigia, kad valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi integruotai spręsti šias problemas, pasitelkdamos Sanglaudos politikos priemones.

„Reikia skatinti išmaniuosius kaimus ir kitas patrauklias schemas, siekiant išlaikyti gyventojų skaičių ir pritraukti jaunus žmones į kaimo ir pusiau kaimo vietoves. Tam turėjo būti skirti ir nacionaliniai atsigavimo planai, kuriami vietos ir regionų institucijų“, – sako D.Buda.

Anot jo, vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos turi rasti būdų paskatinti jaunas šeimas apsigyventi tuštėjančiuose regionuose ir sudaryti galimybę joms naudotis kokybiškomis paslaugomis, infrastruktūra. Dėmesį reikia sutelkti į darbo vietų kūrimą, ypač jauniems žmonėms, verslumo sąlygų gerinimą ir paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Nors „siunčiantieji“ regionai labai akivaizdžiai patiria protų nutekėjimą, kas lemia aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją iš vienos šalies į kitą, kalbėti apie kokią nors tiesioginę kompensaciją protus atiduodančioms šalims nesvarstoma. Nors emigracijos rodikliai turėjo įtaką formuojant Sanglaudos politiką ir pinigus, tačiau konkretus atlyginimas „už galvą“ negali būti svarstomas, nes žmonių judėjimas yra viena pagrindinių ES laisvių, sako EP pranešėjas D.Buda.

Tarp kitų siūlymų Europos Komisijai rezoliucijoje akcentuojamas ir Sanglaudos fondų prieinamumo didinimas bei biurokratijos mažinimas. „Sanglaudos politikos supaprastinimas reiškia prieinamų priemonių sukūrimą, kad valdžios institucijos ir įmonės galėtų lengvai gauti finansinius išteklius“, – teigia D.Buda.