Minimali alga negali būti žemiau skurdo ribos, įsitikinęs Europos Parlamentas

Reklama publikuota: 2021-06-30
Europarlamentarė Ozlem Demirel.
svg svg
Europarlamentarė Ozlem Demirel.

Minimalus atlyginimas turi būti nustatytas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir siekti ne mažiau kaip 50 procentų šalių atlyginimų vidurkio, kad apsaugotų nuo skurdo dirbančius europiečius. Tuo įsitikinusi europarlamentarė Ozlem Demirel, Europos Parlamento (EP) priimtos rezoliucijos dėl nelygybės ir dirbančiųjų skurdo mažinimo pranešėja. Eurostato duomenimis, 2018 m. 9,4 proc. Europos darbuotojų grėsė skurdas.

EP priėmė rezoliuciją, reaguodamas į pernai spalį Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl teisingo minimalaus atlyginimo nustatymo ES principų. Minimalusis darbo užmokestis 21 ES šalyje nustatytas teisės aktais, o šešiose valstybėse narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) užtikrinamas kolektyvinėmis sutartimis. 

„Jei mes direktyvoje įtvirtinsime nuostatą dėl minimalaus darbo užmokesčio, kuris viršija skurdo ribą, tai taps pagalba visiems prastomis sąlygomis, menkai apmokamuose darbuose dirbantiems darbuotojams. Būtina konkrečiai apibrėžti, ką reiškia sąžiningas ir padorus atlyginimas. Tai svarbu 20 mln. darbuotojų, kurie dirba pilną darbo dieną, bet negauna pakankamai pajamų, kad jų šeimos išliptų iš skurdo“, – tvirtina EP narė iš Kairės frakcijos O. Demirel.

Visgi minimalus darbo užmokestis neturi būti konkretus skaičius, vienodas visoje ES, nes ekonomines ir socialines sąlygos skirtingos, sako europarlamentarė. Jos teigimu, svarbu, kad minimalus atlyginimas viršytų skurdo ribą ir užtikrintų, jog jį gaunantys žmonės galėtų gyventi padoriai. „Tai turi būti 60 procentų atlyginimų medianos ir 50 proc šalies vidutinio atlyginimo, to reikalauja ES profesinės sąjungos ir aš tai palaikau“, – teigia EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė.

Sausį mažiausią minimalią mėnesinę algą ES gavo Bulgarijos gyventojai (332 Eur), o didžiausią – Liuksemburgo gyventojai (2202 Eur). Lietuvoje minimalis darbo užmokestis – 642 Eur, o jis sudaro 48 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo.

Paskutinioji minimalų atlyginimą įstatymu ES nustatė Vokietija, tačiau čia jis gerokai per mažas, sako šioje šalyje išrinkta europarlamentarė – 935 eurai. Tam, kad viršytų 60 proc. medianos, jis turėtų siekti 1250 eurų. Prieš įvedant minimalią algą, Vokietijoje virė diskusijos dėl verslo galimybių išgyventi, tačiau blogasis scenarijus neišsipildė.

„Iki tol buvo sakoma, kad tai visiškai sunaikins rinką, kad darbuotojai turės daug problemų mažose įmonėse, bet nieko tokio nenutiko, kaip tik – atvirkščiai. Smulkūs verslai suinteresuoti, kad daugiau žmonių gautų padoresnį atlyginimą ir turėtų galimybę pirkti jų paslaugas. Kai tu esi, pavyzdžiui, kirpėjas, turi smulkų šeimos verslą, ar dirbi savo restorane, tau reikia, kad žmonės turėtų galimybę ateiti, vartoti, eiti į restoraną valgyti“, – tikina europarlamentarė.

Visgi tose ES šalyse, kur minimalaus atlyginimas nėra nustatytas įstatymu, tiek pragyvenimo lygis, tiek ir darbuotojų atlyginimai vieni aukščiausių. Tą užtikrina stiprios profsąjungos, o minimalūs atlyginimai nustatomi derybomis bei įtvirtinami kolektyvinėse sutartyse. Kolektyviniai susitarimai – dar viena problema, į kurią atkreipiamas dėmesys Europos Parlamento rezoliucijoje. Kai kur profsąjungos ir kolektyvinės sutartys draudžiamos, o europarlamentarai siekia stiprinti šį darbuotojus ginti galintį mechanizmą.

nuotrauka::1 right

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad planas nustatyti vienodas taisykles minimaliam darbo užmokesčiui visoje ES yra suprantamas ir gali padėti susitarti ir Lietuvoje.

„Dabar visi galvoja visiškai skirtingai. Lietuvos Bankas vienaip, Trišalė taryba ir profsąjungos – kitaip, darbdaviai – dar kitaip. Jeigu tvarkingai, teisingai, pagrįstai šią formulę nustatys, bus mažiau visokiausių interpretacijų“, – sako D. Matukienė, pabrėžianti, kad minimalus atlygis neturėtų būti „politikavimo reikalas“.

Tačiau ji mano, kad dabar laikas keisti taisykles netinkamas, nes būtina leisti verslui atsigauti po pandemijos. Pašnekovė pastebi, kad Lietuvoje minimalus atlyginimas apskritai netenka prasmės, kai nedirbantys žmonės gauna panašaus dydžio išmokas. Su minimalia alga automatiškai kyla ir bedarbio pašalpa, o Lietuvoje šiuo metu yra 260 tūkst. bedarbių ir 40 tūkst. laisvų darbo vietų.

„Tai ne dėl minimalaus atlygio ar jo dydžio, tiesiog mūsų valstybėje žmones pripratino nedirbti“, – daro išvadą D.Matukienė. Jos manymu, siekiant padidinti dirbančiųjų pajamas, reikėtų kelti ir neapmokestinamąjį minimumą, kad darbo užmokesčio padidėjimas liktų dirbančiajam, o ne sugrįžtų valstybei mokesčių pavidalu. Ji taip pat siūlo diferencijuoti tarifus Vilniuje ir regionuose, kur bedarbystės skaičiai dviženkliai.

Pasak D. Matukienės, kolektyvinės sutartys Lietuvoje taip pat neveikia, nes šalyje vyrauja kitokia verslo struktūra su maždaug 70 tūkst. dažniausiai šeimos įmonių, įdarbinančių 1-4 darbuotojus. Be to, jos teigimu, šakinės profsąjungos Lietuvoje dažnai atstovauja valstybės biurokratiją, o ne darbuotojus.

nuotrauka::2 right

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė sako, kad bet koks atlyginimo didinimas sprendžia skurdo problemą, o minimalus darbo užmokestis yra vienintelė galimybė kalbėtis, nes dėl jo darbdaviai priversti derėtis.

„Lietuvoje esame susikoncentravę į minimalų darbo užmokestį, nes nėra jokio kito įrankio didinti darbo užmokestį visais lygiais. Įstatymai verčia darbdavius sėsti prie bendro stalo derėtis ir bet koks klausimas apie kitus darbo užmokesčius sutinkamas labai priešiškai, o darbdaviai mano, kad darbo užmokestis ir taip per sparčiai kyla“, – sako I. Ruginienė.

Anot jos, profsąjungos labai palaiko pačią idėją suvienodinti taisykles ES, tačiau svarbu, kaip ji bus įgyvendinta, o nerimą kelia minimalios algos nustatymo ir pateikimo metodai – prieš ar po mokesčių, darbdaviams palankus darbo našumo įtraukimas ir kiti faktoriai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Per penkis mėnesius į biudžetą surinkta 321 mln. Eur daugiau nei planuota  1

2021 metų sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 850,7 mln. Eur ir sudarė 1,6%...

Finansai
2021.06.30
Užsieniečiai įdarbina kapitalą Lietuvoje, o lietuviai dairosi į NT užsienyje  Premium

Lietuvoje nuosekliai auga reinvesticijos, o tai rodo, kad investuotojų pasitikėjimas per pandemiją neatslūgo.

Finansai
2021.06.30
Infliacija euro zonoje birželį atsitraukė nuo kritinės 2% ribos

Metinė infliacija euro zonoje birželį preliminariai sumažėjo iki 1,9% nuo 2% gegužę, trečiadienį paskelbė...

Finansai
2021.06.30
Lietuvoje nuosekliai auga reinvesticijos 

Tiesioginių užsienio investicijų pajamos, tenkančios nerezidentams, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su...

Finansai
2021.06.30
Leisti naudotis įmonės automobiliu pigiau, nei mokėti premijas Premium 19

Įmonės automobilių nedraudžiama naudoti darbuotojų asmeninėms reikmėms, tačiau darbuotojo gauta nauda turi...

Finansai
2021.06.30
DK pakeitimai: statybų rangovai tapo atsakingi už algas, kurias darbuotojams moka subrangovai Premium 7

Seimas antradienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, įtvirtinančioms statybos rangovų atsakomybę už tai, kad jų...

Finansai
2021.06.30
Minimali alga negali būti žemiau skurdo ribos, įsitikinęs Europos Parlamentas Verslo tribūna 17

Minimalus atlyginimas turi būti nustatytas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir siekti ne mažiau kaip 50...

Finansai
2021.06.30
Klimato rizikoms valdyti „Danske Bank“ samdo mokslininkus Lietuvoje Premium

„Danske Bank“ Danijoje ir Lietuvoje buria 9 duomenų mokslininkų komandą, kurie vertins, kokias rizikas...

Rinkos
2021.06.30
EK prezidentė: visos ES narės iš krizės išsivaduos per 18 mėnesių 3

Gerėjantys makroekonominiai rodikliai rodo, kad visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės atsigaus po krizės...

Finansai
2021.06.29
Vadovai gavo naują pareigą – nuolat vertinti įmonės nemokumo tikimybę Premium 6

Nemokumą ir restruktūrizavimą reglamentuojančio įstatymo pakeitimuose, kuriems antradienį pritarė Seimas,...

Finansai
2021.06.29
Intelektinės nuosavybės apsauga – papildomo uždarbio šaltinis Verslo tribūna

Įmonių, kuriančių inovacijas, skaičius Lietuvoje auga, bet nemažai verslų į intelektinės nuosavybės apsaugą...

Lewben Akademija
2021.06.29
VK auditas: subsidijomis mikroįmonėms pasinaudojo 10 didelių įmonių 

Valstybės kontrolės (VK) atliktas valstybės pagalbos teisėtumo auditas parodė, kad, skiriant lėšas verslo...

Finansai
2021.06.29
Vokietijos centrinio banko vadovas ragina ECB nepersistengti skatinant ekonomiką: „Infliacija nemirė“ 

Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko vadovas, paragino Europos centrinį banką (ECB) pandeminę turto...

Rinkos
2021.06.29
Lietuviai sujungė SAP verslo analitikos sprendimą su „Rivile GAMA“ verslo valdymo sistema Verslo tribūna

Lietuvių IT kompanija „BI Spectrum“ sukūrė standartizuotą verslo analitikos sprendimą, kuris gali gerokai...

Finansai
2021.06.29
Nors žada proveržį dėl RRF, ekspertai pasigenda naudos gavėjų registro Premium

Finansų ministerija, reaguodama į tai, kad Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, toli gražu neblizga...

Finansai
2021.06.29
Investicijų įstatymo pakeitimai: naujos galimybės užsienio investuotojams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Verslo tribūna

2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Investicijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimai, skirti sudaryti...

Finansai
2021.06.29
Įmonės iki liepos dar gali pretenduoti į 80 mln. Eur COVID-19 subsidijas 

Nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės, atitinkančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus...

Finansai
2021.06.28
Labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijų kreiptis gali iki liepos 1 d.

Pirmosioms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta susitraukė ne mažiau kaip 50%,...

Gazelė
2021.06.26
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 728 mln. Eur neplanuotų pajamų

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. Eur (17,3%)...

Finansai
2021.06.25
Pirmasis vertinimas: 1.500 įmonių dar turės grąžinti subsidijas, kai kurių apyvarta augo 10 kartų  Premium 9

Kai kurios valstybės paramos sulaukusios bendrovės netrukus gaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)...

Gazelė
2021.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku