VK auditas: subsidijomis mikroįmonėms pasinaudojo 10 didelių įmonių 

VK ragina, kad pasibaigus karantinui ir esant ekstremaliai situacijai valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos atsakingai.

Siekiant padėti verslui išsaugoti likvidumą pirmos ir antros karantino bangos metu pernai buvo skirta 1.424,5 mln. Eur, iš kurių per 2020 m. buvo panaudota 40,3%.

VK atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pasirinktas verslo skatinimo išsaugoti likvidumą modelis leido subsidijas, skirtas mikroįmonėms (kuriose dirba ne daugiau nei 9 darbuotojai), gauti ir įmonėms, kurių metinės pajamos skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų.

2020 m. tarp subsidijas mikroįmonėms gavusių buvo 10 didelių įmonių (metinės pajamos didesnės nei 50 mln. Eur, arba balansinis turtas didesnis nei 43 mln. Eur), 113 – vidutinių (metinės pajamos neviršija 50 mln. Eur, balansinė turto vertė neviršija 43 mln. Eur) ir 938 mažos įmonės (metinės pajamos ir balansinis turtas neviršija 10 mln. Eur).

Vertinant žemės ūkio subjektams skirtas paskolas pažymima, kad jos buvo teikiamos atsakingai ir siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų panaudotos kaip įmanoma skaidriau.

„Tačiau trečdalis tikrintų savivaldybių (11 iš 34) ir Nacionalinė mokėjimų agentūra, turėjusios įvertinti, ar paramos gavėjai iki prasidedant pandemijai neturėjo finansinių sunkumų, nurodė, kad pareiškėjų finansinių ataskaitų nevertino, o pasitikėjo jų pateikta informacija paraiškose, kad jie iki 2019 m. gruodžio 31 d. sunkumų nepatyrė“, – nurodo VK.

Sektoriams taikė skirtingas sąlygas

Įvertinę pandeminio laikotarpio patirtį ir praktiką, auditoriai atkreipia dėmesį į objektyviais kriterijais pagrįstų vienodų principų ir sąlygų skirtingiems verslo sektoriams gauti valstybės biudžeto paramą svarbą, siekiant skaidraus ir tikslingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo.

„Pandemijos metu reikėjo skubių sprendimų, tačiau, bet kokiai situacijai esant, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir skaidriai. Valstybė turi būti nuolat pasirengusi greitai sukurti naujas ar patobulinti esamas paramos verslui schemas, kurios veiktų efektyviai ir padėtų sušvelninti šalies verslui kylančius sunkumus ar grėsmes“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

[infogram id="b021494c-7c9b-46d5-b525-c747917415c6" prefix="0WZ" format="interactive" title="VK covid pagalba verslui"]

Auditoriai taip pat pabrėžia, kad dabar itin svarbu įgyvendinti anksčiau Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, kad esant ekstremalioms situacijoms sprendimai būtų priimami greitai ir laikantis teisės aktų bei būtų sukurti finansavimo modeliai, veikiantys tiek ekonomikos pakilimo laikotarpiais, tiek susidarius ekstremalioms situacijoms.

Valstybės kontrolė, aukščiausioji audito institucija, atliko 2020 m. kovą Vyriausybės parengto Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo – padėti verslui išsaugoti likvidumą – įgyvendinimo teisėtumo auditą.

Audito metu buvo vertinama procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktis teisės aktams ir analizuojama, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

Audito ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į nuoseklumo ir informatyvumo stoką planuojant išlaidas COVID-19 pasekmėms sumažinti. Europos Komisija rekomendavo valstybėms narėms skirti ypatingą dėmesį labai mažų ir mažų įmonių rėmimui, kadangi jos svariai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Karantinas kainavo bent 900 mln. Eur

„Verslo žinių“ analizė parodė, kad trys mėnesiai pirmojo visuotinio karantino 2020 m. kovo–birželio mėnesiais per kaminą paleido 900 mln. Eur: karantinui artėjant į pabaigą, vis daugiau krizės pakirstų įmonių tada sulaukė valstybės pagalbos, tačiau atotrūkis tarp per pandemiją bendrovių prarastų pinigų ir išmokamų valstybės likvidumo lėšų ir toliau išliko labai didelis.

Tiesa, kad įmonių sąskaitose nešvilpautų vėjai, tebegelbėja „Sodros“ įmokų ir mokestiniai atidėjimai, kurie baigsis rudenį, o tai yra skolos, kurias išgyvenusioms bendrovėms teks grąžinti.

VŽ taip pat rašė, kad kad po VMI atlikto vertinimo paaiškėjo, kad 1.900 įmonių nepatyrė privalomo 30% apyvartos kritimo. Todėl subsidijas turės grąžinti: 400 įmonių jau grąžino subsidijų už 900.000 Eur, dar 1.500 įmonių turės grąžinti subsidijų už 2,5 mln. Eur.

[infogram id="5f1ba224-4992-4632-a2e5-dc0738d405ca" prefix="xDF" format="interactive" title="Copy: Pravalgytas pinigų kiekis prieš įmonėms liekant be pinigų sąskaitose"]