ES nuosavų išteklių reforma – ar pavyks išvengti konflikto tarp gaunančių ir duodančių?

Reklama publikuota: 2021-06-17
EP Biudžeto komiteto pirmininkas Johan van Overtveldt.
svg svg
EP Biudžeto komiteto pirmininkas Johan van Overtveldt.

Didėjantį atotrūkį tarp ES piliečių lūkesčių ir jos biudžeto galimybių siekiama išspręsti ES nuosavų išteklių reforma – didesnėmis pajamomis, kurios nepriklausytų nuo šalių narių valios ir jų bendrųjų nacionalinių pajamų. Europarlamentarai pabrėžia, kad nuosavi ES pajamų šaltiniai turi nuolat augti ir pamažu tapti pagrindiniu ES biudžeto pajamų šaltiniu.

Europos Parlamentas (EP) jau patvirtino teisės aktus dėl ES nuosavų išteklių reformos. Jie buvo būtini tam, kad ES galėtų pasiskolinti lėšų 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondui: mat nuosavi ištekliai ateityje padės grąžinti planuojamas skolintis lėšas.

„Europos Parlamentas tikisi liepos 14 d. sulaukti Europos Komisijos pasiūlymų dėl trijų naujų nuosavų išteklių ir juos išsamiai išnagrinės. Europarlamentarai dėjo visas pastangas, kad paspartintų teisėkūros procesą naujiems nuosaviems ištekliams įvesti, tačiau tai priklauso ne tik nuo Parlamento, nes pasiūlymus turi ratifikuoti valstybės, vėliau juos įgyvendina Komisija ir valstybės“, – aiškina EP Biudžeto komiteto pirmininkas Johan van Overtveldt (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Belgija).

Tarp naujų pajamų šaltinių – jau nuo šių metų pradžios galiojantis plastiko mokestis, taip pat 2023 m. įsigaliosiantys anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas, skaitmeninis mokestis ir įnašai iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Vėliau, iki 2024 m. birželio, Europos Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl kitų nuosavų išteklių, kurie apims finansinių sandorių mokestį ir įmonių pelno mokesčio dalį arba bendrą pelno mokesčio bazę. Taryba dėl jų turėtų priimti sprendimą iki 2025 m. liepos 1 d., kad mokesčiai įsigaliotų 2026-aisiais.

J. van Overtveldt teigia, kad Europos Parlamentas neturi vieno favorito tarp planuojamų naujų pajamų šaltinių ir visuomet palaikė „krepšelio metodą“. „Politinius skirtumus ir paskirstymo padarinius galima sušvelninti tuo pačiu metu įvedant įvairius papildomus naujus šaltinius, kurie turi skirtingą ekonominį pobūdį atskiriems sektoriams bei valstybėms, skirtingą cikliškumą ir poveikį, kaip akcizas ar panašios mokestinės bazės. Įvairūs pajamų šaltiniai padės užtikrinti tvirtesnes ir atsparesnes ES pajamas, o šis „krepšelio metodas“ gali palengvinti sprendimų priėmimą tiek Taryboje, tiek ir Europos Parlamente“, – sako EP Biudžeto komiteto pirmininkas.

nuotrauka::1 right

Kaskart formuojant naują ES septynerių metų biudžetą vyksta kova – šalys donorės, kurių įmokos į ES biudžetą didžiausios, nesutinka didinti savo dalies, taip pat išsidera įvairias išimtis. Tačiau europiečių lūkesčiai nemažėja, o ES jų neįgyvendinant, auga nepasitenkinimas ir pačia Europos Sąjunga, sako europarlamentaras, frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius.

„ES dabar turi praktiškai dvigubą biudžetą – turime virš trilijono eurų daugiametį biudžetą iki 2027-ųjų, taip pat ekonomikos gaivinimo planą, praktiškai dar didesnį nei daugiametis biudžetas – štai kokio masto finansinių resursų mums reikia, kad ES galėtų imtis bendrai spręsti problemas arba įgyvendinti tas užduotis, kurias sau formuluoja, pavyzdžiui, Žaliąjį kursą“, – teigia P. Auštrevičius.

Europarlamentaras neatmeta, kad ir ateityje bus kuriami panašūs planai tam tikriems iššūkiams įveikti, tačiau kitas kelias – palaipsniui didinti ES biudžetą ir kitaip jį formuoti. „Jei šiuo metu valstybės suneša apie 1% savo BNP, dabar užsibrėžta 1,2%, ir tai jau bus iššūkis. Tad norisi pereiti nuo nacionalinio požiūrio prie europinio, o tai vyktų turint bendrus mokesčius“, – viliasi P. Auštrevičius.

Tikimasi, kad ES pajamos iš bendrų šaltinių 2024 metais sudarys 7,5%, o 2026 – jau 10% viso ES biudžeto. Europos Parlamentas siekia, kad šie mokesčiai augtų ir pamažu išstumtų nacionalinių pajamų principu formuojamus įnašus. Tokiu atveju ES valstybės neturės pagrindo teigti, kad jos tik atiduoda savo pinigus.

nuotrauka::2 right

Problemą, kad ES biudžetas iš esmės formuojamas tik iš šalių narių įnašų, įžvelgia ir Europos liaudies frakcijos narys Andrius Kubilius.  „Kaip buvęs premjeras galiu pasakyti, kad įrašyti į savo šalies biudžetą eilutę, jog pinigai atiduodami ES, reikia „per kraują“, nesvarbu, kad po to gauname daugiau“, – pabrėžia europarlamentaras.

Jo teigimu, ES valstybėms būtų lengviau, jei ES pajamos keliautų tiesiai į bendrą biudžetą nepatekdamos į šalių biudžetus. Diskusijai apie tai, kokios apimties turi būti ES biudžetas ir kokius tikslus jam reikėtų kelti, galėtų būti skirta ir Europos ateities konferencija. „Kaip, mūsų įsivaizdavimu, ES atrodys 2050-aisiais ir kokius resursus ji turėtų turėti? Dabar kiekviena šalis gynybai skiria daugiau nei bendriems ES reikalams, tokiems kaip parama žemės ūkiui, mokslui ir tyrimams“, – pastebi europarlamentaras.

Sprendimas ateityje reformuoti ES biudžeto sistemą įsigaliojo šių metų birželio 1 d. po to, kai jį ratifikavo visos valstybės narės.

nuotrauka::3 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Per penkis mėnesius į biudžetą surinkta 321 mln. Eur daugiau nei planuota  1

2021 metų sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 850,7 mln. Eur ir sudarė 1,6%...

Finansai
2021.06.30
Užsieniečiai įdarbina kapitalą Lietuvoje, o lietuviai dairosi į NT užsienyje  Premium

Lietuvoje nuosekliai auga reinvesticijos, o tai rodo, kad investuotojų pasitikėjimas per pandemiją neatslūgo.

Finansai
2021.06.30
Infliacija euro zonoje birželį atsitraukė nuo kritinės 2% ribos

Metinė infliacija euro zonoje birželį preliminariai sumažėjo iki 1,9% nuo 2% gegužę, trečiadienį paskelbė...

Finansai
2021.06.30
Lietuvoje nuosekliai auga reinvesticijos 

Tiesioginių užsienio investicijų pajamos, tenkančios nerezidentams, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su...

Finansai
2021.06.30
Leisti naudotis įmonės automobiliu pigiau, nei mokėti premijas Premium 19

Įmonės automobilių nedraudžiama naudoti darbuotojų asmeninėms reikmėms, tačiau darbuotojo gauta nauda turi...

Finansai
2021.06.30
DK pakeitimai: statybų rangovai tapo atsakingi už algas, kurias darbuotojams moka subrangovai Premium 7

Seimas antradienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, įtvirtinančioms statybos rangovų atsakomybę už tai, kad jų...

Finansai
2021.06.30
Minimali alga negali būti žemiau skurdo ribos, įsitikinęs Europos Parlamentas Verslo tribūna 17

Minimalus atlyginimas turi būti nustatytas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir siekti ne mažiau kaip 50...

Finansai
2021.06.30
Klimato rizikoms valdyti „Danske Bank“ samdo mokslininkus Lietuvoje Premium

„Danske Bank“ Danijoje ir Lietuvoje buria 9 duomenų mokslininkų komandą, kurie vertins, kokias rizikas...

Rinkos
2021.06.30
EK prezidentė: visos ES narės iš krizės išsivaduos per 18 mėnesių 3

Gerėjantys makroekonominiai rodikliai rodo, kad visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės atsigaus po krizės...

Finansai
2021.06.29
Vadovai gavo naują pareigą – nuolat vertinti įmonės nemokumo tikimybę Premium 6

Nemokumą ir restruktūrizavimą reglamentuojančio įstatymo pakeitimuose, kuriems antradienį pritarė Seimas,...

Finansai
2021.06.29
Intelektinės nuosavybės apsauga – papildomo uždarbio šaltinis Verslo tribūna

Įmonių, kuriančių inovacijas, skaičius Lietuvoje auga, bet nemažai verslų į intelektinės nuosavybės apsaugą...

Lewben Akademija
2021.06.29
VK auditas: subsidijomis mikroįmonėms pasinaudojo 10 didelių įmonių 

Valstybės kontrolės (VK) atliktas valstybės pagalbos teisėtumo auditas parodė, kad, skiriant lėšas verslo...

Finansai
2021.06.29
Vokietijos centrinio banko vadovas ragina ECB nepersistengti skatinant ekonomiką: „Infliacija nemirė“ 

Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko vadovas, paragino Europos centrinį banką (ECB) pandeminę turto...

Rinkos
2021.06.29
Lietuviai sujungė SAP verslo analitikos sprendimą su „Rivile GAMA“ verslo valdymo sistema Verslo tribūna

Lietuvių IT kompanija „BI Spectrum“ sukūrė standartizuotą verslo analitikos sprendimą, kuris gali gerokai...

Finansai
2021.06.29
Nors žada proveržį dėl RRF, ekspertai pasigenda naudos gavėjų registro Premium

Finansų ministerija, reaguodama į tai, kad Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, toli gražu neblizga...

Finansai
2021.06.29
Investicijų įstatymo pakeitimai: naujos galimybės užsienio investuotojams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Verslo tribūna

2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Investicijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimai, skirti sudaryti...

Finansai
2021.06.29
Įmonės iki liepos dar gali pretenduoti į 80 mln. Eur COVID-19 subsidijas 

Nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės, atitinkančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus...

Finansai
2021.06.28
Labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijų kreiptis gali iki liepos 1 d.

Pirmosioms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta susitraukė ne mažiau kaip 50%,...

Gazelė
2021.06.26
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 728 mln. Eur neplanuotų pajamų

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. Eur (17,3%)...

Finansai
2021.06.25
Pirmasis vertinimas: 1.500 įmonių dar turės grąžinti subsidijas, kai kurių apyvarta augo 10 kartų  Premium 9

Kai kurios valstybės paramos sulaukusios bendrovės netrukus gaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)...

Gazelė
2021.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku