LB ragina fintech vadovus užtikrinti tinkamą įmonių veiklą

Publikuota: 2021-05-21
Jekaterina Govina, LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Jekaterina Govina, LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) kreipėsi į šalyje veikiančių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovus, ragindamas užtikrinti tinkamą fintech sektoriuje veikiančių bendrovių valdymą ir vidaus kontrolę.

Papildyta Gintarės Skaistės, finansų ministrės, komentaru

„Mes nuolat ir kryptingai siekiame sektoriaus brandos. Reikalaujame ir reikalausime kokybės ne tik teikiant paslaugas vartotojams, bet ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Įmonės verslo plėtros tempai turi atitikti įmonių pasirengimą veiklos reikalavimams. Įmonių vadovai asmeniškai turi užtikrinti šią atitiktį“, – pranešime žiniasklaidai sakė LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

„Prižiūrėdami finansų rinką, skirsime didesnį dėmesį vertindami vadovų darbą ir jų asmeninę atsakomybę“, – pridūrė ji.

LB kreipimesi į fintech sektoriaus atstovus akcentavo reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymu, nuosavu kapitalu, vidaus kontrole, klientų lėšų apsaugos reikalavimais, klientų skundų nagrinėjimu, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymu, pranešimais apie pasikeitusius vadovus ir akcininkus, ataskaitų sudarymu, duomenų patikimumu, ataskaitų teikimo laiku, veiklos funkcijų perdavimu.

LB kreipimasis į sektoriaus įmones pasirodė po to, kai tarptautinė žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad Vokietijos prokurorai įtaria, kad pasinaudojant Lietuvos mokėjimų bendrove „Finolita Unio“ iš jau bankrutavusio internetinių mokėjimų startuolio „Wirecard“ sąskaitos galėjo būti pavogta daugiau nei 100 mln. Eur. Įtariama, kad dalis pinigų atiteko nuo teisėsaugos besislapstančiam antram pagal svarbą „Wirecard“ vadovui.

Turi priekaištų

Pasak J. Govinos, neretai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos vidaus kontrolės mechanizmą pradeda kurti tik tada, kai gauna raštą iš LB arba tuo metu, kai atliekamas patikrinimas. Dažnai vidaus kontrolės tvarka, politika ir procedūros nėra pritaikytos konkrečiai įstaigai. Ne visos įstaigos laikosi licencijavimo metu prisiimtų įsipareigojimų dėl darbuotojų.

LB geruoju pavyzdžiu laiko praktiką, kai įstaigos veiklos pradžioje būna įdarbinusios bent keturis darbuotojus: nuolat Lietuvoje reziduojantį vadovą, atitikties pareigūną, informacijos saugumo specialistą, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pareigūną. Vėliau darbuotojų skaičius turėtų didėti atsižvelgiant į įmonės veiklos mastą, prisiimamą riziką ir kitus aspektus.

Ypač daug dėmesio LB skiria rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, valdymui: įstaigos privalo užtikrinti, kad ši sritis būtų įtraukta į vidaus kontrolės sistemą, būtų parengtos tinkamos procedūros, užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos. Be to, įstaigos turi atskirti darbuotojų funkcijas, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ir skatinti darbuotojus laikytis griežtų etikos standartų.

Centrinis bankas nurodo, kad pasitaiko atvejų, kai įstaigos ataskaitas teikia pavėluotai, jas tikrina ir koreguoja po nustatytų terminų, kai teikiami netikslūs duomenys. Finansų rinkos priežiūros tarnyba paragino fintech įstaigas skirti šiam klausimui adekvatų dėmesį, kadangi tikslūs ir laiku pateikti duomenys yra esminė sąlyga Lietuvos bankui prižiūrint finansų rinką, vertinant ir valdant jos dalyvių keliamą riziką. Kartu tai yra viena iš sąlygų, užtikrinančių mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, jeigu įstaiga patirtų finansinių ar kitų sunkumų.

Be to, pastebima, kad rinka nepakankamai mokosi iš klaidų dėl nuosavo kapitalo reikalavimų vykdymo. Tikimasi, kad įmonės iš esmės keis požiūrį šiuo klausimu. Įstaigų vadovai neturėtų siekti, kad šis reikalavimas būtų užtikrinamas minimaliai. Nuosavas kapitalas turėtų būti didinamas tokia suma, kuri galėtų kompensuoti galimus būsimų laikotarpių nuostolius, nusimatant tam tikrą rezervą.

LB lūkesčių raštas yra viena iš šiais metais numatytų priežiūros priemonių, skirtų fintech sektoriaus brandos ir atitikties kultūrai stiprinti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios 81 elektroninių pinigų ir 52 mokėjimo įstaigos sudaro šalyje veikiančių fintech įmonių pagrindą. Šiemet planuojama patikrinti beveik 70 iš jų veiklą.

Fintech turi orientuotis į kokybę, ne kiekybę

Penktadienį vykusiame Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje didžiausias dėmesys skirtas finansinių technologijų (fintech) sektoriaus ilgalaikei perspektyvai ir rizikų valdymui.

Posėdyje akcentuota, jog Lietuvai per pastaruosius keletą metų fintech sektoriuje pavyko pasiekti proveržį, todėl natūralu, kad su augančiu įmonių kiekiu didėja ir rizikų apimtys. Nepaisant to, vertinimai rodo, kad Lietuva yra  tarp mažiausiai rizikingų jurisdikcijų pasaulyje pinigų plovimo rizikos atžvilgiu, pvz. Lietuva yra 11 vietoje „Basel Institute on Governance AML index“ reitinge.

„Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę. Turime būti ne tik vartais į Europą, bet ir skirti dėmesį tam, ko reikia mūsų šaliai – paslaugų prieinamumo Lietuvos gyventojams ir verslui, kaip alternatyvos tradicinių rinkos dalyvių teikiamoms finansinėms paslaugoms“, – pranešime cituojama Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Linava“ prašys vetuoti Darbo kodekso pataisas dėl algų mokėjimo tvarkos 8

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ketina kreiptis į šalies Prezidentą su prašymu vetuoti...

Finansai
2021.06.23
Kaip vyks PVM deklaravimas OSS sistemoje: VMI paaiškina kai kuriuos reikalavimus Premium

Jau po kelių dienų verslas ir fiziniai asmenys, internetu parduodantys prekes su pristatymu kitų ES šalių...

Finansai
2021.06.23
Pasaulis su minimaliu pelno mokesčiu dar negreitai: ruošiamasi kovai Europoje Premium

Didžiojo septyneto istorinį sprendimą pasauliniu mastu nustatyti mokesčių mažiausią ribą galiausiai gali...

Verslo aplinka
2021.06.23
E. prekybai liko savaitė iki europinio mokestinio perversmo, Lietuvos verslas – nežinioje Premium 1

Jei e. parduotuvė ar bet kuris fizinis asmuo, parduodantis prekes su pristatymu kitos ES šalies gyventojams,...

Finansai
2021.06.23
Taikė transporto sektoriui, o mokėti atlyginimus grynaisiais uždraudė visiems  Premium 38

Seimas antradienį balsavo už Darbo kodekso (DK) pataisą, kuriai įsiteisėjus nuo kitų metų numatoma įpareigoti...

Finansai
2021.06.22
Seime nukeltas balsavimas dėl algų mokėjimo negrynaisiais klausimo  1

Seimas antradienio pavakarę turėtų apsispręsti, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų...

Finansai
2021.06.22
EK patvirtino Latvijos RRF planą

Europos Komisija patvirtino Latvijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (angl.

Finansai
2021.06.22
2021-ųjų biudžetas pataisytas: augs ir pajamos, ir išlaidos

Seimo pakoreguotame šių metų biudžete numatomas ir pajamų, ir išlaidų augimas. Daugiausiai papildomų...

Verslo aplinka
2021.06.22
I. Šimonytė: PVM lengvata veikia kaip parama verslui

Nuo pandemijos itin nukentėję maitinimo ir kultūros sektoriai bei atlikėjai gali atsigauti lėčiau, sako...

Finansai
2021.06.22
Maitinimo paslaugoms ir kultūrai – lengvatinis 9% PVM tarifas 5

Seimas antradienį apsisprendė, kad nuo COVID-19 itin nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bus...

Finansai
2021.06.22
PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams Seimas nesvarstys

9% lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei...

Finansai
2021.06.22
„Not Perfect“ tapo „Swedbank“ reklamos partneriais Baltijos šalyse

Kūrybinių agentūrų tinklas „Not Perfect Vilnius“, „Not Perfect Riga“ ir „Not Perfect Tallinn“ laimėjo...

Rinkodara
2021.06.22
„Revolut“ dairosi investicijų ir 20 mlrd. USD įverčio  4

Britų finansinių paslaugų bendrovė „Revolut“ yra „ankstyvame lėšų pritraukimo raundo etape“, kurio metu...

Rinkos
2021.06.22
Augo „Revolut“ nuostoliai 2

Finansinių paslaugų kompanijos „Revolut Ltd“ nuostoliai pernai didėjo dėl sparčios pasaulinės plėtros augant...

Rinkos
2021.06.21
Seime tveriamos užkardos riboti operacijas grynaisiais  5

Seimas antradienį balsuos, ar priimti Darbo kodekso pataisas, kuriomis numatoma apriboti galimybę darbo...

Finansai
2021.06.21
Kaip kreditoriams atgauti patirtą žalą dėl tyčinio bankroto? Verslo tribūna 1

Kreditoriai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl skolininko valdymo organų kaltės

Verslo aplinka
2021.06.21
Verslui paskirstyta daugiau kaip pusė numatytos paramos 

Verslui iki birželio 21 d. yra patvirtinta 160,5 mln. Eur paramos iš keliomis pagalbos priemonėmis numatytos...

Gazelė
2021.06.21
RRF lėšų panaudojimo atskleidimo švieslentėje Lietuva atrodo labai kukliai 

Lietuva raginama skelbti informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. RRF) lėšų...

Finansai
2021.06.21
Nauji INVEGOS rizikos kapitalo fondai – šalies gynybai ir startuoliams auginti Verslo tribūna

Karinės technologijos – tai ne tik šarvuočiai ir patrankos, šiais laikais šalių saugumas ir gynyba priklauso...

Rinkos
2021.06.21
„Swedbank“ iš „Enerstenos“ siekia prisiteisti 125.000 Eur  3

Bankas „Swedbank“ siekia iš sunkumų patiriančios Kauno biokuro katilinių gamintojos „Enerstenos grupės“...

Finansai
2021.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku