Vyriausybė atnaujintą RRF planą Europos Komisijai vertinti pateiks penktadienį

Publikuota: 2021-05-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vyriausybė šį penktadienį planuoja pasitarime patvirtinti ir pateikti Europos Komisijai (EK) atnaujintą 2,2 mlrd. Eur vertės ekonominės transformacijos planą „Naujos kartos Lietuva“, pranešė Finansų ministerija.

Plano pateikimas buvo atidėtas dviem savaitėms dėl papildomų derinimų su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei EK.

Kaip pažymi Finansų ministerija, sulaukus apie 300 pasiūlymų atnaujintame plane daugiausia dėmesio skiriama kultūrai, savivaldai ir švietimo klausimams.

„Penktadienį Vyriausybėje pristatysime atnaujintą integruotą „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį, pritarus Vyriausybei, kaip esame preliminariai sutarę su Europos Komisijos viceprezidente M. Vestager, oficialiai pateiksime Komisijai tą pačią dieną“, – pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Prie rašytinių konsultacijų prisijungė daugiau nei 600 dalyvių, o daugiau nei pusė jų pateikė ir konkrečius komentarus bei pasiūlymus.

Vaida Česnulevičiūtė, finansų viceministrė, sako, kad toks aktyvumas rodo didelį susidomėjimą planu ir ketinamomis įgyvendinti reformomis bei investicijomis, kurios prisidės prie Lietuvos proveržio aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skaitmeninimo, žaliojo kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimo, teisingesnės ir atsparesnės šalies kūrimo link.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai atitinkamai 37% (823 mln. Eur) ir 20% (445 mln. Eur) RRF lėšų.

„Planas patobulintas aktyviai ieškant geriausių galimų sprendimų ilgalaikėms problemoms, kurias vis ragina išspręsti Europos Taryba“, – teigia V. Česnulevičiutė.

„Naujos kartos Lietuva“ planui numatyti pinigai yra tik septintadalis visų pažangai numatytų lėšų, kurių bendra suma sudaro apie 16 mlrd. Eur.

rašė, kad investicijoms į verslo plėtrą ir prisitaikymui prie klimato kaitos reikalavimų Lietuvos įmonėms numatoma skirti 0,5 mlrd. Eur, arba maždaug kas penktą eurą iš popandeminės ekonomikos transformacijos plano „Naujos kartos Lietuva“.

Siekiant pertvarkyti ir sustiprinti Lietuvos ekonomiką popandeminei erai 2021–2026 m. iš viso bus įlieta 2,225 mlrd. Eur investicijų iš 750 mlrd. Eur vertės Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo („Recovery and Recilience Facility“, RRF).

Su galutiniu integruotu planu visuomenė galės susipažinti Finansų ministerijos tinklapyje. Ten taip pat bus patalpinti konsultacijų dalyvių pateikti pasiūlymai, kurie šiuo metu  yra apibendrinami ir bus paskelbti viešai kartu su atsakymais į pagrindinius klausimus.

Kas keičiasi plane

  • Daugiausia pokyčių įvyko „Skaitmeninės transformacijos“ komponente, kur atsirado kultūros, savivaldos ir švietimo klausimai. Investicijoms į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumo didinimą, prioritetu renkantis atminties institucijose saugomus kultūros paveldo objektus, kuriems kyla didžiausia sunykimo grėsmė, ir tuos, kurie turi aukštą pakartotinio panaudojimo potencialą, plane skirta 30 mln. Eure.
  • Tuo pačiu plane numatyta 20 mln. Eur skaitmeninio švietimo turinio ir išteklių kūrimui, siekiančiam įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.
  • Inovatyvių technologinių sprendimų diegimui savivaldybėse taip pat numatoma skirti apie 30 mln. Eur, atliepiant augančius socialinius ir ekonominius netolygumus.
  • Integruoto „Naujos kartos Lietuva“ plano „Sveikatos apsaugos“ dalis papildyta bendrosios Lietuvos populiacijos reprezentatyvios imties viso žmogaus genomo sekos nustatymo tyrimais, kuriems numatyta 6,3 mln. Eur. Pasak ministerijos, šis projektas leis sukurti tvarų genominės medicinos tinklą šalyje, sutelks aukščiausios kompetencijos ekspertus ir suteiks inovatyvią įrangą sėkmingam įsijungimui į ES tinklines struktūras, pasitarnaus Europos 1 mln. genomų tyrimo duomenų atvėrimui ateities personalizuotos medicinos inovacijų kūrimui.
  • Siekiant pabrėžti pokyčių socialinėje srityje svarbą „Socialinės srities“ komponentas pasipildė reforminiais veiksmais, kuriems reikia ne tiek europinių investicijų, kiek tęstinio valstybės biudžeto finansavimo. Numatyti veiksmai, kurie taip pat numatyti Vyriausybės programoje: vienišo asmens išmoka, nedarbo socialinio draudimo apimties plėtra, pokyčiai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.
  • „Inovacijų ir mokslo“ komponente atsižvelgta į pasiūlymus pertvarkyti studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemą, kad būtų greičiau padidintas darbo rinkai trūkstamų specialistų skaičius, tarptautinis konkurencingumas ir aukštojo mokslo prieinamumas asmenims, turintiems negalią. Atsižvelgiant į tai, studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistema bus grindžiama susitarimais su aukštosiomis mokyklomis dėl konkrečių strateginių tikslų įgyvendinimo. Valstybės biudžeto lėšomis bus finansuojamos geriau darbo rinkos poreikius atitinkančios studijų programos, o aukštojo mokslo kokybei gerinti bus nustatyti kokybiniai rodikliai (tarptautiškumo, studijų programų kokybės, absolventų įsidarbinamumo, MTEP lėšų pritraukimo), pagal kurių pasiekimą bus skiriamos papildomos lėšos.
  • Atliepiant visuomenės ir socialinių bei ekonominių partnerių pasiūlymus, „Naujos kartos Lietuva“ plano „Žaliosios pertvarkos“ komponente papildomai užfiksuotas konkretus įsipareigojimas iki 2023 m. I ketv. parengti Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planą, kuris į procesą įtrauks susijusias šalis ir koordinuos žiedinės ekonomikos įgyvendinimą ir plėtrą šalyje. Šis įsipareigojimas jau užfiksuotas ir Vyriausybės programoje, tačiau dėl aktyvaus partnerių domėjimosi šia tema, papildomai aprašytas ir „Naujos kartos Lietuva“ plane.
  • Taip pat, nors ir suplanuota Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, į „Viešojo sektoriaus“ komponentą įtraukti veiksmai, kuriais siekiama didinti savivaldybių savarankiškumą. Todėl įtraukta centrinės ir vietos valdžios funkcijų peržiūra, standartizuojant valstybės dotacijų skyrimo principus, susiejant juos su paslaugų teikimo kokybe ir rezultatais bei užtikrinant tinkamą finansavimo modelį.

Nacionalinius ekonominės transformacijos planus yra atidavę bent 14 iš 27 ES valstybių. Čia VŽ apžvelgia artimiausių Lietuvos kaimynių ir didžiausių ES ekonomikų atsigavimo užmojus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
 Mokestiniai ginčai dėl automobilių: kokias klaidas daro verslas ir fiziniai asmenys 

Su automobiliais susiję mokestiniai ginčai pastaruoju metu kilo dėl automobilių įsigijimo, jų pardavimo,...

Finansai
10:51
Finansų ministerija spartina Lietuvos ūkio augimo perspektyvą

Šiemet šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo prognozuota  pavasarį –  2021 m. bendrojo vidaus produkto...

Finansai
2021.06.11
ECB „Deutsche Bank“ ragina ieškoti naujo stebėtojų tarybos pirmininko 

Europos centrinis bankas (ECB) pastaruoju metu ragina didžiausią Vokietijos banką „Deutsche Bank“ kuo...

Rinkos
2021.06.11
Mano, kad „Sodra“ nurėžė per daug, laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo Premium 1

Du gydytojai odontologai įsitikinę, kad 2019 m. „Sodrai“ permokėjo tūkstančius eurų – mat už solidžias algas...

Finansai
2021.06.11
Numerių nuskaitymo sistemas naudos ir VMI – gaudys ne darbo reikalais riedančius įmonių automobilius Premium 133

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aiškindamasi, ar įmonės vardu registruoti automobiliai nenaudojami...

Finansai
2021.06.11
„EY“: investuotojams Lietuva įdomesnė nei Latvija ir Estija 1

71% Baltijos šalių investuotojų nurodo per ateinančius metus ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus...

Finansai
2021.06.10
ECB ekonomikos skatinimo tempų nemažina

Europos centrinis bankas politikos nekeičia. Tiek pandeminė turto supirkimo programa, tiek ir kitos...

Rinkos
2021.06.10
Bazelio komitetas kriptovaliutoms siūlo taikyti griežčiausius kapitalo reikalavimus 

Bazelio bankų priežiūros komitetas, įtakingiausia pasaulinė bankų reguliuotojų asociacija, siūlo...

Rinkos
2021.06.10
Latvijoje nebankinis kreditavimas pernai sumenko šeštadaliu 

Latvijoje nebankiniai kreditoriai pernai išdavė paskolų už 501 mln. Eur – 16,1% mažiau nei užpernai, pranešė...

Rinkos
2021.06.10
Valstybės kontrolė: savivaldos biudžetai nepasinaudoja galimybėmis

Savivaldybės laikosi biudžetų fiskalinės drausmės, tačiau COVID-19 pandemijos metu neišnaudoja numatytų...

Finansai
2021.06.10
Upės nebeužtvenksi: spėriai investuoja į pokovidines pinigų gaudykles  Premium

Didieji lūkesčiai dėl popandeminio atsigavimo, regis, pildosi. Tose šalyse, kur visuomenių vakcinacija...

Finansai
2021.06.10
„Swedbank“: didžiausia vidutinė lizingo suma Baltijos šalyse – Lietuvoje   5

Vidutinė lizingo suma lengvojo automobilio įsigijimui pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse sparčiausiai augo...

Rinkos
2021.06.10
Peržiūrint mokesčių lengvatas – didelis noras naikinti išimtis individualiai veiklai Premium 57

Individualioji veikla su nedideliais mokesčiais daug užtarėjų šiandien nebeturi. Tikėtinos permainos – už...

Finansai
2021.06.10
Vyriausybė – prieš lengvatinį PVM daliai maisto produktų

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2021.06.09
Kredito unijos pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,3 mln. Eur grynojo pelno  

Lietuvos kredito unijų sektorius per šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,3 mln. Eur grynojo pelno – 60% (0,6...

Rinkos
2021.06.09
Nori apmokestinti prabangius automobilius, bet verslas ir valdininkai prabangą mato skirtingai  Premium 36

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje Finansų ministerija (FM) pristatė pluoštą mokestinių...

Finansai
2021.06.09
Svarstymai įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų atidedami rudeniui

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti...

Finansai
2021.06.09
Balandį – nedidelis eksporto krytis, per metus – galingas jo šuolis

Per mėnesį – balandį palyginti su kovu – Lietuvos eksportas šiek tiek susitraukė, labiausiai dėl mažesnių...

Finansai
2021.06.09
Euro zonos BVP nuosmukio pirmąjį ketvirtį įvertis sumažintas iki 0,3%

Euro zonos ekonomika pirmąjį 2021 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,3%, rodo...

Verslo aplinka
2021.06.08
Atšaukta su „Wirecard“ siejamos UAB „Finolita Unio“ veiklos licencija

Lietuvos bankas (LB), po 2020 m. rudenį pradėto tyrimo, už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo...

Inovacijos
2021.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku