I. Genytė-Pikčienė: vartojimo šuolį palydės kainų ūgtelėjimas

Publikuota: 2021-05-11
Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Geri šių metų pirmo ketvirčio augimo rezultatai ir įsibėgėjęs vakcinacijos procesas kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3%, o kitąmet – 3,5%.

Tai prognozuoja Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė, kuri antradienį apžvelgė Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

Jos teigimu, Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra.

Operatyvieji duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimo šuolis dar tik laukia.

INVL vyriausioji ekonomistė sako, kad vakcinomis apsaugojus pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, gyventojai skirs daugiau lėšų vartojimui.

„Ypač toms sritims, kurios buvo apribotos: kelionėms, rekreacijai, kultūrai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais. Suklestės ir į vidaus rinką orientuotos veiklos, atsigaus labiausiai pandemijos pažeisti verslai“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

[infogram id="50b2c218-5b6f-42aa-a030-6a5795acdff1" prefix="Wq0" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2021 05 11"]

Bendrovės greitai persiorientavo

Lietuvos ekonomikos struktūra išlieka atspari šios pandemijos grėsmėms, o įmonės dar kartą įrodė, kad sugeba greitai reaguoti ir lanksčiai prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių.

Pandemijos sukeltoms operacinėms rizikoms buvo rasti sprendimai: persiorientuota į darbą per nuotolį, nuotolinę prekybą ar paslaugų teikimą.

„Be to, karantino metu savo rezultatais stebino apdirbamoji pramonė. Šio sektoriaus įmonėms pavyko pasinaudoti pandemijos atvertomis galimybėmis – trumpėjant tiekimo grandinėms, perimti kontraktus bei Lietuvoje gamintais reagentais prisidėti prie kovos su pandemija“, – sakė I. Genytė-Pikčienė, apeliuodama į „Thermo Fisher Scientific“ indėlį į pastebimai išaugusį eksportą.

Nuomonės išsiskyrė dėl darbo rinkos

Atsigaunant ekonomikai, sparčiai gerėja ir darbo rinkos rodikliai. Antrojo karantino metu darbuotojų skaičių didino gerokai daugiau ekonominių veiklų, o „Sodros“ skelbiamas apdraustųjų darbuotojų skaičius pavasarį grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį.

INVL prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 7,2% nuo didesnio nei 8,5% lygio, o vidutinis bruto darbo užmokestis dėl rinkos spaudimo ir pernai priimtų valdžios sprendimų per metus išaugs 7,5%.

Pasak ekonomistės atlyginimai auga dėl pernykščių valdžios sprendimų kelti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams ir mėnesinį minimalų darbo užmokestį.

„Mėnesinis minimalus atlyginimas paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tačiau jo kilstelėjimas nuvilnija visa atlyginimų vertikale aukštyn“, – prideda I. Genytė-Pikčienė.

Tuo tarpu praėjusią savaitę SEB ekonomistai pokyčius darbo rinkoje vertina pesimistiškiau: nors ekonomika sugrįžo į ikipandeminį lygį, darbo rinka atsigaus tik 2023 m. 

SEB prognozuoja, kad vidutinis nedarbas šiemet nežymiai sumažės iki 8,4% nuo 8,5% pernai, o kitąmet kris iki 7,4%. Tačiau 2019 m. prieš pandemiją nedarbo lygis siekė 6,3%.

Pandeminį kainų kadrilį suka ir žaliavos

INVL ekonomistė teigia, kad žemą infliaciją kuriam laikui teks pamiršti. Jos prognozėmis, vidutinė metinė infliacija šiemet paspartės iki 2,7%, o kitąmet ji gali siekti ir 3,5%.

Šiuo metu metinė infliacija yra pasiekusi apie 2,5%, tačiau tokiai šaliai kaip Lietuva tai yra normalus lygis.

Be numatomo vartojimo šuolio ir žemos pernykštės palyginamosios bazės aplinkybių, kainas galutiniam vartotojui paveiks ir gerokai pakilusios žaliavų kainos.

„Pandemijos protrūkiai ir karantino suvaržymai stipriai išbalansavo tiekimo grandines pasaulyje ir prislopino žaliavų gavybą. Taigi dabar, kai Kinija ir kiti pramonės centrai sparčiai didina gamybos apsukas, susidaro žaliavų ir komponentų stygius. Su reikšmingais trikdžiais susiduria ir logistikos bei transporto sektorius. Pavyzdžiui, dėl laivų trūkumo ir nelanksčios jų pasiūlos, sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo daugiau nei 3 kartus didesnės nei prieš metus“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.

Žaliavų ir pramoninių detalių trūkumą ir kylančias jų kainas jau jaučia ir įmonės Lietuvoje.  O kylančios gamybos sąnaudos mažina verslo manevro laisvę: verčia peržiūrėti kainodarą ar palieka mažiau erdvės kitų sąnaudų eilutėms, pavyzdžiui, atlyginimų kilimui. Numatoma didesnė infliacija paveiks ir gyventojus, kurie bankų indėliuose laiko rekordines pinigų sumas.

Kviečia greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės

Metas pradėti rūpintis viešųjų finansų tvarumu, nes karantinui pasibaigus, Lietuvos ūkis tik didins pavarą, kadangi prognozuojamas vartojimo šuolis.

Jos teigimu, kovoje su pandemija iš trijų frontų – ekonomikos skatinimo, vidaus vartojimo didinimo ir sveikatos sistemos atsparumo, liko aktualus tik pastarasis, tačiau Vyriausybė fiskalinės elgsenos nekeičia.  O perteklinis fiskalinis skatinimas gali išbalansuoti ir taip tikėtiną energingą Lietuvos ūkio atsigavimą

VŽ šią savaitę rašo, kad rengiantis 2021 m. biudžeto peržiūrai ryškėja nuomonių takoskyra tarp ekonomistų ir politikų, ar atsigaunančią Lietuvos ekonomiką verta toliau skatinti skolintais pinigais ir leisti sau aukštesnį biudžeto deficitą nei kaimyninėse šalyse po pandemijos. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
 Mokestiniai ginčai dėl automobilių: kokias klaidas daro verslas ir fiziniai asmenys 

Su automobiliais susiję mokestiniai ginčai pastaruoju metu kilo dėl automobilių įsigijimo, jų pardavimo,...

Finansai
10:51
Finansų ministerija spartina Lietuvos ūkio augimo perspektyvą

Šiemet šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo prognozuota  pavasarį –  2021 m. bendrojo vidaus produkto...

Finansai
2021.06.11
ECB „Deutsche Bank“ ragina ieškoti naujo stebėtojų tarybos pirmininko 

Europos centrinis bankas (ECB) pastaruoju metu ragina didžiausią Vokietijos banką „Deutsche Bank“ kuo...

Rinkos
2021.06.11
Mano, kad „Sodra“ nurėžė per daug, laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo Premium 1

Du gydytojai odontologai įsitikinę, kad 2019 m. „Sodrai“ permokėjo tūkstančius eurų – mat už solidžias algas...

Finansai
2021.06.11
Numerių nuskaitymo sistemas naudos ir VMI – gaudys ne darbo reikalais riedančius įmonių automobilius Premium 129

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aiškindamasi, ar įmonės vardu registruoti automobiliai nenaudojami...

Finansai
2021.06.11
„EY“: investuotojams Lietuva įdomesnė nei Latvija ir Estija 1

71% Baltijos šalių investuotojų nurodo per ateinančius metus ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus...

Finansai
2021.06.10
ECB ekonomikos skatinimo tempų nemažina

Europos centrinis bankas politikos nekeičia. Tiek pandeminė turto supirkimo programa, tiek ir kitos...

Rinkos
2021.06.10
Bazelio komitetas kriptovaliutoms siūlo taikyti griežčiausius kapitalo reikalavimus 

Bazelio bankų priežiūros komitetas, įtakingiausia pasaulinė bankų reguliuotojų asociacija, siūlo...

Rinkos
2021.06.10
Latvijoje nebankinis kreditavimas pernai sumenko šeštadaliu 

Latvijoje nebankiniai kreditoriai pernai išdavė paskolų už 501 mln. Eur – 16,1% mažiau nei užpernai, pranešė...

Rinkos
2021.06.10
Valstybės kontrolė: savivaldos biudžetai nepasinaudoja galimybėmis

Savivaldybės laikosi biudžetų fiskalinės drausmės, tačiau COVID-19 pandemijos metu neišnaudoja numatytų...

Finansai
2021.06.10
Upės nebeužtvenksi: spėriai investuoja į pokovidines pinigų gaudykles  Premium

Didieji lūkesčiai dėl popandeminio atsigavimo, regis, pildosi. Tose šalyse, kur visuomenių vakcinacija...

Finansai
2021.06.10
„Swedbank“: didžiausia vidutinė lizingo suma Baltijos šalyse – Lietuvoje   5

Vidutinė lizingo suma lengvojo automobilio įsigijimui pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse sparčiausiai augo...

Rinkos
2021.06.10
Peržiūrint mokesčių lengvatas – didelis noras naikinti išimtis individualiai veiklai Premium 57

Individualioji veikla su nedideliais mokesčiais daug užtarėjų šiandien nebeturi. Tikėtinos permainos – už...

Finansai
2021.06.10
Vyriausybė – prieš lengvatinį PVM daliai maisto produktų

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2021.06.09
Kredito unijos pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,3 mln. Eur grynojo pelno  

Lietuvos kredito unijų sektorius per šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,3 mln. Eur grynojo pelno – 60% (0,6...

Rinkos
2021.06.09
Nori apmokestinti prabangius automobilius, bet verslas ir valdininkai prabangą mato skirtingai  Premium 36

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje Finansų ministerija (FM) pristatė pluoštą mokestinių...

Finansai
2021.06.09
Svarstymai įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų atidedami rudeniui

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti...

Finansai
2021.06.09
Balandį – nedidelis eksporto krytis, per metus – galingas jo šuolis

Per mėnesį – balandį palyginti su kovu – Lietuvos eksportas šiek tiek susitraukė, labiausiai dėl mažesnių...

Finansai
2021.06.09
Euro zonos BVP nuosmukio pirmąjį ketvirtį įvertis sumažintas iki 0,3%

Euro zonos ekonomika pirmąjį 2021 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,3%, rodo...

Verslo aplinka
2021.06.08
Atšaukta su „Wirecard“ siejamos UAB „Finolita Unio“ veiklos licencija

Lietuvos bankas (LB), po 2020 m. rudenį pradėto tyrimo, už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo...

Inovacijos
2021.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku