Lietuviškas stebuklas: BVP – didesnis nei prieš pandemiją

Publikuota: 2021-04-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nepaisant pandemijos ribojimų per visus metus, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies BVP pokytis buvo teigiamas ir siekė 1%. Šalies ekonomika viršijo prieš krizę buvusį lygį. 

Šių metų pirmąjį ketvirtį BVP pokytis, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,8%, BVP pirmojo įverčio duomenis penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 

2021 m. sausį–kovą Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 11,4 mlrd. Eur, nurodo statistikai. 

Anot jų, vertinant gamybos metodu, šių metų pirmąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, informacijos ir ryšių ir nekilnojamo turto įmonių veiklos rezultatai. 

[infogram id="41a06281-d1cf-4f7f-a4ef-4a73a54f33aa" prefix="0aO" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2016-2021 m. I ketv."]

Lietuva stebina

„Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 1% didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį“, – ūkio augimo rezultatus komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę“, – feisbuko paskyroje panašius vertinimus pateikia Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

nuotrauka::1nocrop

Anot jo, šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje.

„Kad ir kaip tai stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginti su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8%”, – atkreipia  dėmesį T. Povilauskas.  

Jis lygina: ketvirtadienį skelbta, jog Jungtinių Amerikos Valstijų BVP per pirmą ketvirtį padidėjo 1,6%, Švedijos – 1,1%.

„O tai reiškia, kad Lietuva ir vėl stebino pasaulį“, – reziumuoja T. Povilauskas.

„Thermo Fisher Scientific“ indėlis

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas, šalies ūkio augimo rezultatus vertina kiek atsargiau. 

nuotrauka::2right

„Viena vertus, pirmąjį ketvirtį 1% metinis BVP augimo tempas džiugina ir rodo, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari COVID-19 krizei. Iš kitos pusės, šį rezultatą reikia vertinti realistiškai. Lietuvos ekonomikai tam tikra prasme stipriai pasisekė, nes prie BVP augimo labiausiai prisidėjo techniniai veiksniai – COVID-19 krizės paskatintas didžiulis chemikalų produkcijos gamybos apimties augimas ir kovo viduryje priimti sprendimai švelninti kai kurių mažmeninės prekybos segmentų darbą. Jei ne šie aspektai, Lietuvos BVP pirmą ketvirtį būtų susitraukęs“, – aiškina jis.

Anot N. Mačiulio, augo beveik visi pramonės sektoriai, o sparčiausiai gamybos apsukas didino transporto ir įrengimų, baldų, medicinos, elektroninių ir optinių renginių gamintojai – Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 12,6% didesnė nei prieš metus.

„Rekordiniu augimu pasižymėjo chemijos produktų gamyba ir tam daugiausia įtakos turėjo nauja „Thermo Fisher Scientific“ gamykla, tiekianti reagentus COVID-19 vakcinoms“, – nurodo jis.

Pasak T. Povilausko, nereiktų pernelyg nuvertinti ir likusios pramonės rezultato: pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį transporto priemonių ir jų dalių gamyba padidėjo beveik dvigubai (42%), medžio gaminių – 25%, baldų – 23%, kitų mašinų ir įrangos – 21%.

Atkuto prekyba

Jo teigimu, teigiamai nustebino ir pirmojo ketvirčio prekybos sektoriaus rezultatai: mažmeninės prekybos apyvarta, neįtraukus  degalų ir transporto priemonių prekybos, lyginamosiomis kainomis padidėjo 6,1%.  

Jo nuomone, prekybininkams labai pagelbėjo ir tai, kad gyventojų lūkesčiai pirmąjį ketvirtį buvo stabilūs, o jų pajamos –  gerokai didesnės negu prieš metus. „Sodros“ duomenys rodo, kad pirmąjį ketvirtį dirbančių asmenų pajamos augo beveik dešimtadaliu, vidutinė senatvės pensija didėjo panašiai, nedarbas stabilizavosi.

Anot N. Mačiulio, Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais: pastaraisiais mėnesiais nuosaikiai didėjęs, Lietuvos vartotojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir beveik sugrįžo į prieš pandemijos pradžią buvusį lygį.

Teigiami lūkesčiai

Teigiamus vartotojų lūkesčius palaikė ir tebesitęsiantis spartus atlyginimų augimas, atkreipia dėmesį jis. Pernai vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus dešimtadaliu, „Sodros“ bei „Swedbank“ duomenimis, šis augimas pirmaisiais šių metų mėnesiais beveik nesulėtėjo.

„Atsidarant pandemijos metu labiausiai paveiktiems sektoriams, tikėtinas spartus darbo vietų kūrimas, kurio pradžia matoma jau dabar. Nuo metų pradžios sukurta daugiau nei 20.000 naujų darbo vietų, o užimtumas jau viršija prieš karantiną buvusį lygį“, – aiškina N. Mačiulis.

nuotrauka::4nocrop

Teigiami gyventojų lūkesčiai bei didėjančios jų pajamos atsispindėjo ir vartojimo tendencijose – nepaisant ilgo karantino, vartojimas atslūgęs buvo tik trumpam, pabrėžia ekonomistas. Pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba jau buvo 4,1% didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad šių metų balandžio mėnesį vartojimo augimas dar labiau įsibėgėjo.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad jau matomas spartus išlaidų augimas atsidarančiuose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, išlaidos maitinimo įstaigose pirmojo karantino metu buvo kritusios apie 70%, o šiuo metu, lyginant su 2019 metų vidurkiu, jos atsilieka vos dešimtadaliu ir, tikėtina, vasarą jau jį viršys.

Spartus skiepijimo tempas

Vienas sparčiausių ES skiepijimo tempų taip pat prisidėjo prie teigiamų verslo ir gyventojų lūkesčių, spartesnio vartojimo bei investicijų augimo, tvirtina „Swedbank“ ekonomistas.

nuotrauka::3left

„Balandžio pabaigoje Lietuvoje šimtui gyventojų tenkantis skiepų dozių skaičius siekia 33, ir vis spartėjant tempui vasaros pradžioje jis turėtų pasiekti 50-ies kartelę. Palyginkime: šiame visuomenės išlaisvinimo procese vėluojančioje kaimyninėje Latvijoje panaudotų skiepų dozių skaičius yra dvigubai mažesnis nei Lietuvoje“, – skaičiuoja jis.

Jo nuomone, tikėtina, kad tamsiausias ir pandemijos, ir ekonomikos momentas jau paliktas praeityje, o dabar Lietuva turėtų sutelkti dėmesį nebe į ekonomikos atsigavimą ar gaivinimą, o į jos stiprinimą, transformavimą ir paruošimą būsimoms krizėms.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sugrįžo verslo optimizmas, BVP augimas – sparčiausias ES Premium 5

Lietuvos verslo ir vartotojų lūkesčiai šį pavasarį iš esmės pagerėjo, šalies BVP pirmąjį metų ketvirtį augo...

Finansai
2021.05.08
Šiaulių banko valdyboje turėtų dirbti A. Gaulia

Šiaulių banko valdybos nariu išrinktas Algimantas Gaulia, kuris pareigas pradės eiti tik gavus Lietuvos banko...

Finansai
2021.05.07
Italijos „UniCredit“ pirmąjį ketvirtį įveikė nuostolius 

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit SpA“ pirmąjį šių metų ketvirtį sugrįžo į pelno kelią, smarkiai...

Rinkos
2021.05.07
Lietuvos eksportas auga kaip ant mielių

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, lietuviškos kilmės prekių eksporto...

Finansai
2021.05.07
Baltarusių ir ukrainiečių iššūkiai: „Payseros“ programėlė ar banko AML filtras  Premium 1

„Fūrų vergų“ istorijos atomazgoje numatomi pakeitimai kelia naujų iššūkių Lietuvoje užsidirbti siekiantiems...

Logistika
2021.05.07
„Bentley“ modernią erą pradeda su 200.000 išskirtinių automobilių Verslo tribūna

„Bentley“ Kriu gamykloje buvo pagaminta 200.000 automobilių. Pirmuoju modeliu modernioje „Bentley“ eroje tapo...

9% PVM maitinimo sektoriui gali nepadėti – yra klastingų niuansų Premium 4

Kelią Seime besiskinanti PVM 9% lengvata laukiamos naudos maitinimo sektoriui gali neatnešti. Mat pagal ES...

Finansai
2021.05.07
Iš stalčių traukiamas „solidarumo“ mokestis  Premium 5

Vyriausybių iždininkai ir tarptautinių organizacijų ekonomistai suka galvas, kaip po pandemijos krizės...

Finansai
2021.05.07
„Societe Generale“ pakylėjo įšilusi akcijų birža

Prancūzijos investicinis bankas „Societe Generale“ per akcijoms itin sėkmingą ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2021.05.06
Pandemija augina naują „verslo zombių“ kartą. Kaip nesudegti kartu  Premium 1

Per antrąją pandemijos bangą pastebimai padaugėjo įmonių, kurios atsisako kredituoti klientus, kitaip...

Finansai
2021.05.06
Numatytos kompensacijos elektromobilius perkantiems juridiniams asmenims

Aplinkos ministerija žada juridiniams asmenims kompensuoti dalį išlaidų už įsigytus naujus elektromobilius.

Logistika
2021.05.06
BTA vadovas: pandemija parodė, ar frazė „darbuotojas svarbiausias“ reali Verslo tribūna

Pernai bendra ne gyvybės draudimo rinka Lietuvoje susitraukė beveik 2 proc., tačiau įmonių lėšomis...

Finansai
2021.05.06
„Luminor“ bankas MVĮ pigiau skolina dar 600 mln. Eur Verslo tribūna

Bankas „Luminor“ nuo metų pradžios, kai gavo galimybę teikti Europos investicijų banko (EIB) remiamą...

Finansai
2021.05.06
„InvestEU“ – finansavimo galimybės naujam ar rizikingam verslui Verslo tribūna 1

Su 26 milijardais eurų Europos Sąjungos (ES) garantijų – 400 milijardų investicijų ir galimybės verslui,...

Verslo aplinka
2021.05.06
Finansai
2021.05.06
Bankai atidarė šliuzus, o verslai drąsiau nėrė į skolas: abi pusės turi savų išskaičiavimų  Premium

Bankų atstovai tvirtina, kad metų pradžioje pastebimai išaugo įvairaus verslo apetitas skolintis, įmonėms...

Finansai
2021.05.06
Šiaulių banko vadovybė užsimena apie dividendus, akcijų kainą  Premium 6

Perteklinį kapitalą sukaupęs Šiaulių bankas mato manevro laisvės panaudoti kapitalą, įskaitant dividendus.

Rinkos
2021.05.06
Lietuvos banko investicijos į Kinijos vertybinius popierius siekia maždaug 180 mln. Eur  

Lietuvos banko (LB) investicijos į Kinijos vertybinius popierius 2020 metais siekė maždaug 180 mln. Eur.

Finansai
2021.05.05
LB valdomo aukso investicijų grąža – apie 0,27%. 2

Lietuvos banko (LB) valdomo 5,8 tonos aukso portfelio, kurio vertė siekia 297 mln. Eur, investicijų grąža...

Rinkos
2021.05.05
Kokiems projektams šiemet numatyti pinigai iš ekonominės transformacijos plano 

Iš ekonominės transformacijos plano „Naujos kartos Lietuva“ atnaujintame šių metų biudžete numatyta skirti...

Finansai
2021.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku