Ekonomikos gaivinimo planą užkūrė, bet projektų dar nėra 

Publikuota: 2021-04-16
VŽ koliažas.
svg svg
VŽ koliažas.

Siekiant pertvarkyti ir sustiprinti Lietuvos ekonomiką popandeminei erai, per šešerius metus bus įlieta 2,225 mlrd. Eur investicijų iš vadinamojo Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Recilience Facility, RRF). Investicijos skiriamos prioritetinėms žaliojo kurso ir ekonomikos skaitmeninimo kryptims bei reformoms, kurias rekomendavo Europos Komisija (EK) Lietuvai 2019-2020 m.

Tekstas papildytas Europos Komisijos atstovybės Vilniuje komentaru.

Nuo vėjo jėgainių, elektromobilių įkrovimo stotelių iki daugiabučių renovacijos. Nuo 5G ryšio tinklų plėtros, duomenų atvėrimo visuomenei ir jų suskaitmeninimo savivaldybėse iki mokyklų tinklo optimizavimo ir mokymo kokybės gerinimo, sveikatos įstaigų pritaikymo ekstremalioms situacijoms - Finansų ministerija penktadienį pristatė nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą ir sritis, kurioms žadamas investicijų lietus. Šis planas iki balandžio 30 d. turi būti pateiktas tvirtinti EK. Briuselis planą turėtų patvirtinti dar iki vasaros pabaigos.

Kiek ir kokioms sritims numatyta

Rengdama nacionalinį planą, Lietuva yra išskyrusi septynias kryptis, kur numatoma naudoti RRF lėšas: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešieji finansai.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai atitinkamai 37% (823 mln. Eur) ir 20% (445  mln. Eur), RRF lėšų.

Nepatvirtintais duomenimis, plane verslo plėtrai numatoma skirti apie dešimtadalį RRF finansavimo – maždaug 240 mln. Eur, iš jų daugiausiai verslo ir mokslo misijoms sumaniosios specializacijos srityse – iki 120 mln. Eur, dar iki 50 mln. Eur – skaitmeninių inovacijų sprendimams versle, pvz., automatizavimo, dirbtinio intelekto sprendimams, blokų grandinės technologijoms ir pan. Taip pat dar 40 mln. Eur – pagerinti verslo priėjimą prie finansavimo išteklių, diegiant inovacijas.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, atkreipia dėmesį, jog EK fondo investicijos prisidės prie daugelio reikšmingų Lietuvai socialinių ir ekonominių pokyčių. Tuo pačiu pažymėta, jog šis finansinis šaltinis nėra vienintelis svarbus Lietuvai.

„Šiandien pristatoma priemonė sudaro apie septintadalį iš visų pažangai numatytų 16 mlrd. Eur. Šios priemonės išskirtinumas, kad investicijos turi turėti tiesiogines sąsajas su reformomis. Todėl kalbant apie pagrindinius pokyčius jie yra tampriai susiję su jau bene dešimtmetį besikartojančiomis Europos Tarybos rekomendacijomis, kurias atėjo laikas įgyvendinti“, – sakė ministrė.

nuotrauka::1

Kada pajudės pinigai 

Jei RRF ratifikavimo procesas, pavyzdžiui, Vokietijoje, o ir Lietuvos Seime, kuris turi RRF ratifikuoti artimiausiu metu, neužstrigs, tuomet Lietuva dar šiemet iš nacionalinio RRF galėtų gauti apie 150 mln. Eur. Finansų ministerija taip pat planuoja daugiau nei 100 mln. Eur rezervą tam atvejui, jei projektai pajudėtų sparčiau.

Paklausta VŽ finansų ministrė pripažino, kad Vokietijos konstituciniame teisme užstrigęs RRF ratifikavimo klausimas yra „netoks paprastas“, tačiau išreiškė lūkestį, kad sprendimas, atsižvelgiant į ankstesnius šio teismo priimtus dėl ES paramos sprendimus, bus teigiamas ir procesas nestos.

„Panašių sprendimų dėl labai panašaus tipo klausimų Vokietijos konstituciniam teismui jau yra padaryta, todėl praktika yra susiformavusi.  Procedūros turėtų būti pakankamai greitos ir sprendimas priimtas per keletą mėnesių. Tokiu atveju, manau, bus spėta iki formalaus ES Tarybos sprendimo, kuomet bus patvirtintas pats planas“, – žurnalistams sakė ministrė. 

Prezidento kritika

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukritikavo Lietuvos ruošimąsi pretenduoti į 2,2 mlrd. Eur ES paramą, teigdamas, pasak BNS, kad jo svarstymai vyko už uždarų durų ir kad iš Europos institucijų gaunama prastų atsiliepimų apie projektus, tad „šitoje vietoje mes, švelniai tariant, nespindime“.

„Aš pati kalbėjausi su tais žmonėmis, kurie priima sprendimus ir kurie vertina mūsų pateiktą RRF planą, t.y. EK viceprezidente Margrethe Vestager. Jos teigimu, mūsų reformos yra labai ambicingos ir tinkamos“, – komentavo G. Skaistė. Jos teigimu, tam tikrų rekomendacijų, pasiūlymų dėl techninių sprendinių sulaukia „visos šalys“, į kurias atsižvelgia ir Lietuvos Vyriausybė.

Finansų ministrė taip pat teigė, kad Lietuvoje dažniausiai nepasitenkinimą reiškia tie, kurie savęs plane nemato. Paties plano sektorinės dalys buvo pristatytos atskirose ministerijose.

„Mano nuomone, plano pristatymas socialiniams partneriams buvo, bet bendrasis planas buvo derinamas su Europos Komisija ir iš jos buvo prašymas nepristatyti integruoto plano tol, kol jis nebus suderintas su EK“, – pridūrė G. Skaistė. Tai daroma, kad nebūtų sukelti lūkesčiai, jog tam tikros sritys, veiklos bus finansuojamos, o galiausiai paaiškės, kad taip nėra.

Kaip pažymėjo ministrė, visuomenei rašytinės konsultacijos bus prieinamos iki balandžio 26 d. Be to, atskiros ministerijos dar papildomai rengs konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kuriose pristatys po Europos Komisijos pastabų atnaujintas komponentines dalis. Tuomet po visų konsultacijų galutinis planas bus pateiktas Europos Komisijai.

EK atstovybė Lietuvoje penktadienį priminė, kad nuolat ir nuosekliai kvietė Lietuvą būti kuo atviresnę socialiniams partneriams ir įtraukti juos į plano rengimą.

„Europos Komisija, laikydamasi vienodos praktikos su visomis ES valstybėmis narėmis, prašė ir toliau prašo Lietuvos, kad ji ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą oficialiai pateiktų Komisijai tik po to, kai neformaliose derybose bus išspręsti esminiai klausimai dėl plano atitikimo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentui“, – BNS atsiųstame komentare sakė laikinoji EK atstovybės Lietuvoje vadovė Agnė Kazlauskaitė.

[infogram id="2d37af76-0d15-41e7-8072-6547d5225e00" prefix="ZzN" format="interactive" title="Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas 2021-2026 m."]

Projekto autoriai teigia, kad RRF planas, kitaip nei buvęs Lietuvos ekonomikos ateities DNR planas, kurio buvo atsisakyta, nėra projektų sąrašas. Būsimi projektai dar turės praeiti visus projektų planavimo ir atrankos procesus.

VŽ kalbinti ekspertai sako, kad gerai, jog tai yra daugiau nei projektai – yra susietumas, ryšys, reformos.

„Bet bijau, kad įgyvendinimui tai tikrai nepadės – projektams parengti reiks daugiau laiko. Tik tiek, kad RRF pinigai bus pervedami į biudžetą pasiekus rodiklius. Taigi, tai pagal formą ne projektų finansavimas, o parama biudžetui. Bet tuos rodiklius reiks pasiekti“, – sakė vienas VŽ šaltinis.

Svarbiausi darbai pagal RRF

Europos Komisijos siūloma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinė bendro „Next Generation EU“ 750 mlrd. Eur ekonomikos atsigavimo ir pasirengimo ateities iššūkiams priemonės dalis, todėl nacionalinis integruotas plano projektas pavadintas „Naujos kartos Lietuva“ atliepiant bendrą europinį kontekstą.

Atsinaujinančios elektros energijos gamybos srityje, siekiant pasiruošti vėjo jėgainių Baltijos jūroje statybai, bus investuojama į parengiamuosius jūros dugno ir techninius tyrimus, numatoma remti verslo ir gyventojų investicijas į saulės ir vėjo energiją naudojančias elektrines.

Darnaus transporto srityje numatyta plėsti elektromobilių įkrovimo ir alternatyvių degalų papildymo stotelių infrastruktūros tinklą. Kartu bus teikiamos finansinės paskatos viešojo sektoriaus įstaigoms ir verslui keisti taršias transporto priemones, taip pat bus atnaujinamos viešojo transporto priemonės.

Energijos efektyvumo srityje bus įgyvendinama pastatų renovacijos reforma. Tikslas – pasiekti 1.000 renovuotinų daugiabučių per metus.

Investicijos skaitmeninimo srityje

Vaida Česnulevičiūtė, finansų viceministrė, RRF pristatymo metu teigė, jog kita prioritetinė plano „Naujos kartos Lietuva“ dalis – skaitmeninimo stiprinimas.

„Kalbant apie skaitmeninimą, planuojame stiprinti valstybės IT projektų valdymą, sukuriant skaitmeninių kompetencijų centrą prie Vyriausybės. Jo užduotis būtų sistemiškai nagrinėti visas viešojo sektoriaus investicijas į IT sistemas, duomenų bazes, e-paslaugas, siekiant užtikrinti aukščiausius kokybės standartus, tarpusavio sąveikas, duomenų atvirumą ir kitus centralizuotos duomenų valdysenos elementus“, – sakė V. Česnulevičiutė.

Anot viceministrės, iš esmės siekiama pereiti nuo sistemos „dokumentų tvarkymas“ į „duomenų valdymą“, o visą decentralizuotą registrų ir duomenų bazių sistemą integruoti ir centralizuoti, užtikrinant automatines sąsajas tarp skirtingų institucijų turimų duomenų.

„Pirmiausia bus siekiama užbaigti IT išteklių reformą – atlikti valstybės sistemų, duomenų centrų, registrų konsolidavimą ir užtikrinti sinergiją tarp jų, taip pat atverti duomenis mokslui ir visuomenei. Tuo pačiu sieksime sukurti trūkstamas elektronines valstybės ir savivaldybių viešąsias paslaugas ir suvienodinti paslaugų lygį“, – tęsė viceministrė.

Skaitmeninių inovacijų srityje planuojama vystyti duomenų ir skaitmeninimo technologijų inovacijas versle per dirbtinį intelektą, blokų grandines, automatizavimą. Atskirai prioritetizuojama pavyzdinė iniciatyva – lietuvių kalbos išteklių skaitmeninimas, kuris leistų vietinius ir užsienio rinkų produktus ar paslaugas „prakalbinti“ lietuviškai (pvz., išmaniosios namų valdymo sistemos, Amazon Alexa, Apple Siri).

Švietimas, sveikata, viešasis valdymas

Finansų ministerija skelbia, kad švietimo srityje planuojama įgyvendinti kompleksines priemones bendrajame ugdyme, siekiant gerinti mokinių pasiekimus ir mažinant atotrūkį. Bus siekiama mokyklų tinklo optimizavimo investuojant į Tūkstantmečio mokyklas, taip pat investicijos bus skiriamos profesinio mokymo patrauklumo didinimui.

Mokslo ir inovacijų srityje numatoma skatinti mokslo ir studijų institucijas persitvarkyti taip, kad reikšmingai augtų studijų Lietuvoje tarptautinis konkurencingumas, mokslinių tyrimų apimtys ir jų kokybė. Numatoma patobulinti studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemą, užtikrinant geresnę atitiktį darbo rinkos poreikiams, padidinti studijų kokybės vertinimo efektyvumą ir užtikrinti sistemingą MTEP veiklos stebėseną.

Sveikatos srityje investicijomis planuojama modernizuoti infekcinių ligų klasterio centrus 5 didžiuosiuose miestuose – tai gyventojams užtikrins prieinamas, kokybiškas infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas bei saugias darbo sąlygas personalui. Taip pat bus modernizuoti 10 regioninio lygmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo skyriai. Tai užtikrins pagrindinių šalies ligoninių pasirengimą efektyviai teikti skubios medicinos paslaugas dideliam skaičiui pacientų vienu metu esant ekstremaliajai situacijai (cheminė tarša, radiacinė tarša, branduolinė avarija, terorizmas, užkrečiamųjų ligų epidemija).

Darbo rinkos ir socialinės aprėpties srityje planuojama sudaryti galimybę darbo ieškantiems asmenims mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, taip pat subsidijuoti darbo vietų steigimą, kurios prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų. Numatoma darbo vietų steigimą subsidijuoti asmenims, kuriuos paveikė veiklos pokyčiai įmonėse dėl COVID-19 pandemijos.

Viešojo sektoriaus efektyvumo srityje numatoma investuoti į VMI ir Muitinės veiklos gerinimą diegiant pažangias IT technologijas, taip pat bus skatinama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, vykdyti visuomenės finansinį švietimą, jog susidarytų galimybės PVM nesurinkimo ir šešėlio mažėjimui. Bus didinamas valstybės tarnautojų veiklos efektyvumas – centralizuotas žmogiškųjų išteklių ir vadovų karjeros valdymas, investuojama į strategines kompetencijas.

Primenama, jog Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri suteikia unikalią galimybę ne tik padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, bet ir paspartinti šalies ūkio struktūrinę transformaciją link aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. 

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Societe Generale“ pakylėjo įšilusi akcijų birža

Prancūzijos investicinis bankas „Societe Generale“ per akcijoms itin sėkmingą ketvirtį uždirbo...

Rinkos
15:55
Pandemija augina naują „verslo zombių“ kartą. Kaip nesudegti kartu  Premium 1

Per antrąją pandemijos bangą pastebimai padaugėjo įmonių, kurios atsisako kredituoti klientus, kitaip...

Finansai
10:56
Numatytos kompensacijos elektromobilius perkantiems juridiniams asmenims

Aplinkos ministerija žada juridiniams asmenims kompensuoti dalį išlaidų už įsigytus naujus elektromobilius.

Logistika
10:43
BTA vadovas: pandemija parodė, ar frazė „darbuotojas svarbiausias“ reali Verslo tribūna

Pernai bendra ne gyvybės draudimo rinka Lietuvoje susitraukė beveik 2 proc., tačiau įmonių lėšomis...

Finansai
07:55
„Luminor“ bankas MVĮ pigiau skolina dar 600 mln. Eur Verslo tribūna

Bankas „Luminor“ nuo metų pradžios, kai gavo galimybę teikti Europos investicijų banko (EIB) remiamą...

Finansai
07:45
„InvestEU“ – finansavimo galimybės naujam ar rizikingam verslui Verslo tribūna 1

Su 26 milijardais eurų Europos Sąjungos (ES) garantijų – 400 milijardų investicijų ir galimybės verslui,...

Bankai atidarė šliuzus, o verslai drąsiau nėrė į skolas: abi pusės turi savų išskaičiavimų  Premium

Bankų atstovai tvirtina, kad metų pradžioje pastebimai išaugo įvairaus verslo apetitas skolintis, įmonėms...

Finansai
05:45
Šiaulių banko vadovybė užsimena apie dividendus, akcijų kainą  Premium 5

Perteklinį kapitalą sukaupęs Šiaulių bankas mato manevro laisvės panaudoti kapitalą, įskaitant dividendus.

Rinkos
05:45
Lietuvos banko investicijos į Kinijos vertybinius popierius siekia maždaug 180 mln. Eur  

Lietuvos banko (LB) investicijos į Kinijos vertybinius popierius 2020 metais siekė maždaug 180 mln. Eur.

Finansai
2021.05.05
LB valdomo aukso investicijų grąža – apie 0,27%. 1

Lietuvos banko (LB) valdomo 5,8 tonos aukso portfelio, kurio vertė siekia 297 mln. Eur, investicijų grąža...

Rinkos
2021.05.05
Kokiems projektams šiemet numatyti pinigai iš ekonominės transformacijos plano 

Iš ekonominės transformacijos plano „Naujos kartos Lietuva“ atnaujintame šių metų biudžete numatyta skirti...

Finansai
2021.05.05
Patvirtinta ES investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaita: Lietuva paskirstė 6,8 mln. Eur 1

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų...

Finansai
2021.05.05
EP narys P. Auštrevičius: šiemet bus priimti sprendimai, pakeisiantys transporto veidą Verslo tribūna

Lietuvos pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas – gera pradžia, kuri suteikia plačias galimybes įtraukti...

Finansai
2021.05.05
EBV Finance turi naują Finansų direktorių Verslo tribūna

Prie tarptautinei Edenred grupei priklausančios EBV Finance prisijungė Dainius Brandišauskas, užimsiantis...

Vadyba
2021.05.05
Visų akys krypsta į sveikatos draudimą – vertinga ir darbdaviui, ir darbuotojui Verslo tribūna

Praėjusiais metais ne gyvybės draudimo sektorius, atrodo, atliepė bendrą nuotaiką – visų dėmesys buvo...

Finansai
2021.05.05
Palygino Baltijos šalių sostinių gyventojų išlaidas 1

Minimali suma, reikalinga Taline gyvenančiai šeimai, yra 1.063 Eur per mėnesį – daugiau nei Rygoje ar...

Mano pinigai
2021.05.04
EBPO: tiesioginių užsienio investicijų srautai pasaulyje pernai – kukliausi per 15 metų

Tiesioginių užsienio investicijų srautai pasaulyje 2020-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sunyko 38%...

Finansai
2021.05.04
„Bigbank“ pirmojo ketvirčio pelnas išaugo šeštadaliu  

Specializuotas Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo bankas „Bigbank“ pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį...

Rinkos
2021.05.04
Registrų centras valstybei išmokės 9,6 mln. Eur dividendų 3

Valstybės valdomas Registrų centras į valstybės biudžetą perves 9,6 mln. Eur pelno įmoką – beveik visą pernai...

Finansai
2021.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku