„Luminor“: Lietuvos BVP augimas 2021 m. bus vienas mažiausių ES, atsigavimas – kitąmet

Publikuota: 2021-03-22
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dėl tebevyraujančio neapibrėžtumo bei karantino ribojimų Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,8%, prognozuoja „Luminor“. Tačiau kitąmet, jeigu nebebus taikomi karantino ribojimai, Lietuvos ekonomika turėtų pasistiebti 5,5%.

„Dėl griežtų ekonominės veiklos ribojimų pirmąjį šių metų ketvirtį patirsime nuosmukį, o tvaresnio atsigavimo sulauksime tik antroje metų pusėje. Bendras metinis rezultatas šiemet nebus labai geras“, – vertina Žyginantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Nors kai kurie sektoriai ir toliau rodo didelį atsparumą krizei, tebesitęsiantys karantino ribojimai bei augantis atotrūkis tarp skirtingų ekonomikos sektorių gali sulėtinti bendrą ekonomikos atsigavimą ir šių metų antrąjį ketvirtį. Todėl, anot Ž. Maurico, didėja tikimybė, kad, priešingai nei 2020 m. vasarą, matysime ne spartų „V“ raidės formos, o kiek lėtesnį „U“ raidės formos atsigavimą.

„Bendras Lietuvos BVP augimas šiais metais turėtų būti mažesnis nei 2% ir bus vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Bet jis turėtų būti gana spartus 2022 m., tam yra visos prielaidos. Panašu, kad Lietuva bus geriausia tarp blogiausių šalių“, – sako jis.

[infogram id="e4ca89bf-ffc9-4acb-a997-e01839787758" prefix="0EW" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Luminor 2021 03 22"]

[infogram id="8d1a5c0b-2795-49d4-8e8d-fd6261100329" prefix="cR4" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2021 03 19"]

Vasario 9 d. pristatytoje prognozėje „Luminor“ skelbė, kad jei karantinas būtų pratęstas iki gegužės, tikėtina, kad Lietuva 2021 m. patirs 1,7% nuosmukį, po pernai preliminariai Statistikos departamento fiksuoto 1,3% BVP smukimo. 

nuotrauka::1left

„Luminor“ prognozuoja, kad dėl netolygaus ekonomikos atsigavimo 2021 m. nedarbo lygis Lietuvoje turėtų išaugti iki 9,2%. Vis dėlto darbo užmokesčio augimas vis tiek išliks teigiamas ir šiemet sieks apie 6%.

Ž. Maurico nuomone, vienas svarbiausių šių metų uždavinių bus išvengti jaunimo emigracijos ir šešėlinės ekonomikos augimo. Jeigu krizei jautrių sektorių veikla dar ilgai nebus atlaisvinta, tai gali paskatinti įmones veiklą vykdyti neskaidriai, o juose dirbančius asmenis – ieškoti geresnių įsidarbinimo galimybių svetur.

„Gali pasikartoti 2009 m. situacija“, – įspėja jis.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į viešųjų finansų tvarumą, nes Lietuvos biudžeto deficitas yra didesnis nei daugumos Baltijos, Skandinavijos ir Višegrado grupės šalių, nurodo „Luminor“ ekonomistas.

„K“ formos recesija

Ž. Mauricas perspėja, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu patiria „K“ raidės formos recesiją, kuri gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių šalies ekonomikai bei atskirų sektorių konkurencingumui.

Jo teigimu, „K“ formos recesija yra antrojo karantino fenomenas, nes pirmojo karantino metu didžioji dalis ekonominių sektorių patyrė „V“ raidės formos recesiją, tai yra, visi sėdėjo vienoje valtyje. Tuo tarpu antrojo karantino metu dalis sektorių visai nepatiria nuosmukio, o dalis – patiria gerokai didesnį nuosmukį nei pirmojo karantino metu.

Pavyzdžiui, pernai gyventojų mobilumas buvo ženkliai sumažėjęs tiek maisto, tiek ir ne maisto prekėmis prekiaujančiose įmonėse (apyvartos taip pat), tad abiejuose sektoriuose buvo stebima „V“ raidės formos krizė. Tačiau antrojo karantino metu gyventojų mobilumas nukrito tik ne maisto prekėmis prekiaujančiose įmonėse, o maisto prekių parduotuvėse – išaugo.

Atitinkamai, 2021 m. sausį maisto prekėmis prekiaujančių įmonių metinis apyvartų augimas siekė 9,2%, o ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartos krito 14,4%. Įdomu tai, kad šių metų pradžioje Lietuvos gyventojų mobilumas ne maisto prekybos ir laisvalaikio paslaugų vietose sumažėjo labiausiai visoje ES, o gyventojų mobilumas maisto prekybos vietose – išaugo labiausiai visoje ES.  

Vežė pramonė

Visgi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektorius ir toliau išlieka vienas atspariausių krizei – pernai sudarytų NT sandorių skaičius sumažėjo tik 1%, o šių metų sausį ir vasarį sudaryta daugiau individualių namų ir žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sandorių nei tuo pačiu metu pernai, šiek tiek smuko butų pardavimai.

„Dow Jones“ akcijų indeksai nuo 2020 m. pradžios krito atitinkamai 18% ir 26%, tuo tarpu sandėliavimo, pramonės ir multifunkcinės paskirties nekilnojamojo turto objektų akcijų indeksai pakilo atitinkamai 12%, 14% ir 17%.

Pasak Ž. Maurico, nuosmukio šiais metais greičiausiai išvengs Lietuvos pramonės sektorius, kurio pridėtinės vertės pokytis pernai išliko teigiamas, o ambicingi pramonės sektoriaus įmonių investiciniai planai sufleruoja, kad pramonė išlaikys teigiamą augimą ir ateinančiais metais.  

„Pramonė yra tas sektorius, kuris ištraukė Lietuvą iš didesnės krizės. Pernai pramonės augimas buvo įspūdingas, aplenkėme tokias šalis kaip Lenkija“, – sako Ž. Mauricas. 

ES – prastesnėje padėtyje nei JAV

Kaip savo apžvalgoje nurodo „Luminor“, prasidėjus COVID-19 pandemijai kone visos pasaulio šalys patyrė stiprų ekonominį sukrėtimą, kurį lėmė viruso baimė, įvesti karantino ribojimai bei sutrūkinėjusios pasaulio gamybos grandinės. Tačiau šiuo metu atotrūkis tarp šalių vis labiau ryškėja.

Pasak Ž. Maurico, pastaruoju metu nerimą kelia smarkiai didėjantis atotrūkis tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

„Beveik neabejotina, kad ES iš šios krizės išeis pralaimėtoja. Didžiausias atotrūkis ryškėja tarp ES ir JAV“, – tvirtina jis.

Jis remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, jog JAV ekonomika jau šių metų antrąjį ketvirtį sugrįš į ikikrizinį lygį, tuo tarpu ES ekonomika į jį sugrįš tik 2023 m. pabaigoje.

Anot Ž. Maurico, didėjantį atotrūkį tarp ES ir JAV daugiausia lemia keli veiksniai.

Pirma, karantino ribojimai JAV yra gerokai švelnesni nei ES, o nemaža dalis JAV valstijų, pavyzdžiui, Florida ir Teksasas, jau panaikino visus karantino ribojimus. Antra, vakcinacijos nuo COVID-19 programa JAV vyksta gerokai sparčiau nei ES. JAV bent vieną skiepą nuo COVID-19 yra gavę 24% gyventojų, o ES šalių vidurkis tesiekia 9%. Trečia, ekonomikos skatinimo priemonių paketas JAV yra didesnis nei ES. 2021 metais JAV ekonomikos skatinimo paketas sieks apie 10% BVP, o ES šalyse – apie 6%. Ketvirta, priešingai nei JAV, ES nesugeba užtikrinti laisvo piliečių judėjimo Bendrijos viduje, o tai neleidžia atsigauti nuo turizmo itin priklausomoms Pietų Europos šalims.

„Apibendrinant galima teigti, kad už Atlanto jau vyrauja laisvės, o ES – baimės, neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosfera, matome, kad ES yra įsivėlusi į diskusijas dėl vakcinų efektyvumo, karantino priemonių“, – apibendrina  Ž. Mauricas.

Didėja atskirtis ES

Tebesitęsiantys karantino bei laisvo piliečių judėjimo ribojimai ES didina atskirtį tarp skirtingų ekonominių sektorių bei tarp šiaurinių ir nuo turizmo priklausomų pietinių ES šalių. Netolygi ekonominė raida gali sulėtinti bendrą ES ekonomikos augimą, o išaugę skirtumai tarp šalių mažins tikimybę susitarti dėl papildomų ekonomikos skatinimo priemonių ateityje.

„Taupiojo ketverto“ šalių (Švedijos, Nyderlandų, Danijos, Austrijos) biudžeto deficitų bei valstybės skolos dydžiai 2021 m. ir 2022 m. bus žymiai mažesni nei Pietų Europos šalių, ir kyla abejonių, ar šis ketvertas duos savo sutikimą dėl papildomų ekonomikos skatimo priemonių ateityje be papildomų sąlygų.

Karantino ribojimai ypač didelį smūgį suduos Pietų Europos šalyse smarkiai išplėtotam turizmo sektoriui, kuris sudaro ženklią jų ekonomikų dalį.

Tad šios krizės metu išaugusi atskirtis tarp Europos šiaurės ir pietų, tikėtina, išliks, nes patvirtintas 750 mlrd. Eur dydžio Europos atsigavimo fondas nebus pakankamas sumažinti šiuos skirtumus. 

FM prognozės labiau optimistinės

Finansų ministerija (FM) kovo 9 d. skelbė prognozę, kad jei metų viduryje įsibėgės skiepijimas, Lietuva išvengs naujų viruso atmainų protrūkio, atsivers ekonomika ir atsigaus eksportas į ES, šalies ekonomika šiemet gali ūgtelėti 2,6%, o kitąmet – apie 3,2%.

Šių metų prognozė, lyginant su pernai gruodžiu, buvo apkarpyta 0,2 proc. punktais (buvo 2,8%).

FM nuomone, tikėtina, kad atsigavimas prasidės antrą šių metų ketvirtį. 

„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, tačiau ir pasaulio ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Ir nors Lietuva per šį pandeminį laikotarpį patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europoje, neapibrėžtumas dėl ateities išlieka. Šiais metais numatoma, kad Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią, kuris vidutinio laikotarpio metais, tikėtina, dar didėtų, tačiau atsigavimo tempas labai priklauso nuo tolimesnių epidemiologinių tendencijų“, – tada teigė Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

FM atnaujintame makroekonominės prognozės scenarijuje nurodoma, kad po smukimo pernai nuo 2021 m. vidaus paklausa turėtų pradėti atsigauti, o esminiais atsigavimo varikliais bus augančios namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos (bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas).

Kartu vis dar išlieka neigiami rizikos veiksniai. Tai naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, galimai neatsakingas visuomenės elgesys, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, geopolitinė įtampa.

Taip pat egzistuoja ir teigiamos galimybės – tai sparti ir efektyvi masinė gyventojų vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) ir jos efektyvus įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Šlubos RC technologijos: atmeta kvalifikuotu e. parašu patvirtintus dokumentus, nepriima kai kurių finansinių ataskaitų    Premium 2

Verslas negali Registrų centrui (RC) pateikti dokumentų, pasirašytų kvalifikuotu e. parašu, suformuotu...

Finansai
2021.06.15
Kokias pagrindines klaidas sudarant laidavimo sutartis daro kreditoriai, skolininkai ir laiduotojai?  Verslo tribūna

Laidavimas, greta hipotekos, šiandien yra ko gero populiariausia prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė,...

Finansai
2021.06.15
„Invalda INVL“ siekia įsigyti „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslą Baltijos šalyse  1

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ siekia įsigyti Suomijos gyvybės draudimo kompanijos „Mandatum Life“ verslą...

Rinkos
2021.06.15
SEB turtingiausiems klientams ruošia išskirtinių paslaugų spektrą

Turtėjančioje Šiaurės šalių rinkoje augant pasiturinčių asmenų skaičiui, jų poreikiams Švedijos SEB grupė...

Rinkos
2021.06.14
TVF prognozuoja aukštesnę infliaciją Lietuvai nei LB ir Finansų ministerija 

Pirmadienį atnaujinta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) augimo prognozė Lietuvai yra optimistiškesnė už...

Finansai
2021.06.14
Biudžete auga išlaidos krašto ir sienos apsaugai, savivaldybėms, mažėja deficitas 1

Finansų ministerija pateikė derinti patobulintą 2021 m. biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys...

Finansai
2021.06.14
Pagerėjus prognozėms tikslinami „Sodros“ ir PSDF biudžetai 1

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė patikslintam šių metų „Sodros“ biužetui, kuriame numatomos 204 mln.

Finansai
2021.06.14
Vyriausybė pritarė akcizų didinimui alkoholiui ir tabako produktams 2

Vyriausybė siūlo didinti akcizų tarifus visoms etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, tabako produktų ir...

Finansai
2021.06.14
Lietuvos bankas iki 5,1% padidino šių metų augimo prognozę  11

Lietuvos bankas (LB) 2,2 proc. punkto padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 5,1%, o kitų metų...

Finansai
2021.06.14
 Mokestiniai ginčai dėl automobilių: kokias klaidas daro verslas ir fiziniai asmenys 

Su automobiliais susiję mokestiniai ginčai pastaruoju metu kilo dėl automobilių įsigijimo, jų pardavimo,...

Finansai
2021.06.12
Finansų ministerija spartina Lietuvos ūkio augimo perspektyvą

Šiemet šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo prognozuota  pavasarį –  2021 m. bendrojo vidaus produkto...

Finansai
2021.06.11
ECB „Deutsche Bank“ ragina ieškoti naujo stebėtojų tarybos pirmininko 

Europos centrinis bankas (ECB) pastaruoju metu ragina didžiausią Vokietijos banką „Deutsche Bank“ kuo...

Rinkos
2021.06.11
Mano, kad „Sodra“ nurėžė per daug, laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo Premium 1

Du gydytojai odontologai įsitikinę, kad 2019 m. „Sodrai“ permokėjo tūkstančius eurų – mat už solidžias algas...

Finansai
2021.06.11
Numerių nuskaitymo sistemas naudos ir VMI – gaudys ne darbo reikalais riedančius įmonių automobilius Premium 140

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), aiškindamasi, ar įmonės vardu registruoti automobiliai nenaudojami...

Finansai
2021.06.11
„EY“: investuotojams Lietuva įdomesnė nei Latvija ir Estija 1

71% Baltijos šalių investuotojų nurodo per ateinančius metus ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus...

Finansai
2021.06.10
ECB ekonomikos skatinimo tempų nemažina

Europos centrinis bankas politikos nekeičia. Tiek pandeminė turto supirkimo programa, tiek ir kitos...

Rinkos
2021.06.10
Bazelio komitetas kriptovaliutoms siūlo taikyti griežčiausius kapitalo reikalavimus 

Bazelio bankų priežiūros komitetas, įtakingiausia pasaulinė bankų reguliuotojų asociacija, siūlo...

Rinkos
2021.06.10
Latvijoje nebankinis kreditavimas pernai sumenko šeštadaliu 

Latvijoje nebankiniai kreditoriai pernai išdavė paskolų už 501 mln. Eur – 16,1% mažiau nei užpernai, pranešė...

Rinkos
2021.06.10
Valstybės kontrolė: savivaldos biudžetai nepasinaudoja galimybėmis

Savivaldybės laikosi biudžetų fiskalinės drausmės, tačiau COVID-19 pandemijos metu neišnaudoja numatytų...

Finansai
2021.06.10
Upės nebeužtvenksi: spėriai investuoja į pokovidines pinigų gaudykles  Premium

Didieji lūkesčiai dėl popandeminio atsigavimo, regis, pildosi. Tose šalyse, kur visuomenių vakcinacija...

Finansai
2021.06.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku