Premjerė: dalies mokesčių lengvatų galėtų nelikti 2023 m.

Publikuota: 2021-03-03
Ingrida Šimonytė, premjerė.  Dariaus Jonučio nuotr.
svg svg
Ingrida Šimonytė, premjerė. Dariaus Jonučio nuotr.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba kitąmet, bet įsigaliotų tik 2023-aisiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  Tokius terminus praėjusią savaitę įvardijo ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Anot I. Šimonytės, Vyriausybės programos priemonių plane numatytas siekis pataisas priimti dar šiais metais nesikerta su planu, jog pakeitimai įsigaliotų 2023 m.

„Jeigu Vyriausybė suderins, sutars dėl tam tikrų siūlymų, kurie bus pateikti Seimui, tai jie galės būti pateikti tik rudens sesijai ir sėkmės atveju priimti iki metų pabaigos, o galbūt netgi sekančių metų pavasario sesijoje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

„Laikantis tos nuostatos, kad neturėtų mokesčių įstatymų keitimai būti priiminėjami taip, kaip jie buvo priiminėjami praėjusioje kadencijoje, tai yra išvakarėse metų ir visaip kaip juos priklijuojant prie biudžeto, tai būtų visiškai logiška, net jei šie pakeitimai būtų priimti šiais metais, jie įsigaliotų nuo 2023 metų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė, pranešė BNS

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatoma šių metų trečiąjį ketvirtį parengti teisės aktus, „nustatančius neefektyvių, apmokestinimo teisingumą iškreipiančių neterminuotų lengvatų atsisakymą“.

Keisti mokesčių Vyriausybė neskubės 

rašė, kad vasario 23 d. Finansų ministerijos suburtoje darbo grupėje pristatyti mokestiniai pasiūlymai, kurių pagrindu bus Vyriausybei, o vėliau Seimui teikiamos mokestinių įstatymų pataisos, kurios įsigaliotų nuo 2023 m. 

Numatoma peržiūrėti pelno reinvestavimo, žaliojo kurso skatinimą, pajamų nelygybės mažinimą, specialias apmokestinimo sąlygas ir lengvatas, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentus ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą.

„Su biudžetu mokesčių keisti neplanuojame. Tikėtina, kad pokyčiai bus nuo 2023 m.“, – po posėdžio žurnalistams teigė Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

G. Skaistė VŽ taip pat sakė, kad, jos nuomone, pirma turėtų būti peržiūrimos galiojančios mokestinės lengvatos ir tik tada einama prie naujų siūlymų svarstymo, nes antraip kiltų rizika, kad esamos lengvatos, įvedus naujas, liktų neperžiūrėtos. 

„Tikrai žinome politinio proceso pagundas įvesti naujas lengvatas, tačiau, kai ateina kalba apie dabartinių lengvatų atsisakymą, bijau, kad procesas gali būti ne toks sklandus“, – VŽ sakė finansų ministrė.

Finansų ministerija iš viso gavo daugiau nei 200 mokestinių lengvatų pasiūlymų, iš jų 70 siūlymai lengvatų atsisakyti, dar 50 – įvesti naujas. 

Bus sprendžiama dėl lengvatų likimo, kurių kaina biudžetui siekia apie 790 mln. Eur.   Šiuo metu visos mokestinės lengvatos valstybės biudžetui kainuoja 2,2 mlrd. Eur, kai mokestinės pajamos pernai siekė kiek daugiau nei 8 mlrd. Eur.

[infogram id="e1193947-8b65-4084-b622-c180c7d265ff" prefix="iO7" format="interactive" title="Mokesčių lengvatų „kaina“"]

Prezidentas skuba: teikia pelno mokesčio lengvatą 

taip pat rašė, kad prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nelaukti Finansų ministerijos suburtos ekspertų darbo grupės galutinių išvadų. Kartu su kitais įstatymų siūlymais jis dar šį pavasarį Seimui planuoja teikti apsvarstyti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, tikintis, kad jos bus priimtos šiemet ir įsigalios jau nuo 2022 m. Vyriausybė mokesčių pokyčius planuoja tik nuo 2023 m. 
Prezidento siūloma Pelno mokesčio įstatymo pataisa siekiama paskatinti įmones priimti daugiau darbuotojų ir didinti darbo užmokestį. G.Nausėdos keliama idėja numato, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8%, galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį.

Prezidentūra VŽ komentavo, kad minėta mokesčių ekspertų grupė užsibrėžė ambicingą mokesčių sistemos peržiūrą net šešiose srityse (pelno mokesčio paskatos, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiosios apmokestinimo sąlygos, investavimas ir savivaldos finansai), tad visiems ambicingiems pokyčiams išgryninti reikės ilgesnio laikotarpio diskusijoms. Tačiau sprendimas sprendimui nelygu.

„Dėl to nėra tikslo mechaniškai paketuoti mokesčių pokyčius iki bus pasiektas labai platus įstatymų projektų paketas, nes Seimo Rudens sesijoje, kaip žinome, biudžeto svarstymai užima ypatingą laiko dalį. Jeigu tam tikros temos mokesčių diskusijose bus išsemtos – pokyčiai gali įvykti anksčiau. Pavyzdžiui, Prezidentas tikisi, kad fiskališkai subalansuota mokesčių paskata spartesniam darbo užmokesčio fondo auginimui galėtų būti ekspertų išdiskutuota ir pradėta svarstyti Seime Pavasario sesijos antroje pusėje, potencialiai įsigaliotų nuo 2022 metų. Šiuo metu Lietuva patiria ypač aukšto nedarbo grėsmę, dėl to sprendimų reikia nedelsiant“, – teigiama atsiųstame Prezidento Komunikacijos grupės komentare.

R. Kuodis: gyvename gudrauodegių šalyje

Raimondas Kuodis, ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, mokesčių darbo grupės nuotolniame posėdyje priminė, kad daugelis mokesčių grupėje ir visuomenėje diskutuojamų dalykų pateikta svarstyti dar 2002 m. 

„Dabar visi žinome apie mažą biudžetą, gyvulių ūkį, kodėl „Sodra“ yra mokestis (ne draudimo įmoka) ir kaip jį padaryti ne mokesčiu. Jau dvidešimt metų besitęsianti šių temų diskusija rodo, kad šalyje nėra strateginės disciplinos, o tai nulėmė, kad turime mažas pensijas, skurdą pensininkų tarpe, korumpuotą viešąjį sektorių, vokelius medicinoje ir pan.“, – sakė ekonomistas.

Jis pasakojo, kad yra teikęs ne vieną konceptualų pasiūlymą, kaip visa tai pakeisti.

„Pradedant nuo įmonių veiklos formų infliacijos, kuri dabar yra pasiekusi patį piką. O mano siūlymas paprastas – pakanka trijų įmonės formų padengti tą visą „gerovę“, po kuria dengiasi ypatingieji Lietuvos žmonės. Deja, šita šalis yra gudrauodegių šalis ir kiekvienas bus ypatingas kažkuo, na, ir be abejo, mokestine prasme“, – tęsė R. Kuodis.

Tiesa, jis taip pat prisiminė, kad 2019 m. vis tik pavyko sujungti „Sodrą“ su gyventojų pajamų mokesčiu, o dalį pensijos mokėti iš valstybės biudžeto, kaip bazinę pensiją, tačiau „Sodra“ taip ir nevirto tikra socialinio draudimo sistema, kuomet žmogaus pensija priklauso nuo jo sumokėtų įmokų, o ne nuo politikų malonės.

„Jei toks noras būtų įtraukti, tai mano siūlymas – „Sodros“ mokestį, kuris kol kas toks yra, pakeisti ne mokesčiu, semantiškai iš esmės sumažinant darbo apmokestinimą“, – pridūrė R. Kuodis.

Ekonomistas išreiškė viltį, kad šios mokesčių darbo grupės vaisius bus tai, kad „šita Lietuvos gėda“ dėl mokesčių nebesitęs dar dvidešimt metų.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Minimalus pelno mokestis į nokdauną pasiųstų estišką alternatyvą Lietuvoje  Premium

Įvestas minimalus pelno mokestis pasaulyje reikštų, kad šiuo metu patraukliomis verslui laikomos Estijos...

Finansai
2021.04.14
Siūloma mažinti remiamų savarankiškai dirbančiųjų skaičių

Valdžia ketina tikslinti paramos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiesiems taisykles. 

Gazelė
2021.04.14
Finansai
2021.04.14
Estiškas pelno mokestis Lietuvoje: didesnėms įmonėms atgaiva, mažosios purtosi Premium 38

Trečiadienį vykstančiame mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime bus...

Finansai
2021.04.14
Amerika užsikūrė, regis, bunda Europa, bet viruso atmainos išlieka reali grėsmė  Premium

Pastarosiomis savaitėmis stebimi akivaizdūs JAV atsigavimo ženklai, kuriuos lemia į paklausos skatinimą...

Finansai
2021.04.13
Elektroninių pinigų įstaiga „SatchelPay“ tampa „Satchel“ – plečia paslaugų spektrą Verslo tribūna

Elektroninių pinigų įstaiga „SatchelPay“ keičia savo prekinio ženklo pavadinimą į „Satchel“ ir plečia...

Paslaugos
2021.04.13
„Maxima LT“ grynasis pelnas augo 168%: vadovai akcentuoja struktūrinius pokyčius Premium 17

Prekybos tinklo „Maxima LT“ bendrosios pajamos pernai sumenko 1,2%, arba 20,5 mln. Eur, ir siekė 1,69 mlrd.

Prekyba
2021.04.13
EK patvirtino subsidijų pagalbą labiausiai nukentėjusioms įmonėms

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. Eur Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino...

Gazelė
2021.04.12
Krizių metu siūlo leisti be PVM pirkti dalį prekių ir paslaugų 

Europos Komisija (EK) pirmadienį pasiūlė leisti be PVM pirkti prekes ir paslaugas, kurias ji kartu su ES...

Finansai
2021.04.12
Mokestinės atostogos COVID-19 paveiktam verslui pratęstos iki rudens 

Vyriausybė dar keturiems mėnesiams – iki rugpjūčio 31 d. leido nuo pandemijos nukentėjusiems verslams...

Finansai
2021.04.12
 VMI primena: kad gautų subsidiją, savarankiškai dirbantieji turi deklaruoti pajamas

Norintieji pasinaudoti viena iš antrojo pagalbos paketo priemonių – subsidija individualiai dirbantiems –...

Gazelė
2021.04.12
Statybos rangovai: atsakomybė ir už subrangovų atlyginimus yra absurdas Premium 16

Naujomis Darbo kodekso pataisomis norima įtvirtinti statybos rangovų atsakomybę už tai, kad jų pasamdytos...

Finansai
2021.04.12
Vakcinavimo perspektyva kelia verslo ir vartotojų nuotaikas Premium

Nors karantino režimas Lietuvoje galiojo visą 2021 m. pirmąjį ketvirtį, šalies verslo ir vartotojų lūkesčiai...

Finansai
2021.04.10
Banknotų paradoksas: per pandemiją prireikė žymiai daugiau grynųjų

Lietuvoje ir kitose euro zonos šalyse į apyvartą išleistų eurų banknotų kiekis 2020 m. smarkiai išaugo –...

Finansai
2021.04.10
Perspėja, kad be Atsigavimo fondo pinigų Europą ištiktų „ekonominė katastrofa“

Isabel Schnabel, Europos centrinio banko (ECB) vykdančiosios tarybos narė, mano, kad Europos lauktų rimtos...

Finansai
2021.04.09
Lietuvos eksportas šiemet auga toliau, nemaža dalimi – ir dėl COVID-19

Per metus – 2021 m. sausį ir vasarį, lyginant su  tuo pačiu laikotarpiu pernai, – lietuviškos kilmės prekių...

Finansai
2021.04.09
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 0,6%, paslaugų – 4% 

2021 m. kovo metinė (2021 m. kovą, palyginti su 2020 m. kovu) infliacija sudarė 1,6%, praneša Statistikos...

Prekyba
2021.04.09
Ekonominio atšokimo euforiją palydės pagirios. Laukia mokesčių pokyčiai  Premium

Daugiau nei metus besitęsianti pandemijos saga patvirtina vieną akivaizdžią tiesą – nemokamų pietų nebūna. 

Finansai
2021.04.09
Derybose dėl pasaulinio pelno mokesčio – naujas JAV pasiūlymas

JAV prezidento Joe Bideno administracija siūlo nustatyti, kad tarptautinės kompanijos mokėtų rinkliavas...

Finansai
2021.04.09
„Rivile" pasitelkė dirbtinį intelektą: naujovės įmonėms leis sparčiau auginti verslą Verslo tribūna 1

2020 metai išryškino inovacijų svarbą. Stipriai išaugusi el. prekybos rinka verslo valdymo bei buhalterinės...

Finansai
2021.04.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku