Finansų ministrė: mokestinės pataisos tikėtinos nuo 2023 m.

Tekstas papildytas ekonomisto Raimondo Kuodžio komentaru, papildomi viceministrės R. Bilkštytės komentarai

Posėdyje pristatyti atlikti pirminiai mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų analizės rezultatai bei apibendrinti visuomenės pateikti pasiūlymai. Kitame grupės susitikime kovo 9 d. ekspertai pateiks savo išvadas dėl pateiktų pasiūlymų.

Sprendimų priimti neskubės

„Šių metų pavasario sesijoje mokestinių pakeitimų dar neteiksime, o su pasiūlymais į Seimą ateisime šiek tiek vėliau“, – mokesčių darbo grupės posėdyje sakė Gintarė Skaistė, finansų ministrė. 

Jos teigimu, siekis yra kuo plačiau išdiskutuoti su socialiniais partneriais.

„Atkreipdami dėmesį į ekonominį neapibrėžtumą, kurį atnešė COVID-19 virusas, pandeminę situaciją bei galimą tarptautinės pagalbos priemonių šalims pratęsimą, suprantame, jog esamas laikas labiau tinkamas išsamesnėms diskusijoms, bendram dialogui ir holistininei sistemos peržiūrai. Pasibaigus neapibrėžtumui būsime gerai pasirengę priimti sprendimus dėl teisingesnės mokesčių sistemos“,– pranešime cituojama G. Skaistė.

Vėliau ministrė spaudos konferencijoje sakė, kad mokestinių įstatymų su 2022 m. biudžetu priiminėti neplanuojama, todėl tikėtina, kad pasikeitimai įsigalios jau nuo 2023 m.

„Su biudžetu mokesčių keisti neplanuojame. Tikėtina, kad pokyčiai bus nuo 2023 m.“, – spaudos konferencijoje žurnalistams teigė G. Skaistė.

G. Skaistė VŽ taip pat sakė, kad, jos nuomone, pirma turėtų būti peržiūrimos galiojančios mokestinės lengvatos ir tik tada einama prie naujų siūlymų svarstymo, nes antraip kiltų rizika, kad esamos lengvatos, įvedus naujas, liktų neperžiūrėtos. 

„Tikrai žinome politinio proceso pagundas įvesti naujas lengvatas, tačiau, kai ateina kalba apie dabartinių lengvatų atsisakymą, bijau, kad procesas gali būti ne toks sklandus“, – VŽ sakė finansų ministrė.

Finansų ministerija iš viso gavo daugiau nei 200 mokestinių lengvatų pasiūlymų, kurių kaina biudžetui siektų apie 790 mln. Eur. 

Šiuo metu visos mokestinės lengvatos valstybės biudžetui kainuoja 2,2 mlrd. Eur, kai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos siekia apie 13 mlrd. Eur.

Gauti labai įvairūs pasiūlymai, o vyraujanti gautų pasiūlymų kryptis susijusi su žaliuoju kursu, smulkaus verslo apmokestinimo peržiūra, įmonių pelno apmokestinimo sistema ir pan. Taip pat gauta nemažai pasiūlymų ir mokesčių administravimui gerinti.

[infogram id="044cf5cc-b1cd-4008-b11b-bf3edc5b6f62" prefix="Zad" format="interactive" title="Gauti visuomenės pasiūlymai"]

Tikslas – teisingi ir tvarūs mokesčiai

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė ketina peržiūrėti galiojančias pelno mokesčio lengvatas, paskatas smulkiam verslui, filmų gamybai, lengvatas sveikatos įstaigoms, žemės ūkiui bei viešbučiams. 

Pasak Rūtos Bilkštytės, finansų viceministrės, neketinama lengvatų panaikinti, tačiau reikia išanalizuoti, ar jos atitinka Vyriausybės tikslus. 

„Gali būti pereinama prie tam tikrų lengvatų laipsniško atsisakymo, galbūt lengvatų išplėtimo arba tinkamesnio lengvatos modelio parinkimo, arba tiesiog palikimo taip, kaip yra. Tai nereiškia, kad lengvatos visos būtų naikinamos“, – pirmajame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime teigė R. Bilkštytė.

nuotrauka::1

Viceministrė, pristatydama siūlymus ir ministerijos analizę, akcentavo, kad šios mokesčių sistemos peržiūros tikslas yra sukurti teisingą, prognozuojamą ir tvarią mokesčių sistemą.

„Mokesčių sistema turi skatinti savarankišką mokesčių mokėjimą, mažesnį šešėlį“, – sakė R. Bilkštytė.

Finansų ministerija prezentacijoje išskiria 6 mokesčių sistemos peržiūros kryptis: pelno reinvestavimo skatinimą, žaliąjį kursą, pajamų nelygybės mažinimą, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrą, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelį ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą. Joms aptarti kas keletą mėnesių kvies Darbo grupę.

[infogram id="e1193947-8b65-4084-b622-c180c7d265ff" prefix="SPa" format="interactive" title="Mokesčių lengvatų „kaina“"]

R. Bilkštytė pristatė pagrindines mokesčių darbo grupės mokesčių peržiūros kryptis ir tikslus.

Pavyzdžiui, bus siūloma peržiūrėti galiojančią pelno mokesčio lengvatą MTEP investicijoms, renkantis iš trijų pateiktų sprendimų. Pelno mokesčio šiuo metu surenkama per 780 mln. Eur.

Dėl MTEP lengvatos netenkama 83 mln. Eur, tačiau jos potencialas pilnai neišnaudojamas, todėl numatoma ją persvarstyti, kad, pasak R. Bilkštytės, lengvata nekeltų konkurencingumo problemų regione.

[infogram id="168423c4-85be-45c3-b6e1-32a9eaf8a4b2" prefix="80x" format="interactive" title="Mokesčių sistemos peržiūra"]

[infogram id="342f33d0-1cdf-43e2-96fe-96334258766b" prefix="2Mm" format="interactive" title="Pelno reinvestavimo skatinimas"]

Žaliojo kurso srityje numatoma atsisakyti iškastinio kuro lengvatų, didinti taršos apmokestinimą ir diegti paskatas, siekiantiems pereiti prie atsinaujinančių technologijų naudojimo.

[infogram id="f82c1086-4614-47d9-8659-8ab5185df579" prefix="KGA" format="interactive" title="Žaliasis kursas"]

Pajamų nelygybės mažinimo srityje bus siekiama mažinti neapmokestinamų pajamų dydį, augant pajamoms. Bus taip pat diskutuojama dėl įmokų progresyvumo, šeimos pajamų apmokestinimo koncepcijos. 

[infogram id="11dc0c21-16e3-415b-8f60-713762b68fc4" prefix="ogA" format="interactive" title="Pajamų nelygybės mažinimas"]

R. Kuodis: gyvename gudrauodegių šalyje

Raimondas Kuodis, ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, priminė, kad daugelis mokesčių grupėje ir visuomenėje diskutuojamų dalykų pateikta svarstyti dar 2002 m. 

„Dabar visi žinome apie mažą biudžetą, gyvulių ūkį, kodėl „Sodra“ yra mokestis (ne draudimo įmoka) ir kaip jį padaryti ne mokesčiu. Jau dvidešimt metų besitęsianti šių temų diskusija rodo, kad šalyje nėra strateginės disciplinos, o tai nulėmė, kad turime mažas pensijas, skurdą pensininkų tarpe, korumpuotą viešąjį sektorių, vokelius medicinoje ir pan.“, – sakė ekonomistas.

Jis pasakojo, kad yra teikęs ne vieną konceptualų pasiūlymą, kaip visa tai pakeisti.

nuotrauka::2

„Pradedant nuo įmonių veiklos formų infliacijos, kuri dabar yra pasiekusi patį piką. O mano siūlymas paprastas – pakanka trijų įmonės formų padengti tą visą „gerovę“, po kuria dengiasi ypatingieji Lietuvos žmonės. Deja, šita šalis yra gudrauodegių šalis ir kiekvienas bus ypatingas kažkuo, na, ir be abejo, mokestine prasme“, – tęsė R. Kuodis.

Tiesa, jis taip pat prisiminė, kad 2019 m. vis tik pavyko sujungti „Sodrą“ su gyventojų pajamų mokesčiu, o dalį pensijos mokėti iš valstybės biudžeto, kaip bazinę pensiją, tačiau „Sodra“ taip ir nevirto tikra socialinio draudimo sistema, kuomet žmogaus pensija priklauso nuo jo sumokėtų įmokų, o ne nuo politikų malonės.

„Jei toks noras būtų įtraukti, tai mano siūlymas – „Sodros“ mokestį, kuris kol kas toks yra, pakeisti ne mokesčiu, semantiškai iš esmės sumažinant darbo apmokestinimą“, – pridūrė R. Kuodis.

Ekonomistas išreiškė viltį, kad šios mokesčių darbo grupės vaisius bus tai, kad „šita Lietuvos gėda“ dėl mokesčių nebesitęs dar dvidešimt metų.

Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, taip pat akcentavo, kad greitų pokyčių mokesčių srityje nebus.

„Biudžeto ir finansų komitetas saviveikla neužsiims, dirbsime komandoje. Sprendimus priimsime tik gerai pasitarę ir susitarę su visuomene“, – sakė M. Majauskas.

Mokesčių lengvatos ir pasiūlymai bus vertinami tokiais pagrindiniais principais: lengvatai iškeltų tikslų pasiekiamumo efektyvumas, sektorinių paskatų atsisakymas, savivaldos finansinio savarankiškumo didinimas, aplinkosauginių tikslų siekimas bei investicinių priemonių lygiavertiškumo užtikrinimas.

Darbo grupę sudaro 39 įvairūs ekonomikos ekspertai, verslo bendruomenės, asocijuotų struktūrų atstovai, todėl po išsamių diskusijų tikimasi rasti sutarimą.

„Jaučiame didelę atsakomybę dėl Lietuvos mokesčių sistemos, jos ateities ir vienodo teisingumo visiems šalies gyventojams. Dėl senų, neterminuotų, atskirų tikslų siekiančių lengvatų mūsų biudžetas netenka apie 2,2 mlrd. Eur kasmet. Iškėlėme klausimą, galbūt lengvatomis numatytų tikslų galima pasiekti kitaip. Mūsų manymu, lengvatos turėtų būti vertinamos socialinio teisingumo, draugiškumo klimatui, efektyvumo, tikslingumo ir administravimo paprastumo principais, po kurių galėtų rastis atsakymai dėl tolimesnės vienos ar kitos lengvatos krypties, – pranešime cituojama viceministrė R. Bilkštytė.

Rašyti komentarą 0