M. Majauskas: siūlymas mažinti daug uždirbančiųjų apmokestinimą yra nepriimtinas

Publikuota: 2021-01-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, yra pasiūlymų, kuriuos Finansų ministerija atidžiai svarstys, tarkime, dėl vieno langelio principo, akcizinių prekių inventorizavimo, tačiau siūlymas sumažinti pajamų mokestį gaunantiems didžiausias pajamas, anot jo, yra neracionalus.

M. Majauskas taip pat skeptiškai vertina pasiūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešbučiams, tačiau apie lengvatinį PVM maitinimo paslaugoms, jo žodžiais, būtų galima kalbėti.

„Yra keletas pasiūlymų, kurie atrodo nepriimtini. Tai visų pirma siūlymas sumažinti gyventojų pajamų mokestį gaunantiems didžiausias pajamas“, – BNS sakė parlamentaras.

LVK siūlo gyventojų, kurių pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus, GPM tarifą sumažinti nuo 32% iki 27%.

Pasak M. Majausko, tai paliestų apie 8.000 žmonių, kurių bendras darbo pajamų apmokestinimas, įskaitant „Sodros“ įmokas, sumažėtų nuo kiek daugiau kaip 40% iki 37,1% – tiek, kiek šiuo metu sumoka vieną vidutinį darbo užmokestį gaunantys gyventojai. Tuo metu du vidutinius darbo užmokesčius gaunančiųjų darbo pajamų apmokestinimas ir toliau siektų 40 procentų.

„Lietuvos verslo konfederacija pasiūlė ne tik sumažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems asmenims, bet ir nori juos padaryti mažesnius nei tiems, kurie, pavyzdžiui, gauna pusantro vidutinio atlyginimo. Man atrodo, kad toks siūlymas yra nepriimtinas, neatsakingas ir nesolidus. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad Seimas galėtų priimti tokį sprendimą, kai turime didžiulę socialinę atskirtį“, – tvirtino M. Majauskas.

„Keista ir tai, kad toks pasiūlymas ateina iš tų pačių turtingiausių ir įtakingiausių. Manau, kad tai jiems garbės nedaro“, – pridūrė BFK pirmininkas.

M. Majauskas taip pat skeptiškai vertino LVK pasiūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešbučiams. Anot jo, tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, be to, tokia lengvata, preliminariais vertinimais, nėra taikoma nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje.

„ES direktyva taip pat nenumato galimybės taikyti nulinį PVM tarifą, todėl dėl to tikriausiai reikėtų tartis su Europos Komisija. Dalis šalių, pavyzdžiui, Čekija ir Airija, krizės metu tikrai laikinai mažino PVM tarifą viešbučiams, tačiau Lietuvoje šiuo metu jis jau yra 9%, todėl siūlymas jį mažinti iki nulio atrodo keistai“, – sakė M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad šiuo atveju PVM lengvata nereiškia, kad viešbučiai atpigins paslaugas, tačiau tie pinigai „nusės šias paslaugas teikiančių kišenėse“.

„Tai savaime nėra blogas dalykas, tačiau reikia rimtai paskaičiuoti, ar dabar tikrai reikia mokesčių mokėtojų pinigais papildomais remti viešbučių verslą ir tą daryti ilgu laikotarpiu“, – teigė M. Majauskas.

Pasak jo, racionaliau būtų kalbėti apie lengvatinį PVM maitinimo paslaugoms.

„Didelė dalis ES šalių taiko lengvatinį, tačiau ne nulinį PVM tarifą maitinimo sektoriui ir galbūt yra prasmės apie tai diskutuoti ir Lietuvoje. Tai daroma ne tam, kad kotletas lėkštėje būtų pigesnis, o tam, kad būtų paremtas šias paslaugas teikiantis smulkus ir vidutinis verslas, kurio maitinimo sektoriuje yra daugiausia“, – aiškino parlamentaras.

Jo teigimu, diskutuoti galima ir dėl lengvatų iškastiniam kurui atsisakymo ar sumažinimo.

„Galbūt verta pasikalbėti apie tą vadinamąjį „žalią“ ir „raudoną“ dyzeliną, gal šios lengvatos ir yra perteklinės. Bet, mano asmeniniu požiūriu, pridėtinės vertės lengvata centriniam šildymui yra reikalinga ir veiksminga“, – pabrėžė M. Majauskas.

Pasak jo, centrinio šildymo kainos yra reguliuojamos, todėl jam taikoma PVM lengvata yra naudinga gyventojams, o ne šių paslaugų teikėjams. Be to, gyventojai neturi galimybės rinktis centrinio šildymo, kuris dažnai yra neefektyvus, paslaugų tiekėjo.

„Ilgainiui reikėtų kalbėti apie tokios lengvatos laipsnišką atsisakymą, bet tik tuomet kai bus sutvarkytas centrinis šildymas ir įgyvendinta plačiu mastu renovacija“, – tvirtino M. Majauskas.

Jis neatmetė, kad gali būti grįžta ir prie ankstesnio Seimo nustatytos PVM lengvatos kurui naudojamoms malkoms.

„Aš manau, kad tai yra diskutuotinas dalykas, Finansų ministerija turės darbo grupę, kurioje bus aptartos ir įvertintos visos lengvatos. Labai svarbu tai, kad tie sprendimai neturėtų būti daromi skubotai, nes šiuo metu ekonomikos padėtis yra labai trapi, atsigavimas yra pakankamai lėtas, išlieka didelis neapibrėžtumas eksporto rinkose“, – aiškino parlamentaras.

M. Majauskas taip pat atsargiai vertino LVM siūlymą siekti, kad mokesčių našta dividendams Lietuvoje būtų tokia pat, kaip kitose Baltijos šalyse. LVK teigimu, iš verslo išsiimti lėšas akcininkui Lietuvoje kainuoja beveik 30%, tuo tarpu Latvijoje ar Estijoje – 20%.

„Kai kalbame apie dividendų apmokestinimą reikia turėti omenyje, kad išsigryninant lėšas iš įmonės uždirbto pelno reikia sumokėti tiek pelno, tiek dividendų mokesčius. Dažniau girdime siūlymus, taip pat ir iš Prezidentūros, sumažinti pelno mokestį arba pritaikyti tam tikras jo lengvatas kuriantiems darbo vietas arba mokantiems didesnius atlyginimus. Aš tokius siūlymus vertinu labai kritiškai“, – sakė M. Majauskas.

Anot jo, vieni didžiausių pelno mokesčio mokėtojų Lietuvoje yra didieji Skandinavijos bankai, kurie dėl su šiomis šalimis pasirašytų tarpusavio dvigubo apmokestinimo sutarčių už dividendus nemoka jokių mokesčių.

„Šiuo atveju pelno mokestis yra vienintelis realus mokestis, kurį šie bankai Lietuvoje sumoka iš savo veiklos. Aš suprantu, kad subalansuotose ir didelėse ekonomikose pelno mokestis nėra pats geriausias dalykas, nes reikia skatinti uždirbamą pelną investuoti ir apmokestinti tik tada, kai pinigai išimami iš verslo. Tačiau Lietuvoje mes turime mažą ekonomiką, kurios tam tikruose sektoriuose dominuoja keli žaidėjai ir tokioje oligopolinėje aplinkoje leidžia sau turėti didesnes kainas nei kitose šalyse, kur konkurencija yra didesnė“, – aiškino M. Majauskas.

„Tokiose rinkose, kaip mūsų, pelno mokestis yra labai svarbus ir išlaikyti jį tokį, koks yra dabar, mano nuomone, būtų pakankamai svarbu“, – pridūrė BFK pirmininkas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sausio pradžioje teigė, kad planuojama peržiūrėti visas mokesčių lengvatas, o įstatymų pakeitimai galėtų būti priimti dar Seimo pavasario sesijoje ir įsigaliotų nuo 2022 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Kinija mažina BVP augimo tikslą, ketina kurti daugiau darbo vietų

Kinija penktadienį pranešė apie kuklesnį šiais metai planuojamą ekonomikos augimą, įsipareigojusi sukurti...

Finansai
08:23
„Rivile“: „Gazelė 2020“ nominacija – vidinio persitvarkymo ir naujo strateginio partnerio vaisius Verslo tribūna 1

Per trejus metus verslo valdymo ir buhalterinės apskaitos sistemas kuriančios įmonės „Rivile“ grupės...

Finansai
06:00
Nauji VMI kontrolės taikiniai: paslaugų sektorius, nuomonės formuotojai, paramos gavėjai Premium

VMI šiemet planuoja ypač daug dėmesio skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kontrolei. Tarp...

Finansai
05:45
Teismų praktika: kam pavyko pamojuoti „force majeure“ korta, o kam – ne  Premium

Pandeminių bylų analizė parodė, kad teismai nenugalimos jėgos („force majeure“) aplinkybę, kaip atleidžiančią...

Finansai
05:45
Pandemija beveik dešimtadaliu apkarpė „Aviva Lietuva“ pelną 

„Aviva Lietuva“ 2020 m. uždirbo 9,6 mln. Eur pelno, arba 9% mažiau nei 2019 m. Pelnas mažėjo dėl gyvybės...

Finansai
2021.03.04
Nemokamų pietų nebūna: JK nuo 2023 m. didina pelno mokestį 

Rishi Sunakas, Jungtinės Karalystės (JK) iždo kancleris, britų parlamente pristatė vidutinės trukmės biudžeto...

Finansai
2021.03.04
Diržų veržtis Lietuvos nepaprašys dar pora metų Premium

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad kilus pandemijai 2020 m. pavasarį atšaukta fiskalinės drausmės taisyklė...

Finansai
2021.03.04
„Revolut Bank“ paslaugas siūlys dar dešimtyje Europos šalių

Specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“ pradėjo aktyvią plėtrą Centrinės ir Rytų Europos...

Technologijos
2021.03.04
Programinės įrangos finansų įstaigoms tiekėjas „Fininbox“ pernai padvigubino pardavimus Verslo tribūna

Įmonė, SaaS (angl. System as a Service) principu nuomojanti programinę įrangą finansų įstaigoms, sugebėjo...

Finansai
2021.03.04
„Coca-Colos“ vadovas: ne šimtams, bet tūkstančiams mūsų partnerių dabar labai prastai  Premium

Jaakas Mikkelis, „Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio generalinis direktorius, interviu VŽ...

Prekyba
2021.03.04
„Noviti finance“ pernai išdavė 3 kartus daugiau paskolų nei anksčiau

Pernai alternatyvus finansuotojas „Noviti finance“ suteikė paskolas 1.117 smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o...

Gazelė
2021.03.03
Premjerė: dalies mokesčių lengvatų galėtų nelikti 2023 m.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba...

Finansai
2021.03.03
Verslas apie dalį vėluojančios paramos: kas savaitę bus vis kitą savaitę Premium 1

Įmonės kovą skaičiuoja, kad dar nuo sausio laukia palūkanų kompensacijų – vienos iš pagalbos priemonių...

Gazelė
2021.03.03
Pandemija – rojus apskaitos įmonėms: darbuotojų skaičių planuoja didinti ir 50% Premium 2

2020 m. buvo sudėtingi metai visam pasauliui, tačiau apskaitos paslaugų verslas juos vadina gana sėkmingais.

Paslaugos
2021.03.03
Išgyvenimo strategija ruošiantis trečiajai pandemijos bangai: verslo finansavimas belaukiant Invegos „Alternatyva3“ Verslo tribūna

Viena po kitos besiritančios pandemijos bangos išmokė alternatyvius finansuotojus ir jų aptarnaujamus...

Finansai
2021.03.03
Kaip pamatuoti paramos verslui priemonių naudą Verslo tribūna

Apie kaštų ir naudos vertinimo svarbą viešajame sektoriuje bendrai bei pagalbos verslui priemonių kūrime...

Finansai
2021.03.03
Nemokumo tikimybė: niekas nežino, kas tai, bet vadovui gali tekti atlyginti žalą Premium 3

Įmonės nemokumo, kuris gali ištikti per ateinančius tris mėnesius, tikimybės nevertina net bankroto reitingus...

Finansai
2021.03.03
Kainos euro zonoje vasarį išaugo 0,9% – tiek pat, kiek sausį  1

Infliacijos temperatūra vasarį euro zonoje išliko stabili, valstybių narių ekonomikoms išgyvenant karantino...

Finansai
2021.03.02
LB „smėlio dėžėje“ baigti tarpusavio draudimo platformos bandymai, žadamas reguliavimas

Lietuvos banko (LB) bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. sandbox) baigėsi metus trukęs UAB...

Technologijos
2021.03.02

Verslo žinių pasiūlymai

Å ioje svetainėje naudojame slapukus (angl. ā€žcookiesā€œ). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydÄÆ ir narÅ”ymo ÄÆpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji bÅ«tų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus