VPT vadovas: didžiausia viešųjų pirkimų bėda – nepakankama kompetencija

Publikuota: 2021-01-21
Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pernai gruodį pradėjęs vadovauti Darius Vedrickas sako, kad didžiausia viešųjų pirkimų problema yra nepakankama dalyvių kompetencija. Jis ketina iš esmės keisti požiūrį, nes dabar orientuojamasi į pirkimų procedūras, o ne rinkos analizę.

„2021 m. kertinės tarnybos veiklos kryptys būtų viešųjų pirkimų švieslentės sukūrimas, pirkimų dokumentų skaitmenizavimas ir standartizavimas, taip pat labai didelė orientacija į sistemos dalyvių kompetencijų plėtrą. Tai yra kertinės pozicijos, kur tarnyba planuoja prisiimti lyderystę“, – sako D. Vedrickas interviu BNS.

Kas yra viešųjų pirkimų švieslentė?

Švieslentę galimą suprasti kaip savotišką šviesoforą, kai perkančiosioms organizacijoms bus suteiktas tam tikras reitingas. Kaip mes jį suteiksim? Pasibaigus metams, taip pat kas ketvirtį VPT teikia ataskaitas, kaip sekasi perkančiosioms organizacijoms vykdyti pirkimus – kokius rodiklius pasiekiame ir kaip tai padarome, tačiau tai būna vertinimas valstybės mastu.

Šiuos rodiklius į valstybinį vertinimą atneša konkrečios organizacijos, tai mano noras yra padaryti, kad atskira perkančioji organizacija galėtų įsivertinti ir pamatyti, koks yra jos indėlis į tą valstybinį rodiklį. Kaip jai sekėsi pasiekti tų tikslų. 

Yra noras tą švieslentę padaryti etapais. 2021 metų pirmąjį pusmetį planuojame padaryti 2018-2020 metų apžvalgą, antrąjį pusmetį planuojame atlikti programavimo darbus, o nuo 2022-ųjų startuoti su tikrąja viešųjų pirkimų sistemos rodiklių švieslente. 

Tarkim, konkrečiai perkančiajai organizacijai jūsų švieslentėje užsidega raudona šviesa. Ką tai konkrečiai reiškia? 

Šiuo metu daugeliui organizacijų vadovų nėra nustatomi kriterijai, susiję su tam tikrų viešųjų pirkimų rodiklių pasiekimu. O tuomet atsiras galimybė tuos rodiklius „nunešti“ iki perkančiųjų organizacijų vadovų, iki pirkimų komisijų, iki atskirų valstybės tarnautojų atsakingų už viešųjų pirkimų vykdymą. Tokiu būdu galėsime sukurti piramidę – nuo darbuotojo, vykdančio pirkimus, iki valstybei svarbių rodiklių pasiekimo, kad būtų labai aiški atskaitomybė ir matytųsi kiekvienos perkančiosios organizacijos indėlis siekiant valstybės užsibrėžtų tikslų.

Lietuvoje yra apie keturi tūkstančiai viešuosiuose pirkimuose galinčių dalyvauti perkančiųjų organizacijų. Jūsų nuomone, šis skaičius yra optimalus ar vis dėlto per didelis? 

Žinoma, siekiant efektyvumo viešuosiuose pirkimuose ir tam tikros valstybės ambicijos turime suvokti, kad reikia apmokyti keturių tūkstančius perkančiųjų organizacijų darbuotojus.  Skaičiuojant ir darbuotojus, kurie vykdo pirkimus, jų yra per 10.000, o iš viso šiame procese dalyvauja apie 16.000 žmonių. Ar valstybė pajėgi tą kokybiškai padaryti? Turbūt, kad ne.

Todėl turime tokią situaciją, kad valstybės užsibrėžtų rodiklių nepasiekiame. Yra prezidento pasiūlytos pataisos Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriomis siekiama daryti pokytį perkančiųjų organizacijų skaičiuje, būtent centralizuojant pirkimus. 

Kokios, Jūsų nuomone, yra didžiausios ydos viešųjų pirkimų sistemoje?

Mano nuomone, svarbiausia – yra nepakankamos viešųjų pirkimų kompetencijos. Perkančiosios organizacijos, o kartu ir valstybė nepakankamai išnaudoja įstatymų teikiamas galimybes tiek dėl preliminariųjų sutarčių, tiek dėl dinaminių pirkimų sistemų taikymo, nes šie institutai leistų supaprastinti įprastinių, kasdieninių viešųjų pirkimų vykdymą, o perkančiosioms organizacijoms leistų susitelkti į sudėtingesnius pirkimus.

Iš esmės reikia keisti viešųjų pirkimų DNR, nes vis dėlto šiuo metu yra labai didelis fokusas į viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą, tačiau ne į rinkos analizę, į pasiruošimą. O tam reikia analitinių ir kitokių žinių. Tam, kad turėtume sistemines žinias, mes turime turėti viešųjų pirkimų specialisto rengimo programą. Jie turi būti ruošiami aukštosiose mokyklose.

Viešieji pirkimai yra laikomi viena didžiausių korupcijos rizikos sričių, kuomet pirkimo sąlygos pritaikomos konkrečiam tiekėjui. Pagal jūsų tarnybos ataskaitą Lietuvoje pirkimų, kai dalyvavo tik vienas tiekėjas, dalis didėja ir sudaro apie 30–50%. Kaip planuojate šią situaciją keisti?

Nežinau, ar sutikčiau dėl to, kad korupcija yra didžiausia viešųjų pirkimų problema, labiau būčiau linkęs pritarti Europos Komisijos tyrimams, kurie rodo, kad valstybė dėl viešųjų pirkimų nekompetencijos praranda daugiau nei dėl korupcijos.

Kalbant apie vieną tiekėją ir korupciją, tai vėlgi atsiremiame į tą patį dalyką – kompetenciją atlikti kokybišką rinkos tyrimą. Kitas dalykas yra rinkos konsultacija. Jeigu norima gerai pasiruošti viešajam pirkimui, tai pagrindinis dėmesys turi būti skirtas į bendravimą su tiekėjais siekiant išsiaiškinti, ką jie gali pasiūlyti, kokios kokybės, kokių specifikacijų ir pagal tai sudėlioti tokią techninę specifikaciją, kuri neužkirstų kelio dalyvauti atskiriems gamintojams ar produktams.

Jeigu šių namų darbų nepasidarome, tai mes ir toliau turėsime tą patį – labai didelę tikimybę, kad pirkime dalyvaus tik vienas tiekėjas. 

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atšaukė greitųjų antigenų testų pirkimo konkursą dėl klaidų, įveltų pirkimo sąlygose. Ar jūsų vadovaujama tarnyba kaip nors aktyviau dalyvauja valstybinių įstaigų aprūpinime kovai su pandemija? 

Pačiame aprūpinime mes nedalyvaujame, kadangi konkrečios įstaigos yra atsakingos už atskirų prekių ar paslaugų pirkimą. Tačiau mes bendraujame su įstaigomis. Kalbėjomės ir su ta pačia laboratorija, ir su Sveikatos apsaugos ministerija, kaip sukurti įsigijimų strategiją, kuri leistų gydymo įstaigoms arba laboratorijoms turėti užtikrintą, bet tuo pačiu ir lankstų įsigijimo procesą.

Kokią VPT mato išeitį dėl Nacionalinio stadiono?

Šiuo metu vyksta teisminis procesas ir turbūt mes turime sulaukti jo pabaigos. Tuomet bus galima sudėti visus taškus ant i, bet tai ką turime šiai dienai – tai išsiskiriantis traktavimas to kas yra arba yra laikytina koncesija. VPT yra suteikta ne tik viešųjų pirkimo, bet ir koncesijų įstatymo vykdymo kontrolė, todėl VPT negalėjo likti nuošalyje ir pateikė savo vertinimo išvadą su kuria Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko ir ją apskundė teismui.

Tuomet visą tai įvertinsime ir jeigu būtų vykdomas naujas koncesijos pirkimas, manau, kad tarnyba labai aktyviai dalyvautų teikdama savo metodinę pagalbą ir patirtį šioje srityje.

Statybininkų asociacijos vadovas skundėsi, kad statybų rangovo konkursus viešuosiuose pirkimuose gali laimėti bendrovė, kurioje oficialiai dirba tik direktorius ir buhalterė. Taip esą eliminuojamos rimtos kompanijos, o užsakovas vėliau negauna nupirktos paslaugos, nes toks rangovas tiesiog neturi pajėgumų darbui atlikti. Ar yra planų keisti viešųjų pirkimų politiką statybų sektoriuje?

Yra siekiamybė, kad tokių dalykų nebūtų, bet mano nuomone, teisinio reguliavimo pokyčiai turbūt yra kraštutinis dalykas. Pirmiausia turime susitvarkyti su kitais dalykais. Pavyzdžiui, VPT 2021 metais planuoja parengti standartinę statybos rangos darbų sutartį, kuria galėtų naudotis ir perkančiosios organizacijos, ir tiekėjai. O šiaip siekiant išvengti tokių bėdų tiesiog reikia ruoštis pirkimams ir nusistatyti tokius kriterijus, kad tokių dalykų nebūtų.

Vieno ar kito rodiklio nustatymas tiekėjui lemia konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, bet čia galima prisiminti vakcinų transportavimą, kai pirkimą laimėjo įmonė, kuri neturėjo reikiamos patirties, bet tam buvo pasitelktas subtiekėjas, kad atitiktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Tai statybose tokių dalykų taip pat gali būti. Norint išvengti tokių dalykų pagrindinį dėmesį reiktų skirti kvalifikaciniams reikalavimams.

Mažiausia kaina yra vienas iš populiariausių viešųjų pirkimų kriterijų, tačiau ar jis yra geriausias?

Žinoma, kad jis nėra geriausias, bet jis nėra ir blogis. Viskas priklauso nuo perkančiosios organizacijos pasirengimo. Jeigu aš pasiruošiu tinkamą techninę specifikaciją, nustatau gerus parametrus, aš tą pirkimą galiu atlikti ir už mažiausią kainą. Tačiau jeigu aš esu pasiruošęs už papildomus dalykus, sakykim žaliuosius, socialinius inovatyvius aspektus, kitus kokybinius parametrus suteikti papildomus balus, tai žinoma, ekonominio naudingumo kriterijai visada yra geresni. 

Kalbėjote apie artimiausių metų darbus, o kokie galėtų būti reikšmingiausi iššūkiai per jūsų kadencijos ketverius metus?

Pagrindinis dalykas yra viešųjų pirkimų skaitmenizavimas. Čia turime labai didelį ir svarbų projektą – „Saulės“ informacinę sistemą, kuri pakeis dabartinę centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Naujoji sistema suteiks galimybes perkančiosioms organizacijos ir VPT duomenų pagrindu daug paprasčiau vykdyti viešuosius pirkimus. Įdiegus šią sistemą poveikis viešiesiems pirkimams artimiausią penkmetį bus milžiniškas, kadangi bus visiškai kitokios galimybės tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek VPT pasinaudoti įvykusių pirkimų duomenimis, daryti tam tikras išvadas, apibendrinimus.

Kokia buvo pernai Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė?

Kol kas turime tik preliminarius duomenis, pagal juos 2020 metais viešųjų pirkimų vertė sudarė 5,5 mlrd. Eur. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Priešnuodis nuo krizės yra, verslas prašo išrašyti receptą Premium

Lietuva gali ilgam įklimpti krizėje, jei valdžia nepaskubės su sprendimu neapmokestinti investuojamo pelno –...

Finansai
05:45
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 1

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Prezidentas skuba: Seimui teikia pelno mokesčio lengvatą Premium 1

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nelaukti Finansų ministerijos suburtos ekspertų darbo grupės išvadų.

Finansai
05:45
Pagalbos verslui fondas šiemet tikisi paskolinti 200–300 mln. Eur

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą,...

Finansai
2021.02.24
I. Šimonytė: mokesčių lengvatos turi būti ekonomiškai pagrindžiamos 4

Finansų ministerijai šią savaitę pradėjus Lietuvoje galiojančių mokestinių lengvatų peržiūrą, premjerė...

Finansai
2021.02.24
Vyriausybė patikslino paramos kriterijus, nes kreipiasi ir nenukentėjusios įmonės

Vyriausybė trečiadienį patikslino paramos skirstymo sąlygas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui.

Gazelė
2021.02.24
Vyriausybė perpus sumažino subsidijos savarankiškai dirbantiems lubas 1

Vyriausybė trečiadienį perpus sumažino valstybės paramos savarankiškai dirbantiems ir nuo koronaviruso krizės...

Gazelė
2021.02.24
„Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma pernai mažėjo 18% 1

Komercinis bankas „Swedbank“ praėjusiais metais išdavė būsto paskolų už 579 mln. Eur – 18% mažiau nei 2019 m.

Statyba ir NT
2021.02.24
Aktyvesnė kapitalo rinka – naujos galimybės verslui Verslo tribūna

Daugelis ekonomistų ir verslo atstovų sutiktų – šiandieninė Lietuvos kapitalo rinka dar turi potencialo...

Finansai
2021.02.24
Susijusios įmonės subsidijų galės kreiptis nuo penktadienio

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės, arba pačios...

Gazelė
2021.02.23
Finansų ministrė: mokestinės pataisos tikėtinos nuo 2023 m. 2

Antradienį Finansų ministerijos suburtoje darbo grupėje pristatyti mokestiniai pasiūlymai, kurių pagrindu bus...

Finansai
2021.02.23
VMI atnaujino virtualų buhalterį i.APS: žada patogumą smulkiesiems

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujino smulkiesiems skirtą supaprastintos buhalterinės apskaitos...

Gazelė
2021.02.23
Didžiausias Europos bankas pranoko lūkesčius 

Bankas HSBC per praėjusius metus uždirbo 8,78 mlrd. USD ikimokestinio pelno, arba 34% mažiau, nei...

Rinkos
2021.02.23
Biudžeto komiteto vadovas žada: mokesčių sistemoje staigių judesių nebus Premium 40

Vyriausybės suformuota darbo grupė pradeda diskusijas dėl mokesčių sistemos peržiūros, ypač lengvatų srityje.

Verslo aplinka
2021.02.23
FM rengia ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją

Ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją Finansų ministerija pateiks 2022 m. pirmąjį ketvirtį, žada finansų...

Finansai
2021.02.22
„SME Digital Financing“ – specializuoto banko licencija

Lietuviško kapitalo įmonių grupės „SME Finance“ bendrovė „SME Digital Financing“ gavo specializuoto banko...

Rinkos
2021.02.22
Mokestinės paskolos sutarčiai su VMI sudaryti 5.900 įmonių dar turi savaitę  1

Įmonės, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota...

Finansai
2021.02.22
Kodėl verta matuoti pagalbos verslui priemonių kaštus ir naudą Verslo tribūna

Londono metro valdytojai pasakojo apie prieš kurį laiką patirtą didžiulę prioritetų suvaldymo krizę. Vienu...

Finansai
2021.02.22
Ekspertai: siūlymas didinti kapitalo apmokestinimą Lietuvoje – per ankstyvas  Premium 3

Pelno mokesčio tarifai Europoje ir visame pasaulyje mažėja, tačiau mokestinių pajamų dalis iš pelno išlieka...

Finansai
2021.02.22
S. Šimoliūnė. Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

ES pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų...

Verslo aplinka
2021.02.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus