Ragina atidžiai planuoti investicijas į ekonomikos transformaciją

Europos Komisija (EK) palankiai įvertino Lietuvos 2021 m. biudžetą, tačiau pabrėžia poreikį atidžiai planuoti popandeminės ekonomikos transformacijos investicijas ir vertinti valstybės pagalbos tikslingumą, apimtį ir trukmę.
Trečiadienį EK paskelbė Lietuvos Vyriausybės atnaujinto 2021 m. biudžeto projekto vertinimą.
Jame teigiama, jog Lietuva imasi tinkamų fiskalinių priemonių reaguodama į neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį šalies ekonomikai, žmonėms ir sveikatos apsaugos sistemai, o vykdoma fiskalinė politika atitinka 2020 m. liepą ES Tarybos paskelbtas rekomendacijas Lietuvai.
Atsižvelgiant į pandemijos raidą, Europos Komisija pritaria poreikiui Lietuvoje tęsti ekonomiką palaikančią fiskalinę politiką, tačiau pabrėžia poreikį atidžiai vertinti taikomų priemonių tikslingumą, apimtį ir trukmę.
Birželį peržiūrės biudžetą
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, komentuodama EK rekomendacijas, teigia, kad atnaujintame šių metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui, t.y. ką tikimasi pasiekti per ateinantį pusmetį.
Seimo pavasario sesijoje numatyta tikslinti biudžetą, į jį įtraukiant lėšas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei peržiūrint kovai su koronavirusu skiriamus resursus, primena G. Skaistė. Biudžetą tikslinti Seime planuojama birželį.
EK ragina didelį dėmesį skirti investicijų, galinčių paskatinti tvarų ekonomikos atsigavimą, bei jos transformaciją žalumo ir skaitmenizacijos link, planavimui.
VŽ rašė, kad naujoji valdžia artimiausiais mėnesiais planuoja Lietuvos ekonomikos ateities DNR plano reviziją ir iki balandžio pabaigos suderinti su EK kam ir kaip bus panaudoti maždaug 2,5 mlrd. Eur, vien 2021 m. per 800 mln. Eur.
Taip pat EK vertinime pabrėžiama atsakingo viešųjų finansų valdymo svarba, užtikrinant, kad valdžios sektoriaus finansų tvarumas būtų išlaikytas ilguoju laikotarpiu: prisiimti ilgalaikiai biudžetiniai įsipareigojimai turi būti atsverti tvariais pajamų šaltiniais. Taip pat pabrėžiama išlaidų efektyvumo, ekonomikos potencialą galinčių sustiprinti investicijų ir struktūrinių reformų svarba.
Išjungė fiskalinės drausmės taisyklę
EK, vertindama Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių 2021 m. biudžetų projektus, netaikė ES Stabilumo ir augimo pakte (SAP) nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių (kurios numato ne didesnį nei 3% BVP deficitą ir ne didesnę nei 60% BVP skolą).
Lietuvos 2021 m. biudžete suplanuotas 7% viešųjų finansų deficitas, o skola per pandemiją perkopė 51% BVP.
2021 m. EK Lietuvai prognozuoja 7,2% bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Pagal EK, 2021 m. skola sudarys 51,3% BVP.
EK vertinimu, Lietuvos ekonomika 2021 m. augs 2,9%.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti