Pinigai nekvepia, o jų vertė?

Remiantis VIP programa 2021 m. į Lietuvos ekonomiką numatyta investuoti 1,415 mlrd. Eur, o per trejus metus (2021-2023 m.) – 3,3 mlrd. Eur. VŽ primena, kad 2017 m. pabaigoje, kai buvo tvirtinama 2018-2020 m. VIP, programai buvo numatyta 3,8 mlrd. Eur.

Finansų ministerija teigia, kad mažiau lėšų naujuoju periodu skiriama dėl Investicijų įstatymo pakeitimų, kurie buvo priimti Seime pernai birželį: juose nustatyta, kad VIP numatomos lėšos, reikalingos tik iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti. Tuštesnis VIP katilas ir dėl besibaigiančio ES 2014–2020 m. finansavimo periodo.

Šiemet daugiausia valstybės kapitalo investicijų numatyta skirti transporto ir ryšių, švietimo, visuomenės apsaugos, krašto apsaugos sritims. Didžiausia VIP asignavimų valdytoja yra Susisiekimo ministerija (SM) – jai tenka 563,4 mln. Eur. Trečdalis sumos atseikėjama „Rail Balticos“ plėtrai, tarp dešimties didžiausių SM pavaldžių VIP projektų dominuoja kelių tiesimo ir rekonstravimo darbai.

Per pandemiją įvedus karantiną pernai pavasarį kone labiausiai laimėjo kelininkai, tačiau šiems metams numatytomis sumomis jie nėra patenkinti.

Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius, kalba, kad kelių statybų ir priežiūros sektorius yra itin priklausomas nuo valstybės ir savivaldybių užsakymų: pastarieji, anot jo, vidutiniškai sudaro 80% kelininkų sektoriaus pajamų.

„Na, tos sumos, apskritai paėmus, nėra didelės, jei lyginame su gamybiniais kelių organizacijų pajėgumais, kurie yra labai dideli ir išsivystė prieš dešimtmetį pagal tada buvusį poreikį“, – VIP programoje kelininkams skirtas sumas vertina R. Gradauskas.

Anot jo, nemažai įmonių, kurios neteko užsakymų per pastaruosius aštuonerius metus, atsidūrė restruktūrizacijoje ir, tikėtina, skelbs bankrotus dėl ankstesnių įsipareigojimų, įsiskolinimų bankams, kurie joms „neleis išlipti iš tos duobės“.

Netrykšta optimizmu ir statybos sektorius. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, teigia pastaruoju metu girdėjęs nemažai kritikos dėl Ateities ekonomikos DNR plane numatytų investicijų į „trinkeles“ ir infrastruktūros projektus, o tai statybų projektų skaičių valstybės investicijų programoje tik sumažino.

Jis tikina, kad Vidurio Europos ir Skandinavijos valstybės eina kitu keliu – kuria programas, kurios skatina naujų statybų projektų įgyvendinimą, siekiant mažinti nedarbo lygį, išlaidas socialinei paramai ir įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus.

Jo teigimu, šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei 250.000 bedarbių, iš jų 16.000 yra statybininkai. Statistikos departamento duomenimis, statybos sektoriuje 2019 m. dirbo 93.000 žmonių, arba 7,2% visų darbuotojų.

„Akivaizdu, kad politiniai sprendimai dėl bedarbystės mažinimo ir statybų skatinimo turėtų būti glaudžiai susiję“, – tęsia D. Gedvilas.

Praėjusių metų pabaigoje sumažėjusį užsakymų skaičių jautė 66% statybos bendrovių, o nemažą įtaką turi sumažėjęs užsakymų skaičius, ypač komercinių projektų.

Naujoji valdžia artimiausiais mėnesiais žada Lietuvos ekonomikos ateities DNR plano reviziją. Dalis šio plano projektų, finansuojamų iš ES 2014-2020 m. biudžeto lėšų, persidengia su VIP. Po verslo kritikos iš plano dar pernai buvo išimta dalis projektų. Tai daugiausia infrastruktūriniai projektai, kurie buvo neparengti iki galo ir neatitiko DNR plano tikslų – ekonomikos transformacijos orientuojantis į ekonomikos žalinimą ir skaitmenizaciją. Iki 2020 m. lapkričio per DNR planą investuotas beveik 1 mlrd. Eur (968,3 mln. Eur iš suplanuotų 5,8 mlrd. Eur).

Klaudijus Maniokas, viešųjų finansų politikos ekspertas, ESTEP valdybos pirmininkas, atkreipia dėmesį, kad visoje sistemoje seniai labai trūko dėmesio gerų investicinių projektų ruošimui. O DNR planas faktiškai buvo kuriamas nuo nulio.

„Tai, kad pavyko užsukti mašiną ir investuoti beveik milijardą per mažiau nei metus, neregėtas greitis. Bet iš to milijardo apie pusė atiteko keliams“, – yra teigęs K. Maniokas.

VŽ nuomone, ši tendencija, kai prisireikus greitai išleisti pinigus, jie atiduodami kelininkams, tęsiasi nuo labai senų laikų: kai pakimba grėsmė, kad nepavyks panaudoti visų ES paramos pinigų, jie kuo greičiau „įsisavinami“. Taip jie liejami į asfaltą, klojami į trinkeles (kaip rodo praktika, toli gražu ne į kokybiškiausias), atokiose vietose dygsta nežiniam kam skirti statiniai etc. Todėl ne tiek svarbu, kiek pinigų vėl bus skiriama VIP programose numatysimiems projektams, kiek pinigų gausime iš ES fondų – svarbu, ar protingai ir efektyviai su tomis lėšomis apsieisime: investuosime į ateitį ar tik „įsisavinsime“.

Rašyti komentarą 0