Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kelios problemos investicijų apsaugos pamatuose

Publikuota: 2021-01-19 01:40
svg svg

Pačioje metų pradžioje Lietuvos bankas patvirtino investicinių fondų valdymo gaires. Šis žingsnis dar kartą įrodo, kaip atidžiai prižiūrima sritis, kurioje konkreti valstybės institucija siekia efektyvumo. Kapitalo rinkos vystymui Lietuvoje skirta daug dėmesio. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį užsimetė keletas įmonių ir sutarčių teisės pamatinių klausimų, kurie kritiškai mažina teisinį tikrumą vykdant įmonių finansų sandorius – investicijas į įmones ar jų įsigijimus. Su šiomis problemomis susiduria tiek investuotojai į startuolius, tiek didžiosios korporacijos, investuojančios Lietuvoje.

Daug teigiamų dalykų

Daugeliu aspektų Lietuvos sutarčių, įmonių ir finansų teisė yra palanki pritraukti kapitalą. Štai bankinio finansavimo požiūriu, Lietuva turi pakankamai lankstų įkeitimų ir kredito sutarčių režimą, plačias galimybes taikyti finansinio užtikrinimo susitarimus. Taigi šioje srityje pavojų kelia tik įsivaizduojamo teisingumo besivaikantys teismai, kurie leidžia sau apginti skolininką ar kitą sandorio šalį, kuri esą „nežinojo“ ar „nesuprato“, ką pasirašė. Viską žinoti ir patikrinti turėjo tik bankai ir notarai. Dėl tokio galimo vietinės teisės nenuspėjamumo, užsienio bankai vis dar linkę rinktis Anglijos arba savo „namų“ teisę ir teismus.

Tiesa, ir šioje srityje jau matomas pokytis — pavyzdžiui, pastarosios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys dėl Actio Pauliana ir atsiskaitymų eilės taikymo. Neabejotina, kad pamažu didėjant užsienio finansavimui kapitalo poreikiui, populiarės LMA standarto taikymas Lietuvoje.

Lėšų pritraukimui kapitalo rinkose, tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, yra sudarytos visos teisinės galimybės. Bet vargu, ar dėl to kuri nors Lietuvos institucija galėtų prisiimti nuopelnus. Didžioji dalis reguliavimo kildinama iš Europos Sąjungos direktyvų arba yra tiesiogiai nustatoma ES reglamentais. Visgi reikia pasidžiaugti, kad ten, kur ES reglamentai palieka erdvės, Lietuvos bankas aktyviai ėmėsi naujovių. Lietuvoje sudarytos teisinės galimybės steigti sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformas, veikti „mažiau reguliuojamoms“ biržoms (Nasdaq First North), lengviau leisti viešai platinamas obligacijas, listinguojamoms  kompanijoms skatinti akcijomis savo darbuotojus.

Didžiausias Lietuvos banko indėlis į kapitalo rinką yra patyrusiems investuotojams skirti fondai, t. y. galimybė steigti mažiau reguliuojamas valdymo įmones ir informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus. Galbūt šio pasiekimo nepavyko tiek išplatinti pasaulyje kaip fintech licencijų centro, tačiau vietiniai finansų profesionalai, gebantys pritraukti išorinių investuotojų lėšas, turi nacionalinį teisinį instrumentą. Lietuvoje įsteigta pakankamai daug investicinių fondų, neieškant pagalbos užsienio jurisdikcijoje.

Kokia to vertė, galime pasilyginti su gretima Lenkija, kurios fondų valdytojai dažniausiai renkasi Liuksemburgo jurisdikciją (jeigu ne Kaimanų ar kitas salas), kelis kartus daugiau atseikėdami tų valstybių konsultantams ir priežiūros institucijų mokesčiams. Šią vertę toliau vysto Lietuvos bankas, skirdamas kompetenciją ir resursus tokių dokumentų, kaip pradžioje minėtų Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo gairių, rengimui.

Taigi atrodytų, kad turime puikią teisinę aplinką tiek finansuotis bankinėmis paskolomis, tiek pritraukti lėšas kapitalo rinkose ar iš vietos investicinių fondų. Visos galimybės investuoti į įmones. Visgi kai kalba pasisuka apie konkretų investavimo sandorį – startuolio finansavimą ar įmonės įsigijimą – iškyla teisinių neapibrėžtumų.

Investavimo serijos

Teisinis tikrumas yra svarbiausias investuotojų apsaugos elementas. Jeigu teisinė sistema neužtikrina įgytų teisių įgyvendinimo, racionalus investuotojas joje neinvestuos arba tokį neapibrėžtumą turės įvertinti skaičiuodamas projekto atsiperkamumą. Žinoma, visose teisinėse sistemose pasitaiko neapibrėžtumų: klausimas pernelyg naujas, neišnagrinėtas ir pan. Bet baziniai klausimai, tokie kaip sutarčių laisvė ir susitarimų laikymosi užtikrinimas, turi būti neabejotini.

Sutarčių laisvės prasme, startuolių ir kitų įmonių finansavimams nerangus pasirodo Akcinių bendrovių įstatymas, nes nesudaro prielaidų skirtingų klasių akcijoms. Žiniasklaidoje jau įprasta kalbėti apie Series A, Series B ir t.t. investicijas. Tačiau retai prisimenama, kad šie terminai ateina būtent iš teisinės, įmonių įstatų, kalbos. Series A – tai A klasės privilegijuotosios akcijos (preferred shares). Series B – tai B klasės akcijos. Ir taip toliau. Kitaip sakant, tai akcijos, kurios reprezentuoja tam tikrą turtinių ir neturtinių teisių rinkinį, kurį atitinkamai gauna A, B ar C raundo investuotojai. Tiesą sakant, tą rinkinį galima išskaidyti, pavyzdžiui, nustatant, kad Series B investuotojai turi teisę į 10 procentų bendrovės paprastųjų akcijų ir teisę blokuoti susijusių asmenų sandorius. Bet glaustumo tikslais neiliustruosiu, kaip tai tampa sudėtinga po trijų investavimo raundų, kurių kiekvienas turi savo likvidavimo preferenciją.

Dabar paklauskime, kaip plačiai Lietuvoje naudojamos privilegijuotosios akcijos. Juk kasmet daroma šimtai rizikos kapitalo sandorių, finansuojama dešimtys startuolių. Tačiau Lietuvoje privilegijuotosios akcijos reglamentuotos taip, kad jas pritaikyti rizikos kapitalui faktiškai neįmanoma. Kad įgyvendintų pasaulyje įprastus finansinius instrumentus, Lietuvoje sandorių teisininkai yra priversti skaidyti akcijų rinkinius, rengti milžiniškas akcininkų sutartis ir vis tiek gyventi su rizika, kad tam tikros nuostatos, kurių notarai ar Juridinių asmenų registras „nepriėmė“ į bendrovės įstatus, taip ir liks neįgyvendinamos.

Sekančiu žingsniu paklauskime, ką darys užsienio rizikos kapitalo fondo valdytojas ir jo teisininkas, įpratęs, kad Series B – tai ne vien raundo, bet ir akcijų klasės įstatuose pavadinimas. Žinoma, kad paprašys Lietuvos startuoliui motininę struktūrą organizuoti Jungtinėje Karalystėje, jeigu ne JAV.

Akcinių bendrovių įstatymą būtina pritaikyti šioms akcijų klasių tradicijoms, taip pat aiškiau reglamentuoti konvertuojamąsias obligacijas, kad galėtume drąsiai patarti užsienio fondui, jog mūsų įstatymas niekuo nenusileidžia Anglijos analogui, todėl startuolį galima palikti Lietuvoje. Startuolių, kaip ir visų uždarųjų akcinių bendrovių, atžvilgiu taip pat vertėtų palengvinti įstatinio kapitalo didinimo procedūras, kad prireikus išleisti naujas akcijas, įgyvendinant akcininkų susitarimus, nereikėtų organizuoti formalių akcininkų susirinkimų.

Pasirinkimo sandoriai

Su akcijų klasėmis bėdos nesibaigia. Tiek startuolių pasaulyje, tiek ir bet kokiame kelių akcininkų versle įprasta susitarti dėl kelių bazinių dalykų: teisės dalyvauti bendrame akcijų pardavime, galimybės inicijuoti bendrą verslo pardavimą, teisės išpirkti kitą akcininką tam tikromis sąlygomis ir pan. Šie susitarimai (tag along, drag along, call option) turi vieną bendrą elementą – tai vienos šalies teisę rinktis, kaip elgtis – pvz., tag along atveju šalis gali nutarti parduoti kartu akcijas arba ne. Taigi šie susitarimai apibendrintai vadinami pasirinkimo sandoriais.

Ką mums sako Lietuvos teisė pasirinkimo sandorių klausimu? Tiesioginio atsakymo nėra – Lietuvos sutarčių teisė nėra numačiusi tokių sandorių. Interpretuojant, galima teigti, kad pasirinkimo sandoriai – tai (1) sąlyginiai sandoriai arba (2) preliminariosios sutartys, arba (3) neatšaukiami pasiūlymai (ofertos) sudaryti sandorį, arba tiesiog (4) savos rūšies (sui generis) sutartys, kurios nenumatytos Civiliniame kodekse, bet kurių pastarasis ir nedraudžia. Pirmieji du variantai nesuteikia to rezultato, kurio siekiama, o ir ketvirtoji interpretacija aiškumo daug neprideda. Matyt geriausias sprendimas – tai neatšaukiamos ofertos interpretacija. Bet iš teisinio tikrumo perspektyvų, turime tik 25 procentų tikimybę, kad susitarimas bus priverstinai įgyvendintas teisme. Praktikoje ši problema itin išryškėja, kuomet pasirinkimo sandoris sudarytas dėl UAB akcijų, kurių faktinis perleidimas turi būti vykdomas notarine tvarka.

Žinoma, ne mes vieninteliai turime tokią problemą. Pavyzdžiui, JAV teorinės diskusijos dėl pasirinkimo (konkrečiai, opciono) sandorių virė prieš maždaug šimtą metų. Buvo keliamas klausimas, ar sutarties laisvės principo šviesoje, galima priversti kitą šalį sudaryti sutartį. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime preliminariąją sutartį, kurią pažeidusi sutartis privalo atlyginti nuostolius, tačiau neprivalo sutarties vykdyti natūra (taigi, pavyzdžiui, neprivalo perleisti akcijų, kurias įsipareigojo perleisti). Tiesą sakant, panaši problema iškyla net ir įprastose akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse, kurių užbaigimas yra atidedamas po tam tikrų sąlygų įvykdymo. Taigi JAV teismų ir akademinėje doktrinoje buvo sutarta, kad opcionas – tai neatšaukiama oferta, kurią galima vykdyti priverstinai (pavyzdžiui, jeigu įsipareigojai ateityje perleisti akcijas, tai ir privalai perleisti, jei kita šalis vėliau priėmė šį pasiūlymą ofertoje numatytomis sąlygomis).

Gyvename sparčiau nei prieš šimtą metų ir investuotojai nebegali laukti, kol nusistovės atitinkama pasirinkimo sandorių doktrina. Yra jurisdikcijų, kurios šį klausimą išsprendė tiesiog kodifikuodamos pasirinkimo sutartis, kaip neatšaukiamas ofertas. Vertėtų tą padaryti ir Lietuvoje, su reikiamu atidumu koreguojant Civilinį kodeksą.

Ar verta?

Kas nors pasakys, kad net ir tobuli teisiniai instrumentai nepakeis didžiųjų investuotojų mąstymo. Reikia sutikti, kad trumpuoju laikotarpiu vienaragiams dar teks persiregistruoti JK arba JAV. Visgi kapitalas seka racionalia mintimi: jeigu galima sutaupyti ir gauti panašią vertę už mažesnius pinigus, bus renkamasi būtent tai. Jeigu analogą galima gauti Lietuvoje, kam kraustytis į JAV, ypač kai kalba sukasi apie vidutinio dydžio, kontinentinės Europos mastelių startuolius. Tą jau stebime investicinių fondų pasaulyje ir net nedideliuose bankinio finansavimo sandoriuose, kurie anksčiau buvo neišleidžiami iš už Lamanšo.

Taigi pakartokime, ką daugelis šiuo metu galvoja: dabar yra pats metas tuo užsiimti. Lyginant su kapitalo rinkų reguliavimu, Akcinių bendrovių įstatymas senstelėjo. Gordijaus mazgo kirsti nesinori, kai klausimai liečia įmonių ir sutarčių teisės fundamentus. Todėl diskusija būtina, įtraukiant teisės praktikus ir akademikus, šios teisės vartotojus (įmones ir investuotojus), Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vedant gerai organizuotą ir efektyvų teisėkūros procesą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
PVM mažinimas: už ir prieš 14

Užėjus pandemijai dvi šalys – Vokietija ir Airija – laikinai apkarpė standartinį PVM tarifą, tačiau kur kas...

Finansai
05:50
Dėl mokesčių permokų užskaitų VMI ir „Sodra“ dar nesusikalba Premium

Ne visoms įmonėms, panorusioms „Sodros“ įmokas už 2020 m. gruodį padengti Valstybinės mokesčių...

Finansai
05:45
Paprasta GENERAL FINANCING BANKO tiesa: IT – integrali organizacijos dalis Verslo tribūna

Informacinių technologijų komandos susitelkimas ir tuo pačiu metu kiekvieno jos nario atsakomybė, noras...

Kelios problemos investicijų apsaugos pamatuose Verslo tribūna

Pačioje metų pradžioje Lietuvos bankas patvirtino investicinių fondų valdymo gaires. Šis žingsnis dar kartą...

Finansai
01:40
Laukia pasiūlymų, kaip padėti tašką „gyvulių ūkiui“ mokesčių srityje 16

Finansų ministerija kviečia gyventojus ir organizacijas iki vasario 10 d. pateikti pasiūlymus dėl mokesčių...

Finansai
2021.01.18
Ministrė: paraiškos subsidijoms – trečiadienį, nuomos kompensacijos nebus 1

Paraiškas paramai iš naujo 150 mln. Eur vertės subsidijų paketo verslas galės teikti jau trečiadienį, sako...

Gazelė
2021.01.18
„Invega“: lengvatinių paskolų dėl pirmojo karantino mokėjimą galima atidėti

Verslai, kurie per pirmąją pandemijos bangą gavo lengvatines paskolas, dabar gali atidėti įmokų mokėjimus dar...

Gazelė
2021.01.18
Ar atoslūgį pakeis investicijų potvynis?

Po tiesioginių užsienio investicijų (TUI) piko 2019 m. ir Europoje, ir Lietuvoje pernai jautėsi šioks toks...

Verslo aplinka
2021.01.18
Kurios šalys ir kam sumažino PVM, kas laukia Lietuvoje Premium

Per pandemiją tik dvi šalys – Vokietija ir Airija – laikinai apkarpė standartinį PVM tarifą, tačiau atskiroms...

Finansai
2021.01.18
Nebeliko išimties vienintelio UAB akcininko duomenų registravimui Premium 1

Nuo metų pradžios pasikeitė uždarosios akcinės bendrovės (UAB) vienintelio akcininko duomenų registravimo...

Finansai
2021.01.18
Rusai investuoja į Sakartvelą ir dėl galimybės prekiauti su ES 4

40% Sakartvelo nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas užsieniečių vardu, priklauso Rusijos piliečiams.

Verslo aplinka
2021.01.17
Technologijų milžinės kuria elektroninį vakcinuotojo pasą  13

Kelios didžiosios technologijų bendrovės ir sveikatos organizacijos ėmėsi kurti skaitmeninį pasą, įrodantį,...

Verslo aplinka
2021.01.16
Valstybės įsitraukimo į verslą iššūkis: grėsmės ir galimybės

Beveik ketvirtį amžiaus Lietuvos valstybinėms struktūroms neteko spręsti didelių investicijų į verslą...

Finansai
2021.01.16
„European Merchant Bank“ leista didinti kapitalą iki 15,3 mln. Eur

Specializuoto banko licenciją turinčiam „European Merchant Bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 10,3...

Finansai
2021.01.15
Pritarta: pirmasis paramos paketas – subsidijos ir paskolos – kitą savaitę 4

Penktadienį Vyriausybė patvirtino subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms lėšų skirstymo ir tvarkos...

Gazelė
2021.01.15
Ministras: naujas automobilių taršos mokesčio projektas – jau netrukus 14

Seimui jau netrukus bus pateiktas naujas automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas, sako aplinkos...

Logistika
2021.01.15
Palūkanos P2P platformose traukiasi ir šiemet turėtų mažėti dar labiau Premium 8

Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje pernai sugebėjo suvaldyti pandemijos pasekmes, didino investuotojų...

Rinkos
2021.01.15
Pandemijos kaina: sudegintų pinigų pakaktų įsigyti 10 didžiausių pasaulio bendrovių  Premium

Kova su pandemija 2020–2021 m. pareikalaus bent 10 trln. USD, arba maždaug 12% metinio pasaulinio BVP, o...

Finansai
2021.01.15
Subsidijų belaukiant: kaip bus vertinama susijusių įmonių apyvarta Premium 3

Subsidijų laukiančiam verslui kyla klausimų, kaip bus skaičiuojama su kitomis bendrovėmis susijusios įmonės...

Gazelė
2021.01.15
„Luminor“ bendrovėms pasiūlė paskolas iki 12,5 mln. Eur

„Luminor“ mažoms ir vidutinėms bendrovėms nuo šios savaitės pradėjo skolinti nuo 200.000 Eur apyvartiniam...

Finansai
2021.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus