Mokestinė lengvata didiesiems investuotojams

Publikuota: 2021-01-10
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ verslo mokesčių paslaugų vadovė

Lietuva, ieškodama būdų sėkmingiau pritraukti dideles užsienio investicijas, 2020 m. birželį patvirtino mokestinę lengvatą, pagal kurią verslas, atitinkantis tam tikras sąlygas, 20-čiai metų būtų atleidžiamas nuo pelno mokesčio. Pati idėja ir sprendimas, turint galvoje investicijų reikšmę ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, atrodo patraukli ir reikšminga. Tačiau verslas, ketinantis pasinaudoti šia lengvata, turi įsigilinti į lengvatos taikymo dabartines sąlygas – jos nėra lengvai įgyvendinamos.

Birželį priimtais Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įtvirtintos mokestinės lengvatos tikslas – pritraukti stambias užsienio investicijas ir sudaryti prielaidas didelio skaičiaus ilgalaikių darbo vietų kūrimui ir (arba) didelės pridėtinės vertės prekių gamybai, paslaugų teikimui Lietuvoje. Lengvatos atsiradimą lėmė tai, kad Lietuvoje užsienio investicijų rodikliai tebėra žemi, atsiliekame nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal pritrauktas investicijas gamybos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) sektoriuose.

Investicijų pritraukimas – vienas svarbiausių uždavinių, šalims siekiant auginti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas, taigi mokestiniais sprendimais siekiama sukurti kuo palankesnę verslo aplinką Lietuvoje ir didinti šalies konkurencinį pranašumą varžantis dėl investicijų pritraukimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pripažino, kad vienas pagrindinių trukdžių Lietuvai konkuruoti dėl stambių investicijų – tam pritaikytų mokestinių lengvatų stygius.

Šios problemos nepadeda išspręsti esama laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata, kadangi joje numatomi teritoriniai bei finansinių paskatų ribojimai. Tuo tarpu projektams, kurių apimtis viršija 20 mln. Eur, paprastai reikia išskirtinės infrastruktūros, kurios esamas LEZ infrastruktūros išvystymas gali ir neužtikrinti. Naujoji pelno mokesčio lengvata stambiems projektams teritorinių ribojimų nenumato, tai gali paskatinti projektus įgyvendinti regionuose, taip tolygiai stiprinant visos šalies ekonomiką.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taigi, ką svarbiausia žinoti, svarstant apie pasinaudojimą naująja lengvata?

Esminė sąlyga: sutartis

Pirmasis žingsnis ir esminė sąlyga – su Vyriausybės įgaliota institucija pasirašyta stambaus projekto investicijų sutartis. Kadangi pelno mokestinė lengvata pagal ES aktus pripažįstama kaip valstybės pagalba, tiek pačiam investuotojui, tiek jo investicijoms Lietuvoje keliami nemaži reikalavimai – ne kiekvienas investavęs 20 mln. Eur Lietuvoje turės galimybę pasirašyti sutartį ir pasinaudoti lengvata.

Investuotojas, norintis sudaryti stambaus projekto sutartį, turi pagrįsti, kad yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus užtikrinti projekto įgyvendinimą. Tam reikalingi duomenys ir dokumentai, įrodantys, kad investuotojo metinės veiklos pajamos (įskaitant ir įmonių grupės pajamas) bent vienais finansiniais metais buvo ne mažesnės nei 10 mln. Eur. Taip pat reikia pagrįsti, kad projekto įgyvendinimui investuotojas turės pakankamai nuosavo, skolinto ar patikėjimo teise valdomo bei naudojamo turto. Šiuo atveju investuotojas kaip įrodymus gali pateikti finansinius duomenis apie nuosavas lėšas, finansų įstaigų pažymas dėl būsimos paskolos, užtikrinimo priemones.

Privalu pagrįsti, kad investuotojui pakanka patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių projektui įgyvendinti. Tai gali būti duomenys, įrodantys, kad investuotojas ar kitos grupės įmonės ne trumpiau kaip 5 metus vykdo gamybos veiklą ar 3 metus paslaugų veiklą. Jei veiklos vykdomos trumpiau, būtina pateikti kitus analogišką kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus – tai gali būti rangos ar paslaugų sutartys, informacija apie panašaus pobūdžio projektų įgyvendinimo procesą ir pan.

Vertinimo kriterijai: kokie jie ir ką lemia?

Jei investuotojui keliami reikalavimai yra tenkinami, pereinama prie kito etapo, kurio metu būtina pasverti pagrindinius planuojamo vykdyti projekto vertinimo kriterijus. Siekiant sudaryti stambaus projekto sutartį, investuotojui teks surinkti ne mažesnį nei nustatytą projekto vertinimo kvalifikacinį balą, t.y. 50.

Skiriant balus, bus atsižvelgiama į planuojamą įdarbinti darbuotojų skaičių, jų kvalifikaciją bei mokėtiną darbo užmokestį. Jei būtų įdarbinamas minimalus reikalaujamas darbuotojų skaičius (pvz., 150 ne Vilniuje), šio kriterijaus skiriamas balas būtų 0. Balai būtų skiriami tik už kiekvieną papildomą darbo vietą, tad jeigu, pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos įmonėje būtų sukurta 300 ir daugiau naujų darbo vietų, už šį vertinimo kriterijų būtų skiriama maksimaliai 20 balų.

Vertinant paraišką, svarbios ne tik naujai kuriamos darbo vietos, bet ir įdarbinamų darbuotojų kvalifikacija. Jeigu į naujai sukurtas darbo vietas apdirbamosios gamybos srityje įdarbinama 30% ar daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, maksimalus vertinimo balas – 20. Tikėtina, kad maksimalų balą gauti būtų kiek sudėtingiau investuojant regionuose, kur stinga kvalifikuotų darbuotojų, tačiau net ir keli procentai aukštos kvalifikacijos darbuotojų garantuoja papildomus kvalifikacinius balus.

Papildomų balų garantuoja ir tai, kad investuojama regione, o ne Vilniuje. Tuo tarpu pagal naujų darbo vietų vidutinio darbo užmokesčio vertinimo kriterijų papildomi balai gali būti ne tik nesurinkti, bet gali sumažėti ir jau turimų balų skaičius. Siekiant kvalifikacinių balų, naujai kuriamų darbo vietų užmokesčio vidurkis turėtų būti didesnis nei savivaldybės, kurioje įgyvendinamas projektas, apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Maksimaliai 30 balų būtų skiriama, jei darbo užmokesčio vidurkis (apdirbamosios gamybos srityje) būtų 50% ar didesnis nei projekto įgyvendinimo savivaldybėje. Tačiau pagal šį vertinimo kriterijų galima gauti ir iki -30 balų tuo atveju, jeigu kuriamų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkis būtų mažesnis nei atitinkamos savivaldybės.

Kvalifikaciniai balai taip pat būtų skiriami atsižvelgiant į eksporto dalis, projekto įgyvendinimo vietą bei kitus aspektus, kaip, pavyzdžiui, projekto pažangumas, įtaka ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai, konkurencingumui, visuomenės gerovei ir pan. Tačiau tikėtina, kad tik minimaliais rodikliais tenkinant šiuos ir kitus vertinamuosius kriterijus, mažiausio reikalaujamo 50 kvalifikacinio balo surinkti nepavyktų ir projekto sutartis nebūtų sudaryta.

Būtent todėl pagal numatomą veiklą ir jos specifiką svarbu įsivertinti, kokios projekto vertinimo sritys bus išpildomos, o kurias reikėtų atitinkamai „sustiprinti“ atsižvelgiant į vertinimo kriterijus.

Pelno mokesčio lengvata: kokios sąlygos?

Tik sudarius projekto sutartį, galime vertinti mokestinės lengvatos taikymui keliamas sąlygas. Naująja lengvata skatinamos stambios privačios investicijos, kurios turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 mln. Eur, o jei investuojama Vilniuje – ne mažiau 30 mln. Eur. Investavimas galimas tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis, tačiau į šią investicijų sumą nebūtų įskaičiuojamos lėšos, gautos pagal įvairias ES ar valstybės finansavimo programas. Nuo privačių investicijų sumos priklauso ir taikytinos lengvatos suma, kuri gali būti ne didesnė nei 25% investicijų sumos (arbe ne daugiau kaip 18,75 mln. Eur). Tai reiškia, kad jeigu investuojama 20 mln. Eur, maksimali pelno mokesčio lengvatos suma 20 metų laikotarpiui galėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 mln. Eur. Taigi, lengvata naudojamasi 20 metų, arba kol pasiekiama mums galima maksimali lengvatos suma.

Lengvatos taikymo laikotarpiu taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 150 (Vilniuje – 200) vidutinį metinį darbuotojų skaičių.

Be pagrindinių reikalavimų, taikomi ir tam tikri apribojimai – lengvata galėtų naudotis tik tos įmonės, kurios vykdo apdirbamąją gamybą arba teikia duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugas ir iš tokios veiklos uždirbamos pajamos sudaro ne mažiau kaip 75% visų veiklos pajamų. Tuo atveju, kaip aiškina VMI, jeigu projektas kurį laiką bus vykdomas nuostolingai – nuostolio negalėsime dengti nei kitos veiklos pelnu, nei kelti į kitus laikotarpius. Klausimas, ar toks VMI aiškinimas nesiaurina lengvatos nuostatų taikymo ir neprieštarauja kitoms pelno mokesčio įstatymo nuostatoms?

Vis tik esminė prielaida lengvatos taikymui – sutartis. Kaip nurodoma Pelno mokesčio įstatymo pakeitime, ši lengvata taikoma juridiniams asmenims, iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudariusiems stambių projektų investicijų sutartis. Galimybę „įšokti į lengvatos traukinį“ investuotojai turi tik penkerius metus. Tad atsižvelgiant į keliamus reikalavimus ir lengvatos taikymo sąlygas būtų naudinga apsvarstyti ilgesnį terminą, kad lengvata netaptų deklaratyvi ir pasiektų savo tikslą.

Nepaisant formalumų ir apribojimų, lengvata sveikintina – jai dar neįsigaliojus šia galimybe plačiai domisi Lietuvos ir užsienio įmonės. Pastarosioms ši lengvata gali tapti viena iš paskatų investicijoms rinktis mūsų šalį – galimybė sutaupyti ne mažiau kaip 5 mln. Eur pelno mokesčio atrodo patraukliai ir viliojančiai. Tačiau vertinant situaciją ilguoju laikotarpiu, veiksmai turi būti kryptingi ir kompleksiški – Lietuvoje vis dar nemažai sričių, (pvz. migracija), kurias reikėtų tobulinti, naikinant kliūtis užsienio investuotojams pradėti verslą mūsų šalyje.

Komentaro autorė - Sandra Pavlova, „Lewben“ verslo mokesčių paslaugų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
2022.08.17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
2022.08.17
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 3

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Verslo aplinka
2022.08.17
Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
2022.08.17
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
2022.08.17
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
2022.08.17
„Ignitis grupė“ iš dviejų bankų apyvartai skolinsis 224 mln. Eur

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš dviejų bankų ketina skolintis 224 mln. Eur.

Pramonė
2022.08.16
Didžiausio Moldovos banko MAIB pirmojo pusmečio pelnas augo 88%

Didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB), kurio dalininkė yra pirmaujanti Baltijos...

Rinkos
2022.08.16
EIMIN skaičiuoja, kad administracinė našta verslui per pusmetį sumažėjo 9,5 mln. Eur

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių...

Finansai
2022.08.16
Kinijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino bazines palūkanų normas, siekdamas paspartinti šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2022.08.16
M. Majauskas įsitikinęs: MMA kitąmet gali augti 15–19% 30

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.16
„Invega“ pristato naujas garantijų priemones: 700 mln. Eur leis skolinti aktyviau

Naujos valstybės teikiamų garantijų priemonės, pasak „Invegos“, skatins finansuotojus aktyviau skolinti...

Gazelė
2022.08.15
Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau

Tiek vietinių, tiek tarptautinių piniginių perlaidų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Lietuvos paštas...

Finansai
2022.08.15
Kinija netikėtai apkarpė palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį netikėtai apkarpė palūkanų normas ir išėmė dalį grynųjų pinigų iš bankų...

Finansai
2022.08.15
VMI maitinimo įmonėse nustatė kone 400 mokestinių pažeidimų 9

Viešojo maitinimo sektoriuje šiemet sausį – liepą nustatyti keli šimtai mokestinių pažeidimų ir priskaičiuota...

Finansai
2022.08.14
Rusijos centrinis bankas apie ekonomikos scenarijus ir naftos kainą

Rusijos centrinis bankas mato du ateities ekonomikos scenarijus. Vienas jų būtų spartus prisitaikymas prie...

Pramonė
2022.08.14
Brangstanti energetika labiausiai smogė Estijos gyventojams Premium 3

Europos šalių gyventojus energijos brangymetis palietė skirtingai: vidutinės Suomijos šeimos išlaidas jis...

Finansai
2022.08.14
Šiaulių bankas pirmadienį stabdo atsiskaitymus rubliais

Kitas žingsnis – nuo rugsėjo 1 d. stabdomi bet kokie atsiskaitymai į Rusiją ir Baltarusiją.

Logistika
2022.08.13
Šiaulių banko vadovas: tebelaukiame valdžios atsakymo, ar Kaliningrado tranzitas valstybei svarbus

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
2022.08.12
LB: didėjęs importas, smukęs eksportas ir išmokėti dividendai blogino balansą 1

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir didėjęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos...

Finansai
2022.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku