Mokestinė lengvata didiesiems investuotojams

Publikuota: 2021-01-10
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ verslo mokesčių paslaugų vadovė

Lietuva, ieškodama būdų sėkmingiau pritraukti dideles užsienio investicijas, 2020 m. birželį patvirtino mokestinę lengvatą, pagal kurią verslas, atitinkantis tam tikras sąlygas, 20-čiai metų būtų atleidžiamas nuo pelno mokesčio. Pati idėja ir sprendimas, turint galvoje investicijų reikšmę ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, atrodo patraukli ir reikšminga. Tačiau verslas, ketinantis pasinaudoti šia lengvata, turi įsigilinti į lengvatos taikymo dabartines sąlygas – jos nėra lengvai įgyvendinamos.

Birželį priimtais Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įtvirtintos mokestinės lengvatos tikslas – pritraukti stambias užsienio investicijas ir sudaryti prielaidas didelio skaičiaus ilgalaikių darbo vietų kūrimui ir (arba) didelės pridėtinės vertės prekių gamybai, paslaugų teikimui Lietuvoje. Lengvatos atsiradimą lėmė tai, kad Lietuvoje užsienio investicijų rodikliai tebėra žemi, atsiliekame nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal pritrauktas investicijas gamybos, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) sektoriuose.

Investicijų pritraukimas – vienas svarbiausių uždavinių, šalims siekiant auginti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas, taigi mokestiniais sprendimais siekiama sukurti kuo palankesnę verslo aplinką Lietuvoje ir didinti šalies konkurencinį pranašumą varžantis dėl investicijų pritraukimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pripažino, kad vienas pagrindinių trukdžių Lietuvai konkuruoti dėl stambių investicijų – tam pritaikytų mokestinių lengvatų stygius.

Šios problemos nepadeda išspręsti esama laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata, kadangi joje numatomi teritoriniai bei finansinių paskatų ribojimai. Tuo tarpu projektams, kurių apimtis viršija 20 mln. Eur, paprastai reikia išskirtinės infrastruktūros, kurios esamas LEZ infrastruktūros išvystymas gali ir neužtikrinti. Naujoji pelno mokesčio lengvata stambiems projektams teritorinių ribojimų nenumato, tai gali paskatinti projektus įgyvendinti regionuose, taip tolygiai stiprinant visos šalies ekonomiką.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taigi, ką svarbiausia žinoti, svarstant apie pasinaudojimą naująja lengvata?

Esminė sąlyga: sutartis

Pirmasis žingsnis ir esminė sąlyga – su Vyriausybės įgaliota institucija pasirašyta stambaus projekto investicijų sutartis. Kadangi pelno mokestinė lengvata pagal ES aktus pripažįstama kaip valstybės pagalba, tiek pačiam investuotojui, tiek jo investicijoms Lietuvoje keliami nemaži reikalavimai – ne kiekvienas investavęs 20 mln. Eur Lietuvoje turės galimybę pasirašyti sutartį ir pasinaudoti lengvata.

Investuotojas, norintis sudaryti stambaus projekto sutartį, turi pagrįsti, kad yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus užtikrinti projekto įgyvendinimą. Tam reikalingi duomenys ir dokumentai, įrodantys, kad investuotojo metinės veiklos pajamos (įskaitant ir įmonių grupės pajamas) bent vienais finansiniais metais buvo ne mažesnės nei 10 mln. Eur. Taip pat reikia pagrįsti, kad projekto įgyvendinimui investuotojas turės pakankamai nuosavo, skolinto ar patikėjimo teise valdomo bei naudojamo turto. Šiuo atveju investuotojas kaip įrodymus gali pateikti finansinius duomenis apie nuosavas lėšas, finansų įstaigų pažymas dėl būsimos paskolos, užtikrinimo priemones.

Privalu pagrįsti, kad investuotojui pakanka patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių projektui įgyvendinti. Tai gali būti duomenys, įrodantys, kad investuotojas ar kitos grupės įmonės ne trumpiau kaip 5 metus vykdo gamybos veiklą ar 3 metus paslaugų veiklą. Jei veiklos vykdomos trumpiau, būtina pateikti kitus analogišką kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus – tai gali būti rangos ar paslaugų sutartys, informacija apie panašaus pobūdžio projektų įgyvendinimo procesą ir pan.

Vertinimo kriterijai: kokie jie ir ką lemia?

Jei investuotojui keliami reikalavimai yra tenkinami, pereinama prie kito etapo, kurio metu būtina pasverti pagrindinius planuojamo vykdyti projekto vertinimo kriterijus. Siekiant sudaryti stambaus projekto sutartį, investuotojui teks surinkti ne mažesnį nei nustatytą projekto vertinimo kvalifikacinį balą, t.y. 50.

Skiriant balus, bus atsižvelgiama į planuojamą įdarbinti darbuotojų skaičių, jų kvalifikaciją bei mokėtiną darbo užmokestį. Jei būtų įdarbinamas minimalus reikalaujamas darbuotojų skaičius (pvz., 150 ne Vilniuje), šio kriterijaus skiriamas balas būtų 0. Balai būtų skiriami tik už kiekvieną papildomą darbo vietą, tad jeigu, pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos įmonėje būtų sukurta 300 ir daugiau naujų darbo vietų, už šį vertinimo kriterijų būtų skiriama maksimaliai 20 balų.

Vertinant paraišką, svarbios ne tik naujai kuriamos darbo vietos, bet ir įdarbinamų darbuotojų kvalifikacija. Jeigu į naujai sukurtas darbo vietas apdirbamosios gamybos srityje įdarbinama 30% ar daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, maksimalus vertinimo balas – 20. Tikėtina, kad maksimalų balą gauti būtų kiek sudėtingiau investuojant regionuose, kur stinga kvalifikuotų darbuotojų, tačiau net ir keli procentai aukštos kvalifikacijos darbuotojų garantuoja papildomus kvalifikacinius balus.

Papildomų balų garantuoja ir tai, kad investuojama regione, o ne Vilniuje. Tuo tarpu pagal naujų darbo vietų vidutinio darbo užmokesčio vertinimo kriterijų papildomi balai gali būti ne tik nesurinkti, bet gali sumažėti ir jau turimų balų skaičius. Siekiant kvalifikacinių balų, naujai kuriamų darbo vietų užmokesčio vidurkis turėtų būti didesnis nei savivaldybės, kurioje įgyvendinamas projektas, apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. Maksimaliai 30 balų būtų skiriama, jei darbo užmokesčio vidurkis (apdirbamosios gamybos srityje) būtų 50% ar didesnis nei projekto įgyvendinimo savivaldybėje. Tačiau pagal šį vertinimo kriterijų galima gauti ir iki -30 balų tuo atveju, jeigu kuriamų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkis būtų mažesnis nei atitinkamos savivaldybės.

Kvalifikaciniai balai taip pat būtų skiriami atsižvelgiant į eksporto dalis, projekto įgyvendinimo vietą bei kitus aspektus, kaip, pavyzdžiui, projekto pažangumas, įtaka ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai, konkurencingumui, visuomenės gerovei ir pan. Tačiau tikėtina, kad tik minimaliais rodikliais tenkinant šiuos ir kitus vertinamuosius kriterijus, mažiausio reikalaujamo 50 kvalifikacinio balo surinkti nepavyktų ir projekto sutartis nebūtų sudaryta.

Būtent todėl pagal numatomą veiklą ir jos specifiką svarbu įsivertinti, kokios projekto vertinimo sritys bus išpildomos, o kurias reikėtų atitinkamai „sustiprinti“ atsižvelgiant į vertinimo kriterijus.

Pelno mokesčio lengvata: kokios sąlygos?

Tik sudarius projekto sutartį, galime vertinti mokestinės lengvatos taikymui keliamas sąlygas. Naująja lengvata skatinamos stambios privačios investicijos, kurios turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 mln. Eur, o jei investuojama Vilniuje – ne mažiau 30 mln. Eur. Investavimas galimas tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis, tačiau į šią investicijų sumą nebūtų įskaičiuojamos lėšos, gautos pagal įvairias ES ar valstybės finansavimo programas. Nuo privačių investicijų sumos priklauso ir taikytinos lengvatos suma, kuri gali būti ne didesnė nei 25% investicijų sumos (arbe ne daugiau kaip 18,75 mln. Eur). Tai reiškia, kad jeigu investuojama 20 mln. Eur, maksimali pelno mokesčio lengvatos suma 20 metų laikotarpiui galėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 mln. Eur. Taigi, lengvata naudojamasi 20 metų, arba kol pasiekiama mums galima maksimali lengvatos suma.

Lengvatos taikymo laikotarpiu taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 150 (Vilniuje – 200) vidutinį metinį darbuotojų skaičių.

Be pagrindinių reikalavimų, taikomi ir tam tikri apribojimai – lengvata galėtų naudotis tik tos įmonės, kurios vykdo apdirbamąją gamybą arba teikia duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugas ir iš tokios veiklos uždirbamos pajamos sudaro ne mažiau kaip 75% visų veiklos pajamų. Tuo atveju, kaip aiškina VMI, jeigu projektas kurį laiką bus vykdomas nuostolingai – nuostolio negalėsime dengti nei kitos veiklos pelnu, nei kelti į kitus laikotarpius. Klausimas, ar toks VMI aiškinimas nesiaurina lengvatos nuostatų taikymo ir neprieštarauja kitoms pelno mokesčio įstatymo nuostatoms?

Vis tik esminė prielaida lengvatos taikymui – sutartis. Kaip nurodoma Pelno mokesčio įstatymo pakeitime, ši lengvata taikoma juridiniams asmenims, iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudariusiems stambių projektų investicijų sutartis. Galimybę „įšokti į lengvatos traukinį“ investuotojai turi tik penkerius metus. Tad atsižvelgiant į keliamus reikalavimus ir lengvatos taikymo sąlygas būtų naudinga apsvarstyti ilgesnį terminą, kad lengvata netaptų deklaratyvi ir pasiektų savo tikslą.

Nepaisant formalumų ir apribojimų, lengvata sveikintina – jai dar neįsigaliojus šia galimybe plačiai domisi Lietuvos ir užsienio įmonės. Pastarosioms ši lengvata gali tapti viena iš paskatų investicijoms rinktis mūsų šalį – galimybė sutaupyti ne mažiau kaip 5 mln. Eur pelno mokesčio atrodo patraukliai ir viliojančiai. Tačiau vertinant situaciją ilguoju laikotarpiu, veiksmai turi būti kryptingi ir kompleksiški – Lietuvoje vis dar nemažai sričių, (pvz. migracija), kurias reikėtų tobulinti, naikinant kliūtis užsienio investuotojams pradėti verslą mūsų šalyje.

Komentaro autorė - Sandra Pavlova, „Lewben“ verslo mokesčių paslaugų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Laukiant paramos paskolomis, įmonės kol kas nesiskolina Premium

Vasarį tikimasi pirmųjų lengvatinių paskolų įmonėms, nukentėjusioms dėl Kinijos spaudimo, tačiau kol kas...

Gazelė
15:09
Vyriausybė imasi jungti valstybines verslo finansavimo įstaigas

Kelias valstybines verslo finansavimo įstaigas dar iki šių metų pabaigos ketinama sujungti į vieną...

LBA: finansinių sukčių išviliota suma pernai augo dukart iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Finansai
12:19
Teismas už pirmosios Lazdynų baseino rangovės darbus iš savivaldybės priteisė 380.000 Eur

Vilniaus miesto savivaldybė turėtų sumokėti 380.335 Eur komerciniam bankui SEB, kuris buvo perėmęs mokėjimus...

Patrauklios finansavimo sąlygos neliko, bet rado būdą atpiginti paskolas Premium 1

Aktyviai verslo naudotos paramos priemonės – dalinio palūkanų kompensavimo nuo sausio nebeliko apyvartinėms...

Gazelė
05:45
TVF nuo pasaulinės ekonomikos augimo prognozės šiemet nukirpo pusę procento

Koronaviruso omikron variantas kuria kliūčių ruožą pasaulinei ekonomikai, kurios augimas šiais metais...

Finansai
2022.01.25
G. Skaistė: Lietuva neplanuoja sekti lenkų pavyzdžiu ir mažinti PVM maistui 6

Lietuva neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą...

Prekyba
2022.01.25
GPAIS pakuotėms išėjo atostogų, duomenys keliaus į „Excel“ lentelę Premium 6

Stabdomas pakuočių apskaitos duomenų už 2022 m. teikimas GPAIS – sistema neįveikia naujų teisės aktuose...

Finansai
2022.01.25
ECB vyr. ekonomistas: geopolitinės įtampos Europoje gali turėti įtakos pinigų kainai Premium 2

„Verslo žinių“ podkaste kalbamės karšta rekordinės infliacijos euro zonoje tema ir apie scenarijus, kada...

Finansai
2022.01.25
TVF ragina Lietuvą pažaboti infliaciją, įvesti NT, aplinkosaugos mokesčius 12

Lietuvos ekonomika, pademonstravusi atsparumą pandemijos sukrėtimui, vidutiniu laikotarpiu ir toliau augs...

Finansai
2022.01.25
SEB bankas minimaliai nukirpo BVP augimo prognozę, infliacijos piką numato vasariui 6

SEB bankas Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 2022 m. mažina nuo 3,6 iki 3,5%, metinės...

Finansai
2022.01.25
Bankai: klientų tvarumą skirstome į kelias kategorijas Premium

Tvarumas daliai įmonių tapo viena svarbiausių temų, o finansavimą teikiantys bankai atskleidžia kategorijas,...

Pramonė
2022.01.25
„SME Bank“ jaunoms įmonėms sukūrė palankesnę rizikos vertinimo sistemą

Siekdamas supaprastinti kredito rizikos vertinimą ir pagerinti smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo...

Gazelė
2022.01.24
Apklausa: verslininkai pritaria baltajam įmonių sąrašui 1

Verslo atstovai mano, kad sąžiningai ir laiku mokantys mokesčius verslininkai galėtų gauti patikimo mokesčio...

Finansai
2022.01.24
Dėl nemokumo rizikos VMI įspėjo beveik 400 įmonių, „Verslios Lietuvos“ pagalbos panoro 22 iš jų Premium 3

Naujas pagalbos verslui įrankis – Ankstyvojo perspėjimo sistema – identifikavo beveik kelis šimtus smulkių ir...

Finansai
2022.01.23
Finansavimo paieškos: kuo skiriasi faktoringas ir paskola

Įmonės, ieškančios lėšų žaliavoms ar įrangai įsigyti, investuoti į plėtrą ar papildyti apyvartines lėšas,...

Gazelė
2022.01.22
Finansinio raštingumo stoka labiausiai kliudo smulkiausiems

Finansinio raštingumo spragos labiausiai gali atsiliepti smulkiausiems verslams. Neretai jos gali lemti...

Gazelė
2022.01.22
A. Armonaitė tikisi, kad vasario pradžioje nuo Kinijos nukentėjęs verslas sulauks paramos 15

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Europos Komisija gerai supranta paramos nuo...

Verslo aplinka
2022.01.21
Po patirtų techninių trikdžių „Mano VMI“ vėl veikia 1

Penktadienį laikinai nepasiekiama buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos savitarnos sistema „Mano VMI“...

Finansai
2022.01.21
Sutarta dėl 50 mln. Eur paskolų vidutinėms ir stambioms Lietuvos įmonėms

Finansų ministerija, Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) ir Europos investicijų bankas (EIB)...

Finansai
2022.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku