„Fintech“ sektorius maksimaliai išnaudojo globalią krizę

Publikuota: 2020-12-27
Kontoros nuotr.
svg svg
Kontoros nuotr.
„Motieka ir Audzevičius“ Finansų teisės ir atitikties vadovė

Besibaigiantys 2020-ieji dėl COVID-19 pandemijos yra išskirtiniai visiems verslo sektoriams, įskaitant ir „fintech“ bendroves. Tačiau pastarosios su šiuo iššūkiu, kaip rodo 2020 m. Lietuvos banko mokėjimų rinkos apžvalga, gana sėkmingai susitvarkė operatyviai pertvarkiusios klientų aptarnavimo srautus ir užtikrindamos saugius atsiskaitymo būdus vykdant e. prekybą.

Apie tai byloja ir ženkliai augusi sektoriaus apyvarta. Statistika rodo, kad „fintech“ bendrovių, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmojo karantino metu išaugo net 1,8 karto.

Negana to, sektorius ir toliau plėtėsi, nes į Lietuvos rinką įžengė nauji pasaulyje gerai žinomi vardai. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo su Railsbank Technology Ltd susijusi bendrovė „Payrnet“. Tokias licencijas Lietuvoje gavo ir po „Brexit“ finansinių paslaugų teikimą siekiančios tęsti Jungtinės Karalystės finansų įstaigos „Curve Europe“ (Curve OS Limited antrinė bendrovė), „DiPocket“ (DiPocket Limited antrinė bendrovė) ir kt. Nesenai buvo paskelbta ir apie tai, kad JAV ir Kanadoje populiari e. parduotuvė „Sezzle“ taip pat dėlioja atėjimo į Lietuvą žingsnius.

Tiesa, reikia pripažinti, kad pandemijos nulemtas neapibrėžtumas paliko savo žymę – tam tikri verslai atsargiau vertino savo galimybes ir sustabdė plėtros į kitas šalis planus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Visgi džiugu, kad mūsų šalies patrauklumą „fintech“ verslams ir jų plėtrą šalyje stabdė išorinės jėgos, o ne griežtėjanti reguliacinė aplinka, kaip dažniausiai nutinka pasaulinėje praktikoje plačiai atvėrus duris naujos kartos verslams. Nors išskirtinai šiam sektoriui aktualių teisės aktų pakeitimų šiemet būta nemažai – jų galima suskaičiuoti daugiau nei 20, dauguma jų buvo orientuoti į teisinės aplinkos tobulinimą siekiant įvesti daugiau aiškumo, konkretumo.

Na, o dėl šio aiškumo ir papildomų reguliatoriaus pastangų dalintis gerosios praktikos pavyzdžiais bei organizuoti apvalaus stalo diskusijas rinkai aktualiais klausimais, galima drąsiai teigti, kad Lietuva šiemet tapo dar patrauklesne kryptimi sąžiningai veiklą ketinantiems vystyti „fintech“ verslams, o čia veikiančios įmonės puikiai išnaudojo globalią krizę ir vietos rinkos palankumą maksimaliai plėtrai.

Nuotolinio naujo kliento identifikavimo praktika

Pandemijos metu, kai visuomenė įpareigota vengti socialinių kontaktų, o verslas bei valstybės institucijos – maksimaliai perorganizuoti darbą ir paslaugų teikimą nuotoliniu būdu, kaip niekada sustiprėjo poreikis nustatyti finansų įstaigų klientų tapatybę ir teikti paslaugas nuotoliniu būdu. „Fintech“ bendrovės jau turėjo tam įdiegtus ir ištestuotus techninius sprendimus, nes dar iki pandemijos su klientais bendravo nuotoliniu būdu, todėl greitai ir lengvai prisitaikė prie naujų aplinkybių. Priešingai, pasikeitusios rinkos sąlygos tik padidino takoskyrą nuo tradicinių bankų ir sustiprino „fintech“ įmonių konkurencingumą. Bankams, kurie savo klientus įprastai aptarnauja „gyvai“ fiziniuose padaliniuose, ši transformacija tapo iššūkiu: telefonu ir e. paštu gautų klientų paklausimų nagrinėjimas strigo, e. bankininkystės techninių nesklandumų sprendimas užtrukdavo, tad klientams tekdavo laukti gerokai ilgiau.

Pandemija dar labiau išryškino ir kitas problemas, susijusias su klientų nuotoliniu aptarnavimu. Nors fizinius asmenis identifikuoti „fintech“ įmonėms nuotoliniu būdu sudėtinga nebuvo, to negalima pasakyti apie juridinius, aukštesnės rizikos asmenis arba tuos, kurie neturi tinkamų techninių priemonių (pvz., dažnai senjorai neturi išmaniojo mobilaus telefono). Karantino laikotarpiu tapo aišku, kad šį reguliavimą būtina tobulinti ir tai turėtų būti vienu svarbiausių prioritetų.

Lankstumas leido imtis naujų verslo galimybių

Skirstant valstybės paramą finansų tarpininkų indėlis buvo itin didelis. Jų dėka visa skirta parama buvo efektyviai išdalinta. Finansų tarpininkams toks nacionalinis iššūkis tapo nauja verslo galimybe, kuria galėjo pasinaudoti tik dėl savo lankstumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei reaguoti į naujus poreikius.

Be to, 2020 m. bankams sugriežtinus skolinimo klientams sąlygas, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui tapo sunkiai prieinamas tradicinių bankų finansavimas, todėl alternatyvaus verslo finansavimo poreikis ženkliai išaugo. Tad į verslo segmentą orientuotos „fintech“ bendrovės, galinčios pasiūlyti alternatyvų finansavimą, šiuo metu geometrine progresija didina verslo apsukas.

Naujas galimybes šiam sektoriui užtikrina ir jų naudai besikeičianti teisinė aplinka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas numato leisti steigiamoms bendrovėms atsidaryti kaupiamąsias sąskaitas be tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigoje. Tai neabejotinai padidins elektroninių pinigų įstaigų klientų gretas. Na, o užmezgus santykius su klientu jau pirmajame etape, tikėtina, elektroninių pinigų įstaigoms bus lengviau palaikyti santykius su tokiu klientu ir vėliau jam pasiūlyti atsiskaitomąją sąskaitą.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija – po didinamuoju stiklu

Nepaisant to, kad daugumoje sričių „fintech“ reguliavimas buvo orientuotas tik į jo tikslinimą neuždedant rinkos žaidėjams naujų apynasrių, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos srityje jis ir toliau griežtėjo, o baudos už netinkamą PP/TF prevencijos įgyvendinimą – didėjo, mat ši sritis Lietuvos bankui buvo tarp prioritetinių. Tai rodo ir rinkos lyderiams skirtos baudos: „Payserai“ – 370.000 Eur, „Via Payment“ – 120.000 Eur, o Connect Pay“ – 110.000 Eur.

Aiški indikacija apie atidesnį Lietuvos banko žvilgsnį į PP/TF buvo ir kovo mėn. paskelbti atnaujinti finansų įstaigoms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią PP/TF. Šiuose nurodymuose didelis dėmesys skiriamas PP/TF rizikos valdymui – vienam iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria finansų įstaigos. Taip pat akcentuojamas finansų įstaigos vadovybės įsitraukimas į PP/TF įgyvendinimo organizavimą ir darbuotojų kompetencija bei jos kėlimas. Tai itin svarbūs ir platesnį institucijos požiūrį demonstruojantys aspektai, nes paprastai šiuos pamatinius dalykus finansų įstaigos pamiršta, tikėdamosi, kad jų pareigos ir atsakomybė baigiasi savo organizacijoje paskyrus už PP/TF prevenciją atsakingą darbuotoją.

Siekiant stiprinti kovą su PP/TF, šiais metais Lietuvos banko iniciatyva pradėtas įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo projektas – Lietuvos pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras steigimas. Nors šio centro steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas bei komerciniai bankai, neabejotinai jo veikla ir jos rezultatai palies ir „fintech“ bendroves, o vėliau jos bus pakviestos prisijungti prie centro veiklos.

Komentaro autorė — Sigita Zavišienė, „Motieka ir Audzevičius“ Finansų teisės ir atitikties vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Itin prastas pusmetis pensijų fondams: nepasiteisino tvarumas, pasiteisino alternatyvos Premium 2

Išskirtinai prastas pusmetis pasaulio akcijų ir obligacijų rinkose dviženkliais neigiamais rodikliais...

Rinkos
09:03
Transporto sektoriaus sveikatą puola negandos, bet būklė išlieka stabili Premium

Ekonomikos sulėtėjimas jau veikia ir transporto sektorių, o tvyrantis ekonominis ir geopolitinis...

Logistika
05:45
„Bentley“ pristatys išskirtinę ir tvarią NFT kolekciją Verslo tribūna

Geidžiamiausias pasaulyje prabangių automobilių prekės ženklas „Bentley Motors“, praneša apie savo pirmą...

Duomenų teikimas JANGIS: kai kurioms įmonėms teks įveikti nemažai biurokratijos Premium

Artėja rugpjūčio 1 d., nuo kada įmonėms, nepateikusioms duomenų apie savo galutinės naudos gavėjus į sistemą...

Finansai
2022.07.06
Šiemet Latvijoje pirmąjį pusmetį įregistruota 11% mažiau naujų įmonių

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje įregistruotos 4.305 naujos įmonės – 11% mažiau nei per tą patį laikotarpį...

Finansai
2022.07.06
VMI kaip policija: siūloma jai leisti keliuose savarankiškai stabdyti automobilius Premium 20

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams norima suteikti teisę keliuose savarankiškai stabdyti ir...

Finansai
2022.07.05
„SCT Lubricants“ grynojo pelno marža viršijo 20% Premium 3

Klaipėdos automobilių alyvų ir skysčių gamybos UAB „SCT Lubricants“ pardavimo pajamos per 2021 metus išaugo...

Pramonė
2022.07.05
Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 32

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Verslo aplinka
2022.07.05
Alytaus meras: Snaigė“ bando išvengti bankroto 3

Finansinių sunkumų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.04
SEB pradėjo teikti žaliąsias garantijas verslui 2

SEB bankas verslui Lietuvoje pradeda teikti žaliąsias garantijas. Tai yra naujovė Baltijos šalyse, ja bankas...

Rinkos
2022.07.04
Registrų centras: pernai verslas didino apyvartą ir pelną, šiemet augimo gali nebelikti

Daugeliui įmonių pernai pavyko susidoroti su pandemija ir padidinti pardavimo pajamas bei pelną, rodo...

Finansai
2022.07.04
„Invalda INVL“ įsigijo „Mandatum Life“ draudimo verslą Baltijos šalyse

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ baigė Suomijos bendrovės „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslo Baltijos...

Rinkos
2022.07.04
Kol „Sodra“ ir VMI nesiima valymo, bankrotai viduvasarį stabilizavosi Premium

Pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi skelbiamų įmonių bankrotų skaičius, kuris nesiekia 100 atvejų per...

Finansai
2022.07.04
Finansų įstaigoje užčiuopė verslo nišą: parūpina ir milijonines paskolas Verslo tribūna 1

Vienoje kredito bendrovėje kelerius metus dirbęs Matas Kadžiulis netruko suprasti, kad rinkoje konkurencija...

Finansai
2022.07.04
Infliacija ir politinė krizė Estiją įsuko į naujų iššūkių verpetą

Su politine krize ir didžiausia infliacija ES šiuo metu susidurianti Estija turi imtis darbo rinkos ir kitų...

Finansai
2022.07.03
Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos 2

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Statyba ir NT
2022.07.02
Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 56

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų 1

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku