„Fintech“ sektorius maksimaliai išnaudojo globalią krizę

Publikuota: 2020-12-27
Kontoros nuotr.
svg svg
Kontoros nuotr.
„Motieka ir Audzevičius“ Finansų teisės ir atitikties vadovė

Besibaigiantys 2020-ieji dėl COVID-19 pandemijos yra išskirtiniai visiems verslo sektoriams, įskaitant ir „fintech“ bendroves. Tačiau pastarosios su šiuo iššūkiu, kaip rodo 2020 m. Lietuvos banko mokėjimų rinkos apžvalga, gana sėkmingai susitvarkė operatyviai pertvarkiusios klientų aptarnavimo srautus ir užtikrindamos saugius atsiskaitymo būdus vykdant e. prekybą.

Apie tai byloja ir ženkliai augusi sektoriaus apyvarta. Statistika rodo, kad „fintech“ bendrovių, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmojo karantino metu išaugo net 1,8 karto.

Negana to, sektorius ir toliau plėtėsi, nes į Lietuvos rinką įžengė nauji pasaulyje gerai žinomi vardai. Elektroninių pinigų įstaigos licenciją gavo su Railsbank Technology Ltd susijusi bendrovė „Payrnet“. Tokias licencijas Lietuvoje gavo ir po „Brexit“ finansinių paslaugų teikimą siekiančios tęsti Jungtinės Karalystės finansų įstaigos „Curve Europe“ (Curve OS Limited antrinė bendrovė), „DiPocket“ (DiPocket Limited antrinė bendrovė) ir kt. Nesenai buvo paskelbta ir apie tai, kad JAV ir Kanadoje populiari e. parduotuvė „Sezzle“ taip pat dėlioja atėjimo į Lietuvą žingsnius.

Tiesa, reikia pripažinti, kad pandemijos nulemtas neapibrėžtumas paliko savo žymę – tam tikri verslai atsargiau vertino savo galimybes ir sustabdė plėtros į kitas šalis planus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Visgi džiugu, kad mūsų šalies patrauklumą „fintech“ verslams ir jų plėtrą šalyje stabdė išorinės jėgos, o ne griežtėjanti reguliacinė aplinka, kaip dažniausiai nutinka pasaulinėje praktikoje plačiai atvėrus duris naujos kartos verslams. Nors išskirtinai šiam sektoriui aktualių teisės aktų pakeitimų šiemet būta nemažai – jų galima suskaičiuoti daugiau nei 20, dauguma jų buvo orientuoti į teisinės aplinkos tobulinimą siekiant įvesti daugiau aiškumo, konkretumo.

Na, o dėl šio aiškumo ir papildomų reguliatoriaus pastangų dalintis gerosios praktikos pavyzdžiais bei organizuoti apvalaus stalo diskusijas rinkai aktualiais klausimais, galima drąsiai teigti, kad Lietuva šiemet tapo dar patrauklesne kryptimi sąžiningai veiklą ketinantiems vystyti „fintech“ verslams, o čia veikiančios įmonės puikiai išnaudojo globalią krizę ir vietos rinkos palankumą maksimaliai plėtrai.

Nuotolinio naujo kliento identifikavimo praktika

Pandemijos metu, kai visuomenė įpareigota vengti socialinių kontaktų, o verslas bei valstybės institucijos – maksimaliai perorganizuoti darbą ir paslaugų teikimą nuotoliniu būdu, kaip niekada sustiprėjo poreikis nustatyti finansų įstaigų klientų tapatybę ir teikti paslaugas nuotoliniu būdu. „Fintech“ bendrovės jau turėjo tam įdiegtus ir ištestuotus techninius sprendimus, nes dar iki pandemijos su klientais bendravo nuotoliniu būdu, todėl greitai ir lengvai prisitaikė prie naujų aplinkybių. Priešingai, pasikeitusios rinkos sąlygos tik padidino takoskyrą nuo tradicinių bankų ir sustiprino „fintech“ įmonių konkurencingumą. Bankams, kurie savo klientus įprastai aptarnauja „gyvai“ fiziniuose padaliniuose, ši transformacija tapo iššūkiu: telefonu ir e. paštu gautų klientų paklausimų nagrinėjimas strigo, e. bankininkystės techninių nesklandumų sprendimas užtrukdavo, tad klientams tekdavo laukti gerokai ilgiau.

Pandemija dar labiau išryškino ir kitas problemas, susijusias su klientų nuotoliniu aptarnavimu. Nors fizinius asmenis identifikuoti „fintech“ įmonėms nuotoliniu būdu sudėtinga nebuvo, to negalima pasakyti apie juridinius, aukštesnės rizikos asmenis arba tuos, kurie neturi tinkamų techninių priemonių (pvz., dažnai senjorai neturi išmaniojo mobilaus telefono). Karantino laikotarpiu tapo aišku, kad šį reguliavimą būtina tobulinti ir tai turėtų būti vienu svarbiausių prioritetų.

Lankstumas leido imtis naujų verslo galimybių

Skirstant valstybės paramą finansų tarpininkų indėlis buvo itin didelis. Jų dėka visa skirta parama buvo efektyviai išdalinta. Finansų tarpininkams toks nacionalinis iššūkis tapo nauja verslo galimybe, kuria galėjo pasinaudoti tik dėl savo lankstumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei reaguoti į naujus poreikius.

Be to, 2020 m. bankams sugriežtinus skolinimo klientams sąlygas, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui tapo sunkiai prieinamas tradicinių bankų finansavimas, todėl alternatyvaus verslo finansavimo poreikis ženkliai išaugo. Tad į verslo segmentą orientuotos „fintech“ bendrovės, galinčios pasiūlyti alternatyvų finansavimą, šiuo metu geometrine progresija didina verslo apsukas.

Naujas galimybes šiam sektoriui užtikrina ir jų naudai besikeičianti teisinė aplinka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas numato leisti steigiamoms bendrovėms atsidaryti kaupiamąsias sąskaitas be tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigoje. Tai neabejotinai padidins elektroninių pinigų įstaigų klientų gretas. Na, o užmezgus santykius su klientu jau pirmajame etape, tikėtina, elektroninių pinigų įstaigoms bus lengviau palaikyti santykius su tokiu klientu ir vėliau jam pasiūlyti atsiskaitomąją sąskaitą.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija – po didinamuoju stiklu

Nepaisant to, kad daugumoje sričių „fintech“ reguliavimas buvo orientuotas tik į jo tikslinimą neuždedant rinkos žaidėjams naujų apynasrių, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos srityje jis ir toliau griežtėjo, o baudos už netinkamą PP/TF prevencijos įgyvendinimą – didėjo, mat ši sritis Lietuvos bankui buvo tarp prioritetinių. Tai rodo ir rinkos lyderiams skirtos baudos: „Payserai“ – 370.000 Eur, „Via Payment“ – 120.000 Eur, o Connect Pay“ – 110.000 Eur.

Aiški indikacija apie atidesnį Lietuvos banko žvilgsnį į PP/TF buvo ir kovo mėn. paskelbti atnaujinti finansų įstaigoms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią PP/TF. Šiuose nurodymuose didelis dėmesys skiriamas PP/TF rizikos valdymui – vienam iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria finansų įstaigos. Taip pat akcentuojamas finansų įstaigos vadovybės įsitraukimas į PP/TF įgyvendinimo organizavimą ir darbuotojų kompetencija bei jos kėlimas. Tai itin svarbūs ir platesnį institucijos požiūrį demonstruojantys aspektai, nes paprastai šiuos pamatinius dalykus finansų įstaigos pamiršta, tikėdamosi, kad jų pareigos ir atsakomybė baigiasi savo organizacijoje paskyrus už PP/TF prevenciją atsakingą darbuotoją.

Siekiant stiprinti kovą su PP/TF, šiais metais Lietuvos banko iniciatyva pradėtas įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo projektas – Lietuvos pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras steigimas. Nors šio centro steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas bei komerciniai bankai, neabejotinai jo veikla ir jos rezultatai palies ir „fintech“ bendroves, o vėliau jos bus pakviestos prisijungti prie centro veiklos.

Komentaro autorė — Sigita Zavišienė, „Motieka ir Audzevičius“ Finansų teisės ir atitikties vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
2022.08.07
„Revolut“ klientai birželį ir liepą Lenkijoje išleido 7 mln. Eur 3

„Revolut“ klientų duomenys rodo, kad šiemet per birželio ir liepos mėnesius lietuvių išlaidos buvo rekordinės...

Prekyba
2022.08.07
TOP 50 statybos įmonių, I pusmetį sumokėjusių daugiausia mokesčių Premium

Per šių metų pirmąjį pusmetį 50 statybos įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė...

Statyba ir NT
2022.08.06
Ataskaita: daugeliui Lietuvos įmonių problemų kelia laiku neįvykdyti įsipareigojimai

Maždaug aštuonioms iš dešimties Lietuvos įmonių problemų kelia laiku neįvykdyti skolininkų ir partnerių...

Finansai
2022.08.05
„Invega“ verslui per pusmetį skyrė 2.500 įmonių beveik 160 mln. Eur finansavimą 1

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pirmąjį 2022 metų pusmetį skyrė...

Verslo aplinka
2022.08.05
LBA: bankai laukia išaiškinimo, ar mokėjimus už tranzitą į Kaliningradą galima laikyti išimtinais

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš...

Verslo aplinka
2022.08.05
Kaip restoranai kovoja su kainomis: žinomo prekės ženklo pardavimas, lūkesčiai dėl lengvatos Premium

2022-ieji nuo pat metų pradžios pažėrė iššūkių restoranų verslui – šie buvo priversti ieškoti sprendimų, kaip...

Gazelė
2022.08.05
EK patvirtino 2021–2027 metų Lietuvos planus dėl 7,5 mlrd. Eur investicijų 2

Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą,...

Finansai
2022.08.05
V. Sinius išrinktas Šiaulių banko valdybos pirmininku, du nariai atsistatydino 2

Šiaulių banko valdybos pirmininku išrinktas banko administracijos vadovas Vytautas Sinius, o du valdybos...

Vadyba
2022.08.05
Sandoris, pakėlęs rinkai antakį: „Realco“ sukirto rankomis su „Braitin“ dėl projekto Markučiuose Premium 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ su investicijų įmone „Braitin“ sukirto rankomis dėl...

Statyba ir NT
2022.08.05
VMI įmonių rizikos šviesoforas: žali įvertinimai negarantuoja ramybės Premium 2

Ketvirčiui milijono mokesčių mokėtojų VMI atvėrė jų profilius – leido pamatyti, ar mokesčių administratoriui...

Finansai
2022.08.05
V. Šimkus: recesijos užmuša infliaciją 100% efektyvumu Premium

Žaliavų kainos, augusios nuo pandemijos pradžios ir pastiprintos karo Ukrainoje, pastarąjį mėnesį apsigręžė.

Rinkos
2022.08.05
„Bigbank“ uždirbo 29% daugiau

Estiškos kapitalo bankas „Bigbank“, veikiantis ir Lietuvoje, pirmą šių metų pusmetį uždirbo 14,1 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.04
Vartotojai euro zonoje nerimauja dėl ekonomikos stagfliacijos

Vartotojai euro zonoje mano, kad infliacija artimiausiu laikotarpiu išliks aukšta, o ekonomikos raida kitais...

Verslo aplinka
2022.08.04
Metų infliacija EBPO narėse birželį pakilo iki 10,3%

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse birželį pakilo...

Finansai
2022.08.04
Šiaulių banko vadovybė atvėsino lūkesčius dėl akcijų supirkimų, didesnių dividendų Premium 8

Kapitalo panaudojimo klausimu Šiaulių bankas koncentruojasi į paskolų portfelio auginimą, kurį gali...

Rinkos
2022.08.04
„Societe Generale“ antrąjį ketvirtį augimu atsvėrė nuostolius Rusijoje

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ trečiadienį paskelbė geresnius, nei tikėtasi, rezultatus – nepaisant...

Rinkos
2022.08.03
„Inbank“ rezultatai parodė šoktelėjusių palūkanų poveikį vartojimo kreditavimui

Estų bankas, veikiantis ir Lietuvoje, „Inbank“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 5,6 mln. Eur grynojo pelno,...

Rinkos
2022.08.03
Didėjant palūkanų normoms, teks mažinti lūkesčius dėl svajonių būsto Premium 14

Būstų kainoms nesustojant augti ir pradėjus kilti palūkanų normoms, žinios prastos ne tik turintiems...

Statyba ir NT
2022.08.03
Reprezentacinės sąnaudos: jomis neturi tapti įmonės vadovo dukters vestuvių išlaidos Premium 2

Vasarai įsibėgėjus įmonės dažniau organizuoja renginius ar išvykas, pasikviesdamos verslo partnerių, o...

Finansai
2022.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku