P2P rinkos atvėrimas įmonių pinigams – lyg antras kvėpavimas

Vien Vilniaus biržoje, kuri investuotojų dažnai vadinama nelikvidžia, 28% kapitalo yra iš juridinių asmenų. Taigi augimas 30% bene garantuotas, o įprastomis sąlygomis, įvertinant P2P aktyvumą ir portfelių grąžą, būtų tikimasi pasiekti 50-100% augimo. Tačiau turint galvoje kontekstą, kad P2P sėkmingai auga vien iš fizinių asmenų investicijų, o įmonėse per pandemiją sparčiai daugėja rezervų, ambicijos yra dar didesnės.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje 2019 m. investavo 493 juridiniai asmenys. Tai sudarė 5,5% visų investuotojų, bet juridiniai investuotojai sudarė 28% visų sandorių biržoje.

Nesitikime, kad P2P rinkoje bus didelis skaičius įmonių, norinčių investuoti, tačiau labai tikėtina, jog juridiniai investuotojai investuos ženkliai didesnes sumas. Tą patvirtina ir komunikacija su esamais klientais, kurie teigia, kad leidus investuoti juridiniams asmenims, jų investuojamos sumos stipriai augs. Tokią žinutę gauname tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio investuotojų. Kadangi platformos aktyviau pritraukinėja klientus nei Vilniaus akcijų birža, mano vertinimu, juridiniai investuotojai galėtų sudaryti iki 10% aktyvių investuotojų, bet jų sufinansuojama vartojimo paskolų dalis galėtų sudaryti 30-50%.

Remiantis Pasaulinės alternatyvios finansų rinkos palyginimo ataskaita (angl. The Global Alternative Finance Market Benchmarking Report), rengiama Kembridžo universiteto, apie 50% nebankinių kreditorių kapitalo atkeliauja iš juridinių investuotojų. Tai rodo, jog sudarius galimybę investuoti įmonėms, platformų išduodamų paskolų apimtys galėtų augti 100% ir daugiau.

Vertinant nebankinių kreditorių kapitalo struktūrą pagal regionus, matosi, jog Baltijos šalys stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos. Taigi turime labai daug potencialo šioje vietoje, ypač pritraukiant investuotojus iš Vakarų Europos.

Taip pat galima pažiūrėti per įmonių indėlių prizmę. Pastaruoju metu įmonių indėliai auga kaip niekada sparčiai. Tai rodo, jog įmonės turi kapitalo rezervų, kurie guli neįdarbinti bankuose. Į tarpusavio skolinimo rinką nukreipus vos 1 visų įmonių indėlių, tai sudarytų 88 mln. Eur. Palyginimui – visų tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelių suma 2020 m. birželio 30 d. buvo 54 mln. Eur.

Kokiems verslams aktualiausia?

Galimybė investuoti P2P platformose pirmiausia turėtų būti aktuali verslams, kurie norėtų pradėti paskolų verslą, tačiau nenori investuoti reikšmingų sumų į reklamą, patirti teisinių išlaidų, susijusių su reikiamų licencijų gavimu ar galbūt turimas sukauptas kapitalas nepakankamas, kad atpirktų visas šias išlaidas.

Investuoti galėtų ir verslai, turintys kapitalo rezervą ir neturintys galimybių jį įdarbinti kitur.

Taip pat yra nemažai įmonių, kurios investuoja į pavienius NT objektus, generuojančius nuomos pajamas. Tokios įmonės, norėdamos vėl investuoti į NT, turi iš nuomos sukaupti pakankamą kapitalą, kad galėtų įsigyti daugiau tokių objektų. Kol kaupiamas kapitalas, pinigai stovi nenaudojami. Jie galėtų būti investuojami į paskolas ir generuoti grąžą, kol bus sukauptas kapitalas investicijai į kitą NT objektą.

Padėtų išvengti perteklinio apmokestinimo

Dabar įmonės savininkas, norėdamas investuoti, turi išsimokėti pelną kaip dividendus, susimokėti nuo to pajamų mokestį, tuomet dividendus gali kaip fizinis asmuo investuoti, o nuo uždirbtų pajamų vėl mokėti pajamų mokestį. Tokiems žmonėms būtų kur kas patogiau ir naudingiau investuoti įmonės pelną tiesiogiai. Taip būtų išvengiama perteklinio apmokestinimo.

Neretai sulaukiame užsienio investuotojų užklausų, kadangi užsienyje populiarūs smulkūs investiciniai fondai, kuriuose šeima ar kelios šeimos įkuria juridinį subjektą ir kartu sprendžia, kaip investuoti lėšas. Toks modelis patrauklus, kadangi investicinio kapitalo suma tampa didesnė ir toks fondas gali investuoti į daugiau turto klasių. Dažnai tokie fondai investuoja užsienio platformose, tačiau Lietuvoje to daryti negali.

Tad apibendrinant, į P2P rinką įsiliejus ir verslui, įmonės gautų galimybę investuoti į žmonių paskolas, kurios iki šiol neturėjo, investuotojams padidėtų paskolų įvairovė, nes atsirastų mažesnės rizikos paskolų, kurių šiai dienai nėra arba yra labai mažai, paskolų gavėjams, ypač mažos rizikos klientams, atsirastų daugiau alternatyvų pasiskolinti, platformoms būtų sukurta galimybė aptarnauti platesnį ratą klientų, konkuruojant su kitais kreditoriais.

Komentaro autorius — Darius Noreika, tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas