P2P rinkos atvėrimas įmonių pinigams – lyg antras kvėpavimas

Publikuota: 2020-12-24
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas

Seimui nutarus, kad juridiniams investuotojams atsiveria durys į Lietuvos tarpusavio skolinimo (P2P) rinką, jos dalyviams realu taikytis į 88 mln. Eur įmonių rezervinio kapitalo. Tai sudaro vos 1% šiuo metu sukauptų įmonių indėlių – tačiau P2P rinkai tai reikštų šovimą į viršų bene 170%.

Vien Vilniaus biržoje, kuri investuotojų dažnai vadinama nelikvidžia, 28% kapitalo yra iš juridinių asmenų. Taigi augimas 30% bene garantuotas, o įprastomis sąlygomis, įvertinant P2P aktyvumą ir portfelių grąžą, būtų tikimasi pasiekti 50-100% augimo. Tačiau turint galvoje kontekstą, kad P2P sėkmingai auga vien iš fizinių asmenų investicijų, o įmonėse per pandemiją sparčiai daugėja rezervų, ambicijos yra dar didesnės.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje 2019 m. investavo 493 juridiniai asmenys. Tai sudarė 5,5% visų investuotojų, bet juridiniai investuotojai sudarė 28% visų sandorių biržoje.

Nesitikime, kad P2P rinkoje bus didelis skaičius įmonių, norinčių investuoti, tačiau labai tikėtina, jog juridiniai investuotojai investuos ženkliai didesnes sumas. Tą patvirtina ir komunikacija su esamais klientais, kurie teigia, kad leidus investuoti juridiniams asmenims, jų investuojamos sumos stipriai augs. Tokią žinutę gauname tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio investuotojų. Kadangi platformos aktyviau pritraukinėja klientus nei Vilniaus akcijų birža, mano vertinimu, juridiniai investuotojai galėtų sudaryti iki 10% aktyvių investuotojų, bet jų sufinansuojama vartojimo paskolų dalis galėtų sudaryti 30-50%.

Remiantis Pasaulinės alternatyvios finansų rinkos palyginimo ataskaita (angl. The Global Alternative Finance Market Benchmarking Report), rengiama Kembridžo universiteto, apie 50% nebankinių kreditorių kapitalo atkeliauja iš juridinių investuotojų. Tai rodo, jog sudarius galimybę investuoti įmonėms, platformų išduodamų paskolų apimtys galėtų augti 100% ir daugiau.

Vertinant nebankinių kreditorių kapitalo struktūrą pagal regionus, matosi, jog Baltijos šalys stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos. Taigi turime labai daug potencialo šioje vietoje, ypač pritraukiant investuotojus iš Vakarų Europos.

Taip pat galima pažiūrėti per įmonių indėlių prizmę. Pastaruoju metu įmonių indėliai auga kaip niekada sparčiai. Tai rodo, jog įmonės turi kapitalo rezervų, kurie guli neįdarbinti bankuose. Į tarpusavio skolinimo rinką nukreipus vos 1 visų įmonių indėlių, tai sudarytų 88 mln. Eur. Palyginimui – visų tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelių suma 2020 m. birželio 30 d. buvo 54 mln. Eur.

Kokiems verslams aktualiausia?

Galimybė investuoti P2P platformose pirmiausia turėtų būti aktuali verslams, kurie norėtų pradėti paskolų verslą, tačiau nenori investuoti reikšmingų sumų į reklamą, patirti teisinių išlaidų, susijusių su reikiamų licencijų gavimu ar galbūt turimas sukauptas kapitalas nepakankamas, kad atpirktų visas šias išlaidas.

Investuoti galėtų ir verslai, turintys kapitalo rezervą ir neturintys galimybių jį įdarbinti kitur.

Taip pat yra nemažai įmonių, kurios investuoja į pavienius NT objektus, generuojančius nuomos pajamas. Tokios įmonės, norėdamos vėl investuoti į NT, turi iš nuomos sukaupti pakankamą kapitalą, kad galėtų įsigyti daugiau tokių objektų. Kol kaupiamas kapitalas, pinigai stovi nenaudojami. Jie galėtų būti investuojami į paskolas ir generuoti grąžą, kol bus sukauptas kapitalas investicijai į kitą NT objektą.

Padėtų išvengti perteklinio apmokestinimo

Dabar įmonės savininkas, norėdamas investuoti, turi išsimokėti pelną kaip dividendus, susimokėti nuo to pajamų mokestį, tuomet dividendus gali kaip fizinis asmuo investuoti, o nuo uždirbtų pajamų vėl mokėti pajamų mokestį. Tokiems žmonėms būtų kur kas patogiau ir naudingiau investuoti įmonės pelną tiesiogiai. Taip būtų išvengiama perteklinio apmokestinimo.

Neretai sulaukiame užsienio investuotojų užklausų, kadangi užsienyje populiarūs smulkūs investiciniai fondai, kuriuose šeima ar kelios šeimos įkuria juridinį subjektą ir kartu sprendžia, kaip investuoti lėšas. Toks modelis patrauklus, kadangi investicinio kapitalo suma tampa didesnė ir toks fondas gali investuoti į daugiau turto klasių. Dažnai tokie fondai investuoja užsienio platformose, tačiau Lietuvoje to daryti negali.

Tad apibendrinant, į P2P rinką įsiliejus ir verslui, įmonės gautų galimybę investuoti į žmonių paskolas, kurios iki šiol neturėjo, investuotojams padidėtų paskolų įvairovė, nes atsirastų mažesnės rizikos paskolų, kurių šiai dienai nėra arba yra labai mažai, paskolų gavėjams, ypač mažos rizikos klientams, atsirastų daugiau alternatyvų pasiskolinti, platformoms būtų sukurta galimybė aptarnauti platesnį ratą klientų, konkuruojant su kitais kreditoriais.

Komentaro autorius — Darius Noreika, tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
 Keliams šimtams Estijos įmonių liepta grąžinti „pandemines“ kompensacijas 1

Iš 553 Estijos įmonių pareikalauta  grąžinti 811.387 Eur, kurie pavasarį buvo išmokėti nuo COVID-19...

Finansai
2021.01.23
M. Majauskas: siūlymas mažinti daug uždirbančiųjų apmokestinimą yra nepriimtinas 21

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi,...

Finansai
2021.01.22
Per 3 dienas – beveik 7.500 subsidijų prašymų 1

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu...

Gazelė
2021.01.22
V. Vasiliauskas – apie ekonominį atšokimą, bankrotus, S. Krėpštą Premium 1

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, pesimistiškiau nei kitų prognozuojančių...

Finansai
2021.01.22
Nepriemokos 2020 m. perkopė 800 mln. Eur, nesurinkta 8% planuotų biudžeto pajamų  

2020 m. pajamų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus gauta 7,9% (920,3 mln. Eur) mažiau nei...

Finansai
2021.01.22
Verslininkai sunerimę: subsidijų gali tekti laukti kone du mėnesius Premium

Nukentėję verslai jau gali kreiptis subsidijų iš naujo 180 mln. Eur pagalbos paketo. Tačiau dalį verslininkų...

Paslaugos
2021.01.22
E. prekyba: kaip nepakliūti į mokesčių vilkduobes Premium

Su COVID-19 susiję ribojimai įmones ir pavienius verslininkus pastūmėjo skubiai kelti prekybą į e. erdvę, o...

Finansai
2021.01.22
Dividendų klausimu ragina neprisišaudyti sau į kojas  Premium 21

Tarp šūsnies mokestinių pasiūlymų, kuriuos šią savaitę pateikė Lietuvos verslo konfederacija (LVK),...

Finansai
2021.01.22
„Sodra“: nedarbas augo ne vien dėl darbuotojų atleidimų 2

Daugiau nei pusė šalyje 2021 m. registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes nėra dirbę 12 mėnesių per...

Finansai
2021.01.21
LVK pateikė mokestinius pasiūlymus – nuo PVM lengvatos turizmui iki „Sodros“ lubų  3

Lietuvos verslo konfederacija ketvirtadienį pateikė šūsnį mokestinių pasiūlymų Finansų ministerijai...

Finansai
2021.01.21
STT analizė: kompensacijos už patalpų nuomą atitekdavo ir giminių įmonėms 2

Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonės kriterijai nebuvo pakankamai aiškūs, todėl dalis COVID-19...

Finansai
2021.01.21
VPT vadovas: didžiausia viešųjų pirkimų bėda – nepakankama kompetencija 3

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pernai gruodį pradėjęs vadovauti Darius Vedrickas sako, kad didžiausia viešųjų...

Finansai
2021.01.21
Bankai vertina vežėjus: rizikų daug, bet finansavimas nuosaikiai augs Premium

Komerciniai bankai, vertindami šiųmetines transporto įmonių perspektyvas, pastebi, kad rizikų netrūksta,...

Logistika
2021.01.21
Skaitmeninių paslaugų poveikis finansų įstaigoms 2020-aisiais 1

Skaitmeninės paslaugos dar ir prieš pandemiją buvo neatsiejama, o dažnu atveju ir pagrindinė daugelio verslų...

Finansai
2021.01.21
Į gelbėjimo ratą verslas įsikabino: dar neišplaukė, tačiau nenuskendo Premium 4

Verslas kartais norėtų didesnės ir spartesnės valstybės pagalbos, bet tai, ką gauna dabar, irgi vertina.

Gazelė
2021.01.21
A. Navalno svarstyklės – tarp bebaimio didvyrio ir politinės įtakos neturinčio „šoumeno“ Premium 15

Pasaulio žiniasklaida visą savaitę nesiliauja svarsčiusi, kodėl Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas kaip...

Finansai
2021.01.21
Paskui greitą ekonomikos atsigavimą į Lietuvą atšuoliuos infliacija Premium 15

Lietuva ikipandeminį ekonomikos lygį pasieks viena pirmųjų Europoje ir tai gali įvykti jau 2021 m. trečiąjį...

Finansai
2021.01.20
Ragina atidžiai planuoti investicijas į ekonomikos transformaciją

Europos Komisija (EK) palankiai įvertino Lietuvos 2021 m. biudžetą, tačiau pabrėžia poreikį atidžiai planuoti...

Finansai
2021.01.20
Pirmoji pagalba: įmonės jau gali kreiptis subsidijų ir paskolų 7

Nuo trečiadienio, sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas.

Gazelė
2021.01.20
„Swedbank“: Lietuvos BVP per pandemiją smuko mažiausiai Baltijos šalyse  3

„Swedbank“ nuo 4% iki 2,7% sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę 2021 m., tačiau iki 4,7% (nuo 4,2%) padidino...

Finansai
2021.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus