P2P rinkos atvėrimas įmonių pinigams – lyg antras kvėpavimas

Publikuota: 2020-12-24
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas

Seimui nutarus, kad juridiniams investuotojams atsiveria durys į Lietuvos tarpusavio skolinimo (P2P) rinką, jos dalyviams realu taikytis į 88 mln. Eur įmonių rezervinio kapitalo. Tai sudaro vos 1% šiuo metu sukauptų įmonių indėlių – tačiau P2P rinkai tai reikštų šovimą į viršų bene 170%.

Vien Vilniaus biržoje, kuri investuotojų dažnai vadinama nelikvidžia, 28% kapitalo yra iš juridinių asmenų. Taigi augimas 30% bene garantuotas, o įprastomis sąlygomis, įvertinant P2P aktyvumą ir portfelių grąžą, būtų tikimasi pasiekti 50-100% augimo. Tačiau turint galvoje kontekstą, kad P2P sėkmingai auga vien iš fizinių asmenų investicijų, o įmonėse per pandemiją sparčiai daugėja rezervų, ambicijos yra dar didesnės.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje 2019 m. investavo 493 juridiniai asmenys. Tai sudarė 5,5% visų investuotojų, bet juridiniai investuotojai sudarė 28% visų sandorių biržoje.

Nesitikime, kad P2P rinkoje bus didelis skaičius įmonių, norinčių investuoti, tačiau labai tikėtina, jog juridiniai investuotojai investuos ženkliai didesnes sumas. Tą patvirtina ir komunikacija su esamais klientais, kurie teigia, kad leidus investuoti juridiniams asmenims, jų investuojamos sumos stipriai augs. Tokią žinutę gauname tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio investuotojų. Kadangi platformos aktyviau pritraukinėja klientus nei Vilniaus akcijų birža, mano vertinimu, juridiniai investuotojai galėtų sudaryti iki 10% aktyvių investuotojų, bet jų sufinansuojama vartojimo paskolų dalis galėtų sudaryti 30-50%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Remiantis Pasaulinės alternatyvios finansų rinkos palyginimo ataskaita (angl. The Global Alternative Finance Market Benchmarking Report), rengiama Kembridžo universiteto, apie 50% nebankinių kreditorių kapitalo atkeliauja iš juridinių investuotojų. Tai rodo, jog sudarius galimybę investuoti įmonėms, platformų išduodamų paskolų apimtys galėtų augti 100% ir daugiau.

Vertinant nebankinių kreditorių kapitalo struktūrą pagal regionus, matosi, jog Baltijos šalys stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos. Taigi turime labai daug potencialo šioje vietoje, ypač pritraukiant investuotojus iš Vakarų Europos.

Taip pat galima pažiūrėti per įmonių indėlių prizmę. Pastaruoju metu įmonių indėliai auga kaip niekada sparčiai. Tai rodo, jog įmonės turi kapitalo rezervų, kurie guli neįdarbinti bankuose. Į tarpusavio skolinimo rinką nukreipus vos 1 visų įmonių indėlių, tai sudarytų 88 mln. Eur. Palyginimui – visų tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelių suma 2020 m. birželio 30 d. buvo 54 mln. Eur.

Kokiems verslams aktualiausia?

Galimybė investuoti P2P platformose pirmiausia turėtų būti aktuali verslams, kurie norėtų pradėti paskolų verslą, tačiau nenori investuoti reikšmingų sumų į reklamą, patirti teisinių išlaidų, susijusių su reikiamų licencijų gavimu ar galbūt turimas sukauptas kapitalas nepakankamas, kad atpirktų visas šias išlaidas.

Investuoti galėtų ir verslai, turintys kapitalo rezervą ir neturintys galimybių jį įdarbinti kitur.

Taip pat yra nemažai įmonių, kurios investuoja į pavienius NT objektus, generuojančius nuomos pajamas. Tokios įmonės, norėdamos vėl investuoti į NT, turi iš nuomos sukaupti pakankamą kapitalą, kad galėtų įsigyti daugiau tokių objektų. Kol kaupiamas kapitalas, pinigai stovi nenaudojami. Jie galėtų būti investuojami į paskolas ir generuoti grąžą, kol bus sukauptas kapitalas investicijai į kitą NT objektą.

Padėtų išvengti perteklinio apmokestinimo

Dabar įmonės savininkas, norėdamas investuoti, turi išsimokėti pelną kaip dividendus, susimokėti nuo to pajamų mokestį, tuomet dividendus gali kaip fizinis asmuo investuoti, o nuo uždirbtų pajamų vėl mokėti pajamų mokestį. Tokiems žmonėms būtų kur kas patogiau ir naudingiau investuoti įmonės pelną tiesiogiai. Taip būtų išvengiama perteklinio apmokestinimo.

Neretai sulaukiame užsienio investuotojų užklausų, kadangi užsienyje populiarūs smulkūs investiciniai fondai, kuriuose šeima ar kelios šeimos įkuria juridinį subjektą ir kartu sprendžia, kaip investuoti lėšas. Toks modelis patrauklus, kadangi investicinio kapitalo suma tampa didesnė ir toks fondas gali investuoti į daugiau turto klasių. Dažnai tokie fondai investuoja užsienio platformose, tačiau Lietuvoje to daryti negali.

Tad apibendrinant, į P2P rinką įsiliejus ir verslui, įmonės gautų galimybę investuoti į žmonių paskolas, kurios iki šiol neturėjo, investuotojams padidėtų paskolų įvairovė, nes atsirastų mažesnės rizikos paskolų, kurių šiai dienai nėra arba yra labai mažai, paskolų gavėjams, ypač mažos rizikos klientams, atsirastų daugiau alternatyvų pasiskolinti, platformoms būtų sukurta galimybė aptarnauti platesnį ratą klientų, konkuruojant su kitais kreditoriais.

Komentaro autorius — Darius Noreika, tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vilniaus apsileidėliai lieka be žemės mokesčio lengvatos

Vilniuje sklypų neprižiūrintys savininkai nebegaus žemės mokesčio lengvatos – nuo šiol jiems bus taikomas...

Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 26

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku