Valstybės kontrolė: vakcina – ne panacėja, rizika ekonomikai išlieka

Valstybės kontrolė (VK), kuriai pavestos biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, savo išvadose atkreipia dėmesį į išliekančią riziką, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, Finansų ministerijos (FM) numatytas scenarijus gali neišsipildyti.

„Vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimas suteikia santūraus optimizmo dėl pandemijos suvaldymo, tačiau tai savaime negarantuoja greito Lietuvos ekonomikos atsigavimo 2021 metais. Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius: vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu. Pažymėtina, kad svarbios ir kitos vidaus ir išorės rizikos bei verslo ir gyventojų galimybės prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos“, – pranešime spaudai cituojamas Jaroslavas Mečkovskis, VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

Remiantis Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatomis, FM, iki kol bus atšauktos išskirtinės aplinkybės, turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio VK turi pateikti išvadą Seimui.

Apkarpė BVP prognozę

FM  gruodžio viduryje pateiktame raidos scenarijuje apkarpė 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, tikisi didesnio nedarbo lygio ir kiek lėtesnio vartojimo kainų augimo. Tačiau šiemet ir kitąmet laukia spartesnio darbo užmokesčio augimo, lyginant su rugsėjo makroekonomine prognoze

Ministerija numato, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5% – tiek, kiek prognozuota rugsėjį, tačiau ateinančiais metais BVP galėtų augti 2,8% – 0,5 proc. punkto mažiau nei buvo skelbta rugsėjį.

FM makroekonomikos ekspertai taip pat pažymi, kad sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą. Kartu nurodoma, kad gyventojų vakcinavimas nuo COVID-19 prasidės anksčiau nei antrąjį ateinančių metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais.

„Pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas greitesniam ekonomikos atsigavimui“, — scenarijų tada komentavo Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Būtina tęsti skatinimą

Valstybės auditoriai nurodo, kad Vyriausybės taikytos priemonės pirmosios COVID-19 bangos metu galėjo padėti įmonėms atlaikyti finansinius nuostolius, ir pabrėžia, kad prasidėjus antrajai pandemijos bangai parama tampa dar svarbesnė.

Be to, priimti sprendimai prisidėjo prie augančio valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygio. Dėl šios priežasties ekonomikos skatinimo priemonių tikslingumo svarba išlieka, siekiant, kad šiuo laikotarpiu prisiimti įsipareigojimai nebūtų pertekliniai.

Anot VK, vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su vidaus paklausa, vartotojų lūkesčiais bei darbo rinka: dėl COVID-19 plitimo įvesti apribojimai mažina vidaus vartojimą ir didina su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, vartotojų lūkesčiai gali prastėti, o taupymo lygis augti. Taip pat išlieka nedarbo lygio sumažinimo iššūkis vidutiniu laikotarpiu, labai priklausantis nuo ekonomikos atsigavimo.

Augantis COVID-19 pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, todėl išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje, tvirtina VK. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui bei paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes.

Prie neapibrėžtumo geopolitinėje situacijoje prisideda auganti kietojo „Brexit“ tikimybė, artėjant pereinamojo laikotarpio terminui. Taip pat ir fiskalinės rizikos, susijusios su augančiu Europos Sąjungos (ES) valstybių valdžios sektoriaus skolos lygiu ir kitais viešųjų finansų klausimais. Situacijos nepalengvina ir neaiški baigtis dėl 2021 – 2027 m. daugiametės finansinės programos, kuri apima ir 750 mlrd. Eur ES paramos paketo lėšas.