Emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų srautas šiemet sumenko apie 40%

Publikuota: 2020-12-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Emigrantų perlaidų iš užsienio į Lietuvą srautas 2020 m. traukiasi beveik perpus. Jei ankstesniais metais jis sudarė nuo 2,6% iki 4% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis greičiausiai nesieks nė 2%. Tam didžiausios įtakos turi COVID-19 pandemija ir „Brexit“.

Per šių metų pirmus devynis mėnesius asmeninių pervedimų į Lietuvą srautas sudarė 510 mln. Eur, tai 38% mažiau nei atitinkamą 2019 m. laikotarpį, kai iš užsienio į Lietuvą emigrantai pervedė  832 mln. Eur, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). Trečiąjį ketvirtį emigrantų į Lietuvą pervedamų lėšų srautas siekė 153 mln. Eur – tai 46% mažiau nei prieš metus.

Tiesa, 2020 m. trečiąjį ketvirtį perlaidų iš užsienio apimtis 11% viršijo pirmojo karantino metu (2020 m. antrąjį ketvirtį) padarytų perlaidų apimtį, atkreipia dėmesį Mantas Vilniškis, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas: palyginti su antruoju ketvirčiu pagerėjo valstybių ekonominė padėtis, tad asmeninių pervedimų iš užsienio srautų kritimas sulėtėjo.

M. Vilniškio teigimu, pirmoji pandemijos banga smogė žmonių asmeninėms pajamoms, o kartu ir emigrantų perlaidoms. Valstybėms, įskaitant ir tas, kuriose gausu emigrantų iš Lietuvos, dėl pandemijos ribojant ekonominę veiklą, stipriausiai buvo paveiktas paslaugų sektorius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Antrąjį ketvirtį restoranų, barų, kavinių, viešbučių veikla buvo ribojama, o šiame sektoriuje dirbantys emigrantai, tikėtina, arba prarado darbą, arba dalyvavo vadinamosiose prastovų programose. Dalyje šalių ribojimai buvo platesnio masto, tad jų poveikį pajuto ir dalis pramonėje dirbančių emigrantų. Visa tai paveikė tiek emigrantų pajamas, tiek ir išlaidas, kurių dalis, tikėtina, yra ir į Lietuvą pervedami pinigai“, – aiškina LB ekonomistas

Vasaros pabaigoje, pagerėjus epidemiologinei situacijai, palengvinus ar net pašalinus daugumą ekonominių apribojimų, augo ir emigrantų pervedimai. Ekonominei veiklai normalizuojantis, o vartotojams gavus progą lankytis kavinėse, baruose ir restoranuose, paklausa išaugo. Didėjo darbo jėgos poreikis tiek paslaugų, tiek ir kituose sektoriuose, tad, grįžtant į darbą, daliai emigrantų išmokas už prastovas pakeitė neretai didesnis darbo užmokestis.

„Kartu su ekonomikos atsigavimu pradėjo didėti ir emigrantų pervedimai į Lietuvą, tačiau jie nepasiekė praėjusių metų lygio vidurkio. Tikėtina, kad suprastėjusi epidemiologinė situacija lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei nauji ekonominės veiklos apribojimai ir artėjantis galutinis „Brexit“ terminas turės neigiamą poveikį emigrantų pervedimų į Lietuvą srautams. Metinis jų kritimas, tikėtina, viršys 40%“, – prognozuoja jis.

Mažėjo emigrantų į JK

Artėjant „Brexit“ kulminacijai, lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę (JK) apimtis mažėjo, tad mažėjo ir ten dirbančių emigrantų pervedimai į Lietuvą. Lietuvai įstojus į ES, dėl netaikomos pereinamojo laikotarpio migracijos kontrolės JK buvo viena patraukliausių emigracijos krypčių. Lietuvius viliojo ir didesnis darbo užmokestis, tačiau, palyginti su darbo užmokesčiu JK, Lietuvoje jis padidėjo 20 proc. punktų ir pasiekė 61% JK darbo užmokesčio lygio. Kitaip tariant, JK patrauklumas uždarbio atžvilgiu sumažėjo.

„Negalima teigti, kad „Brexit“ yra pagrindinė emigrantų grįžimo į Lietuvą priežastis, tačiau tikėtina, kad neapibrėžtumas ir numatomi judėjimo bei veiklos ribojimai prisideda prie naujų emigrantų į JK skaičiaus mažėjimo“, – sako M. Vilniškis.

2011 m. į JK išvyko 26.000 lietuvių – beveik pusė visų emigrantų, o 2019 m. tokių buvo tik šiek tiek daugiau nei 10.000. Pagerėjo ir grįžtančiųjų iš JK statistika: migracijos balansas su JK 2017 ir 2018 m. sudarė atitinkamai minus 16.600  ir minus 4.500 gyventojų, o 2019 m. išvykusiųjų buvo tik 400 daugiau nei sugrįžusių į Lietuvą. Tuo pačiu asmeniniai pervedimai į Lietuvą iš JK sumažėjo trečdaliu.

Pasak LB ekonomisto, prognozuojamas JK ekonominės situacijos prastėjimas, tikėtina, neigiamai paveiks ir asmeninių pervedimų į Lietuvą srautus. Pervedimams į Lietuvą poveikį gali daryti ir kintantis svaro kursas: jam mažėjant, emigrantų santaupų vertė eurais kristų, o tai neigiamai paveiktų pervedimus į Lietuvą.

Tolesnė asmeninių pervedimų raida bus labai glaudžiai susijusi su ekonomine situacija Lietuvoje bei pasaulyje ir pandemijos raida, nurodo LB. Sustabdžius pandemijos plitimą, asmeninių perlaidų srautai grįžtų prie ilgojo laikotarpio tendencijos, kai kiekvienais metais į Lietuvą pervedama maždaug 1 mlrd. Eur, o iš Lietuvos – apie 400 mln. Eur (pervedimams į Lietuvą kasmet nedaug mažėjant, o iš Lietuvos – didėjant).

„Šiemet galima tikėtis maždaug 40% mažesnio emigrantų perlaidų į Lietuvą srauto, o kitais metais, išsipildžius palankiajam scenarijui ir pavykus sustabdyti viruso plitimą dar metų viduryje – jų atsigavimo“, – apibendrina M. Vilniškis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
17:31
„Moller auto“ pelnas pernai augo 2,5 karto 1

„Volkswagen“ automobilių prekybos ir remonto bendrovė „Moller Auto“ praėjusiais metais gavo 75,3 mln. Eur...

Finansai
2022.05.20
G. Šimkus: Baltijos šalys nesugeba išnaudoti stipraus regiono įvaizdžio investicijoms pritraukti

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo, kaip stipraus ir investuotojams...

Finansai
2022.05.20
„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: bus sukurta 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „SME Finance“ kartu su neobanku „SME Bank“ įkurs vidinį informacinių...

Vadyba
2022.05.20
VMI išaiškino, kam ir kaip PVM nebus apmokestinta parama Ukrainai

Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos galės būti...

Finansai
2022.05.20
Vokietijos finansų ministras: pasaulinės stagfliacijos tikimybė didėja

Pusės amžiaus senumo išbandymus primenančios stagfliacijos tikimybė pasauliniu mastu didėja, skelbia agentūra...

Finansai
2022.05.20
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium 2

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
2022.05.20
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Europos Parlamentas dega žalią šviesą 15% pelno mokesčiui ES 1

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį parėmė Europos Komisijos siūlymą, kuriam įsiteisėjus ES įsigaliotų...

Finansai
2022.05.19
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos 2

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Statyba ir NT
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku