Naujas vidaus audito reglamentavimas

Publikuota: 2020-12-19
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ licencijavimo paslaugų vadovė

Nuo ateinančių metų sausio licencijuojamoms įmonėms taps privaloma turėti vidaus auditorių – tuo pačiu finansų rinkos priežiūros tarnyba skirs daugiau dėmesio vertinant, ar ir kaip yra įgyvendinamos vidaus audito funkcijos Elektroninių pinigų įstaigose (EPĮ) ir Mokėjimo įstaigose (MĮ). Lietuvos banko priimtu naujuoju nutarimu siekiama užtikrinti finansų rinkos stabilumą ir skaidrumą. Todėl EPĮ bei MĮ, vengdamos su vidaus auditu susijusių rizikų ir galimų nuobaudų, privalės dėmesį skirti šios srities įgyvendinimui, pasitelkiant vidinius resursus ar deleguojant šių funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą išorės paslaugų teikėjams (konsultantams, auditoriams).

Detalizuotas vidaus audito funkcijos įgyvendinimo reguliavimas bus papildytas jau nuo 2021 m. sausio mėn. Pakeitimus Lietuvos banko (LB) valdyba priėmė šių metų liepos mėnesį, patvirtinusi EPĮ ir MĮ valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašą, kuris, be kita ko, pateikia konkretesnes gaires, kaip turi būti vykdomas vidaus auditas, kartu akcentuojant ir šios funkcijos įgyvendinimo privalomumą.

Vidaus audito pokyčiai

Kuo skiriasi naujoji tvarka nuo galiojusios anksčiau? Nors vidaus audito funkcijos įgyvendinimas ir anksčiau buvo numatytas Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymuose, tačiau lig šiol galiojęs reglamentavimas buvo gan deklaratyvus ir keliantis nemažai klausimų rinkos dalyviams, mat įstatymai numatė tik formalų reikalavimą EPĮ ir MĮ užtikrinti, kad būtų vykdomos vidaus audito funkcijos. Iš esmės iki naujojo LB nutarimo vidaus audito funkcijos įgyvendinimas buvo paliktas labiau pačios įstaigos savikontrolei, o vidaus auditas lig šiol neretai vykdytas gan fragmentiškai – pavyzdžiui, audituojant tik veiklos sritis, susijusias su atitiktimi pinigų plovimo prevencijos reikalavimams. Tuo tarpu kitų veiklos sričių vidaus auditui dėmesio bei išteklių nebuvo skiriama arba jie buvo itin rezervuoti. Be to, pastebima, kad daugelio EPĮ ir MĮ dar licencijos gavimo etape pateiktų procedūrų, susijusių su valdymo sistemos ir vidaus kontrolės funkcijomis, praktinis įgyvendinimas net ir pradėjus faktinę veiklą, taip ir likęs sąrašo „to do“ (angl. „atlikti“) apačioje.

Papildžius reguliavimą, pati vidaus auditoriaus samprata nesikeičia. Tačiau didėja vidaus audito funkcijos reikšmingumas. Vidaus auditas – tai nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo veikla, skirta kurti pridėtinę vertę organizacijai ir padėti gerinti jos veiklą. Vidaus auditoriaus funkcija priskiriama prie vidaus kontrolės funkcijų. Todėl tinkamas vidaus audito atlikimas, kurio metu sistemingai ir visapusiškai vertinamas visų operacinių, organizacinių ir rizikos valdymo bei kontrolės procesų veiksmingumas – efektyvi priemonė verslo tikslams pasiekti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip pasiekti didžiausio efekto?

Tačiau norint, kad vidaus auditas būtų ne tik formali procedūra, turi būti užtikrintas šios funkcijos nepriklausomumas. Dėl to vidaus auditorius negali būti atsakingas už kitas įstaigos vidaus kontrolės funkcijas. Itin svarbu, kad auditą atliekantis subjektas turėtų tinkamą kompetenciją ir žinias. O tam, kad vidaus auditas išties būtų naudingas organizacijai, auditorius turėtų būti įvaldęs ne tik teorines audito atlikimo metodikas, bet ir išmanyti EPĮ ar MĮ veiklą, teikiamų paslaugų specifiką, praktinius veiklos principus bei reguliacinę aplinką.

Lietuvoje dažniausiai veikia užsienio kapitalo „fintech“ bendrovės, priklausančios tarptautinėms įmonių grupėms. Pastarosios vidaus auditoriais neretai linkusios deleguoti „savus“ užsienio praktiką sukaupusius asmenis. Nors tokie asmenys puikiai išmano tam tikros EPĮ ar MĮ veiklos ypatumus, tačiau dėl žinių stokos, susijusios su nacionaliniais teisės aktais bei praktiniu jų įgyvendinimu, pateikti kompetentingą ir pagrįstą audito išvadą Lietuvoje veiklą vykdančiai įstaigai jiems būna sudėtinga.

Be to, pagal naująjį LB reguliavimą, vidaus auditas orientuotas ne vien į finansinės ir apskaitos sričių auditą. Priešingai, vidaus auditas turėtų apimti kur kas platesnį spektrą – pavyzdžiui, įvertinimą, kaip užtikrinamas vidaus kontrolės funkcijų įgyvendinimas, ar nustatytos informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymo procedūros yra veiksmingos, ar vidinės informacijos apsikeitimo priemonės ne tik atitinka teisės aktų reikalavimus, bet ir ar jos išties yra veiksmingos, kaip vidaus procesai įgyvendinami praktikoje ir t.t.

Išorės specialistų privalumai

Vidaus audito kompleksiškumas dažnai sąlygoja tai, kad auditui keliami reikalavimai EPĮ ar MĮ įgyvendinami kur kas sklandžiau, kuomet pasitelkiama išorės vidaus auditą atliekančių konsultantų, turinčių patirties dirbant su „fintech“ įmonėmis, pagalba. Juolab tokia strategija leidžia sumažinti ir vidaus auditui skirtus kaštus. Iš praktikos pastebime, jog neretai „fintech“ bendrovėms sunku objektyviai įsivertinti, ar vidiniai procesai, funkcijos, procedūros yra įgyvendinami tinkamai. Tuo tarpu vidaus auditą atlikus išorės specialistams, finansų sektoriuje veikiantys subjektai veiklą pamato kitu kampu.

Tikėtina, kad po nutarimo įsigaliojimo Finansų rinkos priežiūros tarnyba skirs daugiau dėmesio vidaus audito kontrolei, vertinant, kaip EPĮ bei MĮ užtikrina šių reikalavimų įgyvendinimą praktikoje. Teigiama, kad kontrolės tikslas nebus poveikio priemonių finansų rinkos dalyviams taikymo pretekstas. Priešingai, tuo siekiama didinti EPĮ bei MĮ sąmoningumą vidaus kontrolės įgyvendinimo kontekste, skatinant savalaikį ir veiksmingą savikontrolės mechanizmą rizikų identifikavimo ir valdymo tikslais. Visgi neatmetama ir tikimybė, jog sutelkus finansų rinkos dalyvių priežiūrą šioje srityje, nebus apsieita ir be sankcijų.

Įprasta, kad bet kokia griežtesnė įstaigų kontrolė tampa papildoma administracine ir finansine našta. Tačiau šiuo atveju reiktų nepamiršti, kad vidaus auditas prisideda prie bet kokios įstaigos vertės didinimo, nes tik objektyvių, rizikos vertinimu pagrįstų ir sistemingų rekomendacijų pagrindu veikianti organizacija gali kurti pridėtinę vertę ne tik jos paslaugų vartotojams, bet ir sau.

Komentaro autorė - Ieva Bakutienė, „Lewben“ licencijavimo paslaugų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
Infliacija euro zonoje birželį palypėjo iki 8,6%

Preliminari metinė infliacija birželį euro zonoje pakilo iki 8,6% nuo 8,1% gegužę, penktadienį paskelbė...

Finansai
2022.07.01
Vidaus vandens kelių direkcija įvykdė pertvarką – tapo akcine bendrove

Valstybės valdoma Vidaus vandens kelių direkcija nuo penktadienio tapo akcine bendrove.

Logistika
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 2

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Biržose – dešimtmečius nematytas nuosmukis Premium

Pirmąjį šių metų pusmetį pasaulio finansų rinkos užbaigė su ekstremalius lygius žyminčiais nuosmukiais,...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
2022.07.01
Penkių mėnesių centrinės valdžios perviršis – 331 mln. Eur 10

Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. Eur ir sudarė 0,5% prognozuojamo...

Finansai
2022.06.30
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
Vokietijoje infliacija birželį – 8,2%, Prancūzijoje – 6,5%

Ketvirtadienį paskelbta, kad metinė infliacija Prancūzijoje, antroje didžiausioje euro zonos ekonomikoje,...

Finansai
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Finansų ministerija iki 15,8% didina infliacijos prognozę, apkarpė kitų metų BVP 2

Finansų ministerija (FM) nekeičia šių metu augimo prognozės, tačiau apkarpė kitų metų plėtros perspektyvas ir...

Finansai
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
Užsienio investicijų fronte ryškėja Vokietijos lyderystė, vejamės Estiją

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2022 m. kovo 31 d. sudarė 27 mlrd. Eur ir,...

Finansai
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
R. Kurlianskis: esu velnio neštas ir pamestas – man niekada nemokėjo, kad būčiau švelnus ir pūkuotas Premium 27

Raimondą Kurlianskį, vieną pagrindinių Dariaus Mockaus bendražygių, buvusių „MG Investment“ akcininkų, savo...

Prekyba
2022.06.30
Savivaldybių valdomos įmonės 2021 m. patyrė 5,1 mln. Eur nuostolių

2021 metais bendros 239 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pardavimo pajamos augo 14,8%, iki 977 mln. Eur,...

Finansai
2022.06.29
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Atidedama Lietuvos oro uostų pertvarka į akcinę bendrovę

Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų pertvarkymas iš valstybės įmonės (VĮ) į akcinę bendrovę (AB) dėl numatomo...

Logistika
2022.06.29
Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%, finansų ministrė liepą tikisi naujo šuolio 62

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę...

Finansai
2022.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku