Naujas vidaus audito reglamentavimas

Publikuota: 2020-12-19
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ licencijavimo paslaugų vadovė

Nuo ateinančių metų sausio licencijuojamoms įmonėms taps privaloma turėti vidaus auditorių – tuo pačiu finansų rinkos priežiūros tarnyba skirs daugiau dėmesio vertinant, ar ir kaip yra įgyvendinamos vidaus audito funkcijos Elektroninių pinigų įstaigose (EPĮ) ir Mokėjimo įstaigose (MĮ). Lietuvos banko priimtu naujuoju nutarimu siekiama užtikrinti finansų rinkos stabilumą ir skaidrumą. Todėl EPĮ bei MĮ, vengdamos su vidaus auditu susijusių rizikų ir galimų nuobaudų, privalės dėmesį skirti šios srities įgyvendinimui, pasitelkiant vidinius resursus ar deleguojant šių funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą išorės paslaugų teikėjams (konsultantams, auditoriams).

Detalizuotas vidaus audito funkcijos įgyvendinimo reguliavimas bus papildytas jau nuo 2021 m. sausio mėn. Pakeitimus Lietuvos banko (LB) valdyba priėmė šių metų liepos mėnesį, patvirtinusi EPĮ ir MĮ valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašą, kuris, be kita ko, pateikia konkretesnes gaires, kaip turi būti vykdomas vidaus auditas, kartu akcentuojant ir šios funkcijos įgyvendinimo privalomumą.

Vidaus audito pokyčiai

Kuo skiriasi naujoji tvarka nuo galiojusios anksčiau? Nors vidaus audito funkcijos įgyvendinimas ir anksčiau buvo numatytas Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymuose, tačiau lig šiol galiojęs reglamentavimas buvo gan deklaratyvus ir keliantis nemažai klausimų rinkos dalyviams, mat įstatymai numatė tik formalų reikalavimą EPĮ ir MĮ užtikrinti, kad būtų vykdomos vidaus audito funkcijos. Iš esmės iki naujojo LB nutarimo vidaus audito funkcijos įgyvendinimas buvo paliktas labiau pačios įstaigos savikontrolei, o vidaus auditas lig šiol neretai vykdytas gan fragmentiškai – pavyzdžiui, audituojant tik veiklos sritis, susijusias su atitiktimi pinigų plovimo prevencijos reikalavimams. Tuo tarpu kitų veiklos sričių vidaus auditui dėmesio bei išteklių nebuvo skiriama arba jie buvo itin rezervuoti. Be to, pastebima, kad daugelio EPĮ ir MĮ dar licencijos gavimo etape pateiktų procedūrų, susijusių su valdymo sistemos ir vidaus kontrolės funkcijomis, praktinis įgyvendinimas net ir pradėjus faktinę veiklą, taip ir likęs sąrašo „to do“ (angl. „atlikti“) apačioje.

Papildžius reguliavimą, pati vidaus auditoriaus samprata nesikeičia. Tačiau didėja vidaus audito funkcijos reikšmingumas. Vidaus auditas – tai nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo veikla, skirta kurti pridėtinę vertę organizacijai ir padėti gerinti jos veiklą. Vidaus auditoriaus funkcija priskiriama prie vidaus kontrolės funkcijų. Todėl tinkamas vidaus audito atlikimas, kurio metu sistemingai ir visapusiškai vertinamas visų operacinių, organizacinių ir rizikos valdymo bei kontrolės procesų veiksmingumas – efektyvi priemonė verslo tikslams pasiekti.

Kaip pasiekti didžiausio efekto?

Tačiau norint, kad vidaus auditas būtų ne tik formali procedūra, turi būti užtikrintas šios funkcijos nepriklausomumas. Dėl to vidaus auditorius negali būti atsakingas už kitas įstaigos vidaus kontrolės funkcijas. Itin svarbu, kad auditą atliekantis subjektas turėtų tinkamą kompetenciją ir žinias. O tam, kad vidaus auditas išties būtų naudingas organizacijai, auditorius turėtų būti įvaldęs ne tik teorines audito atlikimo metodikas, bet ir išmanyti EPĮ ar MĮ veiklą, teikiamų paslaugų specifiką, praktinius veiklos principus bei reguliacinę aplinką.

Lietuvoje dažniausiai veikia užsienio kapitalo „fintech“ bendrovės, priklausančios tarptautinėms įmonių grupėms. Pastarosios vidaus auditoriais neretai linkusios deleguoti „savus“ užsienio praktiką sukaupusius asmenis. Nors tokie asmenys puikiai išmano tam tikros EPĮ ar MĮ veiklos ypatumus, tačiau dėl žinių stokos, susijusios su nacionaliniais teisės aktais bei praktiniu jų įgyvendinimu, pateikti kompetentingą ir pagrįstą audito išvadą Lietuvoje veiklą vykdančiai įstaigai jiems būna sudėtinga.

Be to, pagal naująjį LB reguliavimą, vidaus auditas orientuotas ne vien į finansinės ir apskaitos sričių auditą. Priešingai, vidaus auditas turėtų apimti kur kas platesnį spektrą – pavyzdžiui, įvertinimą, kaip užtikrinamas vidaus kontrolės funkcijų įgyvendinimas, ar nustatytos informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymo procedūros yra veiksmingos, ar vidinės informacijos apsikeitimo priemonės ne tik atitinka teisės aktų reikalavimus, bet ir ar jos išties yra veiksmingos, kaip vidaus procesai įgyvendinami praktikoje ir t.t.

Išorės specialistų privalumai

Vidaus audito kompleksiškumas dažnai sąlygoja tai, kad auditui keliami reikalavimai EPĮ ar MĮ įgyvendinami kur kas sklandžiau, kuomet pasitelkiama išorės vidaus auditą atliekančių konsultantų, turinčių patirties dirbant su „fintech“ įmonėmis, pagalba. Juolab tokia strategija leidžia sumažinti ir vidaus auditui skirtus kaštus. Iš praktikos pastebime, jog neretai „fintech“ bendrovėms sunku objektyviai įsivertinti, ar vidiniai procesai, funkcijos, procedūros yra įgyvendinami tinkamai. Tuo tarpu vidaus auditą atlikus išorės specialistams, finansų sektoriuje veikiantys subjektai veiklą pamato kitu kampu.

Tikėtina, kad po nutarimo įsigaliojimo Finansų rinkos priežiūros tarnyba skirs daugiau dėmesio vidaus audito kontrolei, vertinant, kaip EPĮ bei MĮ užtikrina šių reikalavimų įgyvendinimą praktikoje. Teigiama, kad kontrolės tikslas nebus poveikio priemonių finansų rinkos dalyviams taikymo pretekstas. Priešingai, tuo siekiama didinti EPĮ bei MĮ sąmoningumą vidaus kontrolės įgyvendinimo kontekste, skatinant savalaikį ir veiksmingą savikontrolės mechanizmą rizikų identifikavimo ir valdymo tikslais. Visgi neatmetama ir tikimybė, jog sutelkus finansų rinkos dalyvių priežiūrą šioje srityje, nebus apsieita ir be sankcijų.

Įprasta, kad bet kokia griežtesnė įstaigų kontrolė tampa papildoma administracine ir finansine našta. Tačiau šiuo atveju reiktų nepamiršti, kad vidaus auditas prisideda prie bet kokios įstaigos vertės didinimo, nes tik objektyvių, rizikos vertinimu pagrįstų ir sistemingų rekomendacijų pagrindu veikianti organizacija gali kurti pridėtinę vertę ne tik jos paslaugų vartotojams, bet ir sau.

Komentaro autorė - Ieva Bakutienė, „Lewben“ licencijavimo paslaugų vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Penki Latvijos bankai pernai patyrė nuostolių

Nuostolingai 2020 m. dirbo penki Latvijos komerciniai bankai, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti...

Finansai
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Kinija mažina BVP augimo tikslą, ketina kurti daugiau darbo vietų

Kinija penktadienį pranešė apie kuklesnį šiais metai planuojamą ekonomikos augimą, įsipareigojusi sukurti...

Finansai
2021.03.05
„Rivile“: „Gazelė 2020“ nominacija – vidinio persitvarkymo ir naujo strateginio partnerio vaisius Verslo tribūna 2

Per trejus metus verslo valdymo ir buhalterinės apskaitos sistemas kuriančios įmonės „Rivile“ grupės...

Finansai
2021.03.05
Nauji VMI kontrolės taikiniai: paslaugų sektorius, nuomonės formuotojai, paramos gavėjai Premium

VMI šiemet planuoja ypač daug dėmesio skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kontrolei. Tarp...

Finansai
2021.03.05
Teismų praktika: kam pavyko pamojuoti „force majeure“ korta, o kam – ne  Premium

Pandeminių bylų analizė parodė, kad teismai nenugalimos jėgos („force majeure“) aplinkybę, kaip atleidžiančią...

Finansai
2021.03.05
Pandemija beveik dešimtadaliu apkarpė „Aviva Lietuva“ pelną 

„Aviva Lietuva“ 2020 m. uždirbo 9,6 mln. Eur pelno, arba 9% mažiau nei 2019 m. Pelnas mažėjo dėl gyvybės...

Finansai
2021.03.04
Nemokamų pietų nebūna: JK nuo 2023 m. didina pelno mokestį 

Rishi Sunakas, Jungtinės Karalystės (JK) iždo kancleris, britų parlamente pristatė vidutinės trukmės biudžeto...

Finansai
2021.03.04
Diržų veržtis Lietuvos nepaprašys dar pora metų Premium

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad kilus pandemijai 2020 m. pavasarį atšaukta fiskalinės drausmės taisyklė...

Finansai
2021.03.04
„Revolut Bank“ paslaugas siūlys dar dešimtyje Europos šalių

Specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“ pradėjo aktyvią plėtrą Centrinės ir Rytų Europos...

Technologijos
2021.03.04
Programinės įrangos finansų įstaigoms tiekėjas „Fininbox“ pernai padvigubino pardavimus Verslo tribūna

Įmonė, SaaS (angl. System as a Service) principu nuomojanti programinę įrangą finansų įstaigoms, sugebėjo...

Finansai
2021.03.04
„Coca-Colos“ vadovas: ne šimtams, bet tūkstančiams mūsų partnerių dabar labai prastai  Premium

Jaakas Mikkelis, „Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio generalinis direktorius, interviu VŽ...

Prekyba
2021.03.04
„Noviti finance“ pernai išdavė 3 kartus daugiau paskolų nei anksčiau

Pernai alternatyvus finansuotojas „Noviti finance“ suteikė paskolas 1.117 smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o...

Gazelė
2021.03.03
Premjerė: dalies mokesčių lengvatų galėtų nelikti 2023 m.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba...

Finansai
2021.03.03
Verslas apie dalį vėluojančios paramos: kas savaitę bus vis kitą savaitę Premium 1

Įmonės kovą skaičiuoja, kad dar nuo sausio laukia palūkanų kompensacijų – vienos iš pagalbos priemonių...

Gazelė
2021.03.03
Pandemija – rojus apskaitos įmonėms: darbuotojų skaičių planuoja didinti ir 50% Premium 2

2020 m. buvo sudėtingi metai visam pasauliui, tačiau apskaitos paslaugų verslas juos vadina gana sėkmingais.

Paslaugos
2021.03.03
Išgyvenimo strategija ruošiantis trečiajai pandemijos bangai: verslo finansavimas belaukiant Invegos „Alternatyva3“ Verslo tribūna

Viena po kitos besiritančios pandemijos bangos išmokė alternatyvius finansuotojus ir jų aptarnaujamus...

Finansai
2021.03.03
Kaip pamatuoti paramos verslui priemonių naudą Verslo tribūna

Apie kaštų ir naudos vertinimo svarbą viešajame sektoriuje bendrai bei pagalbos verslui priemonių kūrime...

Finansai
2021.03.03
Nemokumo tikimybė: niekas nežino, kas tai, bet vadovui gali tekti atlyginti žalą Premium 3

Įmonės nemokumo, kuris gali ištikti per ateinančius tris mėnesius, tikimybės nevertina net bankroto reitingus...

Finansai
2021.03.03
Kainos euro zonoje vasarį išaugo 0,9% – tiek pat, kiek sausį  1

Infliacijos temperatūra vasarį euro zonoje išliko stabili, valstybių narių ekonomikoms išgyvenant karantino...

Finansai
2021.03.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus