Pasilyginkime: kas greičiau atsigauna po COVID-19 – Lietuva ar Europa 

Švieslentėje publikuojami mėnesiniai ir ketvirtiniai įvairių statistikos sričių rodikliai, kuriuos kas mėnesį atnaujins Eurostatas bendradarbiaudamas su Lietuvos ir kitų valstybių narių statistikos tarnybomis.  Švieslentėje iš viso pateikta daugiau nei 20 makroekonominių, verslo ir prekybos bei darbo rinkos rodiklių.

„2021 m. mūsų prioritetas yra sėkmingai išvairuoti Europos ekonomiką iš beprecedentės COVID-19 sukeltos krizės. Kad galėtume priimti sprendimus, turime disponuoti  objektyviais ir laiku pateiktais duomenimis“, – pranešime cituojamas Paolo Gentiloni, Europos Komisijos narys ekonomikai. 

[infogram id="00f3ceeb-9297-4e54-863b-dce6449b7bb6" prefix="ZOu" format="interactive" title="Europos atsigavimo švieslentė"]

Švieslentė yra interaktyvus įrankis, tiesiogiai gaunantis duomenis iš Eurostato duomenų bazės. Visi rodikliai, pateikiami diagramose, yra palyginami tarp šalių. Galima atsisiųsti duomenis ir juos naudoti savo reikmėms.  Kiekvieną naują versiją lydės komentaras apie paskutinio periodo ekonominę ir socialinę situaciją.

Visą švieslentę galima rasti ČIA. 

VŽ šiandien straipsnyje „Nuo pirmos vakcinos iki ekonomikos atvėrimo keliausime kaip per minų lauką“ rašo, kad nuo gyventojų vakcinavimo operacijos sėkmės priklausys ekonomikos atvėrimo greitis ir Lietuvos šansas vienai pirmųjų atsitiesti po pandemijos, o verslui grįžti į tarptautines gamybos ir prekybos grandines sustiprėjusiam.

EK: greičiausiai atsigaus Lenkija ir Lietuva

Lietuva patenka tarp trijų ES valstybių, kurios praėjus 2 ir 3 metams nuo COVID-19 pandemijos užuomazgų Kinijoje 2019 m. pabaigoje, bus labiausiai ekonomiškai atsigavusios.

Europos Komisija (EK) skelbia, kad 2022 m. paskutinį ketvirtį labiausiai bus ekonomiškai atsigavusi Lenkija, Lietuva ir Švedija.

EK prognozė rodo, kad 2021 m. paskutinį ketvirtį ikipandeminį ekonominės veiklos lygį bus pasiekusios septynios ES valstybės narės, o 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį – jau maždaug pusė valstybių narių (t.y. 13 iš 27 ES valstybių.)

VŽ taip pat rašė, kad dėl didelio ekonomikos nuosmukio Europos Sąjunga gali dar vieniems metams, bent iki 2022 m. pabaigos, nukelti planus įpareigoti euro zonos valstybes nares laikytis pavasarį „išjungtų“ fiskalinės drausmės taisyklių. To reikia, kad jos galėtų toliau skolintis ir finansuoti kovą su pandemija tiek, kiek reikės ekonomikos krizei įveikti. Šiandien Seime popiet svarstomas atnaujintas 2021 m. biudžetas, kuriame numatomas 7% BVP viešųjų finansų deficitas ir beveik 52% BVP sieksianti valstybės skola.  EK taisyklės numato, kad euro zonos narės deficitas negali viršyti 3% BVP, o skola – 60% BVP

[infogram id="163483fc-5967-4f2d-b7c6-1cfc7a58a581" prefix="iJB" format="interactive" title="EK prognozė — atsigavimas po pandemijos"]