Seimas palengvino sąlygas trečiųjų šalių įmonių sąskaitų atidarymui Lietuvoje

Taip norima į šalį pritraukti informacinių technologijų ir kitų aukštųjų technologijų įmones.

Už tokias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas antradienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš –  keturi, o susilaikė 23.  

„Tai daroma todėl, jog būtų sudarytos palankesnės sąlygos užsienio bendrovėms, finansinių technologijų bendrovėms, ypatingai iš Baltarusijos, esant neramumams ten, persikelti čia į Lietuvą ir perkelti savo operacijas čia, taip būtų kuriamos naujos, gerai apmokamos darbo vietos“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.  

Pasak jo, taip siekiama skaldyti skandinaviškų bankų monopolį teikiant finansines paslaugas.

Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas teigė, kad tokių įmonių reguliavimas bus daug sudėtingesnis, nes didelė dalis elektroninių pinigų įstaigų yra registruotos Didžiojoje Britanijoje, kuri palieka Europos Sąjungą.

„Per tokias elektronines pinigų įstaigas galima daryti ir daug finansinių aferų, arba kitaip sakant, pinigų nutekinimo arba perregistravimo paėmimo ir taip toliau, kitaip tariant, mūsų FNTT ir Lietuvos bankas turi labai smarkiai sustiprinti savo pajėgas, kad galėtų kontroliuoti šitą procesą“, – kalbėjo Seimo narys.

Aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad pataisos nepriimtos anksčiau, nes prasidėjus neramumams Baltarusijoje, daug tos šalies įmonių jau įsikūrė Lenkijoje arba Latvijoje.

„Lenkija ne tik palengvino sąskaitų atidarymą Baltarusijos įmonėms, bet skyrė 50 mln. zlotų fondą, tokioms įmonėms persikraustyti, padarė žaliąją liniją Baltarusijos informacinių technologijų darbuotojų perkėlimui ir ilgalaikių vizų gavimui, ir tai suveikė. Šiandien Lenkijoje turime eilę baltarusiškų, tūkstančius darbuotojų, kurie perkraustyti. Ir štai, mes pralaimėjome savo konkurencinę kovą“, – teigė jis.

Lietuva tariasi su Baltarusijos įmonėmis dėl jų persikraustymo į Lietuvą. „Investuok Lietuvoje“ sako, kad diskusijos vyksta su gana dideliais rinkos žaidėjais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Lietuva dabar derasi su maždaug 60 politinės krizės apimtos Baltarusijos įmonių dėl jų persikėlimo į Lietuvą.

Lietuvos bankas vertina teigiamai

Jekaterina Govina, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorė, VŽ anksčiau yra sakiusi, kad bankas iniciatyvą leisti įmonėms atsidaryti sąskaitas e. pinigų įstaigose vertina teigiamai. Toks leidimas suteiktų joms daugiau galimybių rinktis. Be to, teigiamai paveiktų mokėjimo paslaugų teikėjų konkurenciją.

Privačiuose pokalbiuose pasigirsta nuogąstavimų, kad, patvirtinus minimus pakeitimus, Baltarusijos bendrovių sąskaitos e. pinigų įstaigose bus tik tranzitinės. Tačiau J. Govina teigia, kad problemų nebus, jei e. pinigų įstaigos laikysis reikalavimų, o prievaizdai tinkamai atliks savo darbą.

„Kalbant apie rizikas, tai tiek bankai, tiek ir kitos finansų įstaigos privalo laikytis tam tikrų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Jie apima informacijos apie klientą ir galutinius naudos gavėjus surinkimą, jos patikrinimą, ryšio su Lietuva nustatymą ir pan. Todėl reikia suprasti, kad jei klientas nenorės atskleisti tam tikros informacijos (pvz., kas „stovi“ už užsienio įmonės, kas jos akcininkai) ir jos bus neįmanoma surinkti kitais būdais, e. pinigų įstaigos atsakymas tokiam klientui turėtų būti neigiamas“, – pabrėžė LB Priežiūros tarnybos vadovė.

Jos žodžiais, jei e. pinigų įstaiga norės nepaisyti kokių nors pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, būtent čia ir pasireikštų rizika valstybei – Lietuva taptų labiau pažeidžiama pinigų plovimo aspektu.

„Bet tikime Lietuvoje veikiančių e. pinigų įstaigų drausme ir siekiu laikytis visų privalomų reikalavimų. Bet kuriuo atveju atidžiai stebime ir stebėsime visų finansų rinkos dalyvių elgseną šiuo požiūriu“, – spalį kalbėjo ji.