N. Mačiulis: ne laikas taupyti, kai valstybė gali neribotai skolintis

Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 mlrd. Eur. 

„Matydami galimybes valstybėms be jokių apribojimų pasiskolinti už neigiamas palūkanas finansų rinkose, nekenkiant Lietuvos skolos tvarumui ir nesukuriant jokių rizikų, kad dėl to galėtų sumažėti valstybės kredito reitingas, – tai tame kontekste tikrai reikėtų nesibaiminti skirti papildomą milijardą ar du milijardus eurų – kiek to reikės, siekiant išsaugoti darbo vietas ir minimizuoti pandemijos bei karantino įtaką“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, VŽ sakė, kad į pakoreguotą 2021 m. biudžetą planuojama įtraukti apie 1,1 mlrd. Eur išlaidų, susijusių su pandemijos valdymu ir įsipareigojimais pensininkams, medikams ir savivaldybėms. Anot jos, nesurenkant planuojamų biudžeto pajamų, veržtis diržų skubama nebus, o išėjimas iš krizės, tikėtina, bus finansuojamas skolintomis lėšomis tiek, kiek to reikės.

Anot N. Mačiulio, būtent dabar yra metas, kai „reikėtų atsispirti nuo poreikio, o ne nuo galimybių".

Ekonomisto žodžiais, šiuo metu galimybės skolintis yra beveik neribotos ir tam padeda Europos Centrinis Bankas, ir Europos gelbėjimo fondas.

„Matome, net kelis kartus didesnį skolos ir BVP santykį turinčios valstybės gali pasiskolinti ir skolinasi už neigiamas palūkanas. Lietuva, kaip viena mažiausiai pasiskolinusių euro zonos valstybių, šitoje vietoje neturėtų eksperimentuoti ir rizikuoti per daug taupydama, nepasinaudodama tais naujai sukurtais finansiniais instrumentais“, – pridūrė N. Mačiulis. 

Apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, renginių ir kiti sektoriai artimiausius kelis mėnesius beveik negaus pajamų ir jiems reikia numatyti įvairią pagalbą – ne vien paskolų garantijas, bet ir tikslinę negrąžintiną paramą. 

„Ta pagalba turi būti ir grantų forma, ir paskolų garantijų. Vien paskolų garantijų čia neužtenka, nes paminėti sektoriai, tos įmonės jau beveik metus gyvena tokiomis aplinkybėmis, kuriose beveik negauna jokių pajamų ir turi didėjančius finansinius įsipareigojimus, turi rimtų išgyvenimo iššūkių, tai dar daugiau pasiskolinti, na, tada tiesiog perkeliamos problemos į ateitį“, – argumentavo N. Mačiulis. 

Pasak jo, valstybė turėtų pagalvoti ir apie dosnesnį kompensavimą tiek darbo vietų išsaugojimui, mokant galbūt visą darbo užmokestį iki tam tikro lygio į prastovas išleistiems darbuotojams, tiek kompensuojant kitas fiksuotas išlaidas – nekilnojamojo turto nuomos, komunalines ir kitas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį sakė, kad verslui numatytos tiek ankstesnės, tiek papildomos pagalbos priemonės, o vien ministerijos administruojamos subsidijos verslui ir lengvatinėms paskoloms sieks apie 230 mln. Eur ar daugiau. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmadienį sakė, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms.