N. Mačiulis: ne laikas taupyti, kai valstybė gali neribotai skolintis

Publikuota: 2020-12-14
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą.

Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 mlrd. Eur. 

„Matydami galimybes valstybėms be jokių apribojimų pasiskolinti už neigiamas palūkanas finansų rinkose, nekenkiant Lietuvos skolos tvarumui ir nesukuriant jokių rizikų, kad dėl to galėtų sumažėti valstybės kredito reitingas, – tai tame kontekste tikrai reikėtų nesibaiminti skirti papildomą milijardą ar du milijardus eurų – kiek to reikės, siekiant išsaugoti darbo vietas ir minimizuoti pandemijos bei karantino įtaką“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, VŽ sakė, kad į pakoreguotą 2021 m. biudžetą planuojama įtraukti apie 1,1 mlrd. Eur išlaidų, susijusių su pandemijos valdymu ir įsipareigojimais pensininkams, medikams ir savivaldybėms. Anot jos, nesurenkant planuojamų biudžeto pajamų, veržtis diržų skubama nebus, o išėjimas iš krizės, tikėtina, bus finansuojamas skolintomis lėšomis tiek, kiek to reikės.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Anot N. Mačiulio, būtent dabar yra metas, kai „reikėtų atsispirti nuo poreikio, o ne nuo galimybių".

Ekonomisto žodžiais, šiuo metu galimybės skolintis yra beveik neribotos ir tam padeda Europos Centrinis Bankas, ir Europos gelbėjimo fondas.

„Matome, net kelis kartus didesnį skolos ir BVP santykį turinčios valstybės gali pasiskolinti ir skolinasi už neigiamas palūkanas. Lietuva, kaip viena mažiausiai pasiskolinusių euro zonos valstybių, šitoje vietoje neturėtų eksperimentuoti ir rizikuoti per daug taupydama, nepasinaudodama tais naujai sukurtais finansiniais instrumentais“, – pridūrė N. Mačiulis. 

Apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, renginių ir kiti sektoriai artimiausius kelis mėnesius beveik negaus pajamų ir jiems reikia numatyti įvairią pagalbą – ne vien paskolų garantijas, bet ir tikslinę negrąžintiną paramą. 

„Ta pagalba turi būti ir grantų forma, ir paskolų garantijų. Vien paskolų garantijų čia neužtenka, nes paminėti sektoriai, tos įmonės jau beveik metus gyvena tokiomis aplinkybėmis, kuriose beveik negauna jokių pajamų ir turi didėjančius finansinius įsipareigojimus, turi rimtų išgyvenimo iššūkių, tai dar daugiau pasiskolinti, na, tada tiesiog perkeliamos problemos į ateitį“, – argumentavo N. Mačiulis. 

Pasak jo, valstybė turėtų pagalvoti ir apie dosnesnį kompensavimą tiek darbo vietų išsaugojimui, mokant galbūt visą darbo užmokestį iki tam tikro lygio į prastovas išleistiems darbuotojams, tiek kompensuojant kitas fiksuotas išlaidas – nekilnojamojo turto nuomos, komunalines ir kitas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį sakė, kad verslui numatytos tiek ankstesnės, tiek papildomos pagalbos priemonės, o vien ministerijos administruojamos subsidijos verslui ir lengvatinėms paskoloms sieks apie 230 mln. Eur ar daugiau. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmadienį sakė, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
18:04
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
15:55
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
15:38
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
14:41
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
12:48
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
09:12
Be licencijų ir priežiūros galintys likti turto vertintojai stebisi ir bijo NT brokerių likimo Premium 7

Finansų ministerija siūlo atsisakyti turto ir verslo vertintojų reguliavimo. Nekilnojamojo turto (NT)...

JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
2022.05.17
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 2

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 11

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
2022.05.17
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku