Finansų ministerija apkarpė 2021 m. BVP augimo prognozę iki 2,8% 

Kartu pažymima, kad gyventojų vakcinavimas nuo COVID-19 prasidės anksčiau nei antrąjį ateinančių metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais.

Finansų ministerijos (FM) makroekonomikos ekspertai atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams pažymi, kad sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą.

Šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5% – tiek, kiek prognozuota rugsėjį, tačiau ateinančiais metais BVP galėtų augti 2,8% – 0,5 proc. punkto mačiau nei skelbta rugsėjį.

2022–2023 metais, tikimasi, BVP vidutiniškai augs po 3,1% per metus (2,3%).

[infogram id="b3d41738-334f-456e-94ad-fca38560978d" prefix="obB" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 12 14"]

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius.

„Tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą. Kita vertus, vakcinų atsiradimas gali sudaryti sąlygas greitesniam ekonomikos atsigavimui“, – pranešime cituojama G. Skaistė.

Pagal naują prognozę projektuos biudžetą

Remiantis atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi bus atnaujintas 2021 m. biudžetas, kurį numatyta svarstyti Seime.

G. Skaistė „Verslo žinioms“ duotame interviu akcentavo, kad į pakoreguotą 2021 m. biudžetą planuojama įtraukti apie 1,1 mlrd. Eur išlaidų, susijusių su pandemijos valdymu ir įsipareigojimais pensininkams, medikams ir savivaldybėms, kurias pamiršo įtraukti nueinanti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Nesurenkant planuojamų biudžeto pajamų, veržtis diržų skubama nebus, o išėjimas iš krizės, tikėtina, bus finansuojamas skolintomis lėšomis tiek, kiek to reikės.

nuotrauka::1 left

Darbo rinka atsigaus lėčiau

Rudenį kilusi antroji COVID-19 viruso banga ir tam tikrose ekonomikos veiklose išaugęs darbo vietų pažeidžiamumas silpnina lūkesčius dėl spartaus darbo rinkos atsigavimo perspektyvų. Dar pavasarį kilusi COVID-19 pandemija jau reikšmingai pablogino darbo rinkos situaciją.

Šiemet užimtų gyventojų skaičius sumažės 1,9%, o nedarbo lygis išaugs iki 8,8% (toks, koks ir prognozuotas rugsėjį). Nedarbo lygis šalyje kitąmet sumažės iki 8,2%. Darbo rinkos atsigavimas 2021 m. bus lėtesnis nei laukta rugsėjį, kai tikėtasi 7,9% nedarbo lygio. 2022-2023m. laukiama, kad nedarbo lygis sumažės iki 6,6%.

FM pažymi, kad švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turi subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 

Atlyginimai augs sparčiau nei laukta rugsėjį

COVID-19 pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins ir darbo užmokesčio (DU) augimo tempą. Tačiau DU prognozė šiems ir kitiems metams pagerinta lyginant su rugsėju: numatoma, kad šalyje vidutinis mėnesinis bruto DU augs 9,3% (6,5%), o 2021 metais augimo tempas sulėtės iki 4,1% (3,3%). Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5%.

„Šiemet DU labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, susidūrus su pasiūlos ir paklausos sumažėjimu ir paskelbus prastovas atlyginimų raida bus mažiau palanki darbuotojams“, – teigia ministerija.

Laukiama kiek didesnės infliacijos

Pandemijos sukeltas pasaulio ekonomikos nuosmukis turės poveikį tiek pasauliniams, tiek vidaus veiksniams, lemiantiems kainų pokyčius. Šiemet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 1% nuo 2,2% 2019 m.. 2021 m. infliacijos tempas paspartės iki 1,4%. Rugsėji 2020-2021 m. atitinkamai laukta 0,9% ir 1,8% infliacijos. 2022-2023 m. prognozė nepakeista, tikimasi, kad infliacija paspartės iki 2%, „nes nėra prielaidų reikšmingam energijos prekių kainų mažėjimui.“

[infogram id="b7660652-ae00-4e15-8a60-3b5438a9b77f" prefix="k76" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Finansų ministerija"]

Rizikos veiksniai

Ministerijos makroekonomikos ekspertai pažymi, kad atnaujintas ekonominės raidos scenarijus parengtas išaugusio neapibrėžtumo sąlygomis. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį reikšmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir jos pagrindinėse užsienio prekybos partnerėse išaugo rizika, kad siekiant suvaldyti viruso protrūkius ir apsaugoti sveikatos apsaugos sistemas nuo perkaitimo poreikis taikyti neigiamą įtaką ekonomikai turinčias priemones Lietuvoje ir ES valstybėse gali užtrukti ilgiau, nei paskutinį šių metų ketvirtį, o pandemijos sukelta įtampa darbo rinkoje, tiekimo grandinių sutrikimai ir verslo bei vartotojų elgsenos pokyčiai gali būti paveikti labiau, nei numatyta scenarijuje.

„Sudarant scenarijų, vis dar išlieka esminiai rizikos veiksniai. Tai nauji COVID-19 protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, gilesnis euro zonos ir globalios ekonomikos smukimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, protekcionizmo apraiškų plėtra, geopolitinė įtampa“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Vakcinavimo teigiamas poveikis jau 2021 m.

Taip pat egzistuoja ir galimybė, kad populiacijos vakcinavimas nuo COVID-19 prasidės anksčiau, nei antrąjį ateinančių metų pusmetį, o teigiamas vakcinavimo poveikis realiai ekonomikai bus jaučiamas jau 2021 metais. Precedento neturinčio ES ekonomikos gaivinimo priemonių  taikymas, vykdant reformas ir investuojant vidutiniu laikotarpiu, gali paskatinti Lietuvos ekonomikos augimą daugiau, nei numatyta šiame scenarijuje.