V. Vasiliauskas su vakcinos atsiradimu tikisi ekonomikų atšokimo jau 2021 m.

„Tokie dalykai, kaip vakcinos atsiradimas ir vakcinavimo pradžia, atitinkamai JAV politiniai pasikeitimai (prezidento rinkimus laimėjus Joe Bidenui), pareigūnų paskyrimai, apie kuriuos kalbama, manau, teigiamai veiks tarptautinę prekybą. Be to, išorės paklausa euro zonos prekėms yra teigiama, nepaisant „Brexit“. Visa tai, mano vertinimu, netolimoje ateityje rizikų balansą galėtų apversti iš lengvai neigiamo į teigiamą ar bent neutralų“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

„Antroji banga ekonominį atšokimą kiek nukėlė, tačiau, manau, kad tai įvyks 2021 m.“, – tęsė centrinio banko vadovas. Jis kalbėjo po ketvirtadienį įvykusio Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos posėdžio, kuriame, kaip ir tikėtasi, nepakeistos palūkanos (bazinės palūkanų normos, kurios lemia paskolų kainą, išlieka nulinės), tačiau peržiūrėtos ir pakoreguotos kitos ekonomikos skatinimo priemonės. 

VŽ rašė, kad ECB nusprendė 500 mlrd. Eur, iki 1,85 trln. Eur, išplėsti skubios pandeminės turto supirkimo programos (PEPP) apimtį. Programos trukmė pratęsta bent iki 2022 m. kovo pabaigos, o per PEPP supirktų obligacijų gautos lėšos bus reinvestuojamos iki 2023 m. pabaigos.

ECB taip pat nusprendė perkalibruoti ilgalaikių refinansavimo operacijų (TLTRO) bankams programą, pratęsiant 12 mėnesių, iki 2022 m. birželio, laikotarpį, per kurį bus galima pasinaudoti „reikšmingai geresnėmis“ jos sąlygomis.

„Tuo iš esmės siekiama išsaugoti palankias finansavimo sąlygas tam, kad bankai ir toliau galėtų kredituoti realią ekonomiką“, – penktadienį sakė V. Vasiliauskas, kuris taip pat yra ECB Valdančiosios Tarybos narys.

Antros bangos poveikis Lietuvai bus mažesni

V. Vasiliausko teigimu, antroji pandemijos banga turės mažesnį poveikį Lietuvos ekonomikai nei pirmoji, kilusi pavasarį.

„Tokių pandeminių skaičių turbūt niekas nesitikėjo, bet aš prognozuočiau, kad antros bangos poveikis ekonomikai turėtų būti mažesnis negu pirmos bangos, nes vis dėlto esame jau pripratę ir prisitaikę prie pasikeitusių sąlygų“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas gruodžio 15 d. ketina paskelbti atnaujintą makroekonominę prognozę. 

Rugsėjį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 2%, o kitąmet atsigaus 3,1%. Laukiama, kad infliacija 2020 m. augs 1%, o kitąmet – 1,2%.

ECB, ketvirtadienį paskelbė, kad euro zonos BVP šiemet smuks 7,3%, o kitąmet augs 3,9%. Infliacija šiemet sulėtės iki 0,2%, o kitąmet vartojimo kainos išaugs 1%.

EBPO gruodžio pradžioje paskelbė, kad pasaulinio ekonomika šiemet trauksis 4,2%, o kitąmet atšoks 4,2%. Organizacijos ekspertai mano, kad ikipandeminį lygį daugelis ekonomikų pasieks tik 2022 m., tačiau Anglis Gurria, EBPO generalinis sekretorius, VŽ duotame interviu sakė, kad Lietuvos ekonomika po pandemijos atsities greičiau nei kitų šalių, tačiau, kol tai įvyks, būtina toliau teikti paramą gyventojams ir bendrovėms.

[infogram id="eec22d24-7dd0-4862-a9e2-fe6e3daca1a3" prefix="4dD" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 11 10"]