STT: tiesioginė korupcinė patirtis Lietuvoje mažėjo

Publikuota: 2020-12-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Fiksuojami pozityvūs poslinkiai – sociologinių tyrimų rezultatai rodo mažėjančią Lietuvos gyventojų korupcijos patirtį. Mažesnis korupcijos mastas galėtų padidinti šalies BVP, sumažinti socialinę atskirtį, sudarytų sąlygas padidinti finansavimą socialinėms paslaugoms, konstatuoja ekspertai.

Naujausio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ pirminiai rezultatai rodo ilgalaikes pozityvias tendencijas – Lietuvoje nuosekliai mažėja tiesioginė korupcinė patirtis, informuoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Per pastaruosius 12 mėn. kyšį teigia davę 9% Lietuvos gyventojų (2019 m. tokių buvo 10%, 2018 m. – 12%, 2016 m. – 16%, 2014 m. – 24%).

Taip pat fiksuojama teigiama korupcijos masto kaita: 34% šalies gyventojų teigia, kad korupcijos mastai per pastaruosius 5 metus sumažėjo (tai 8 proc. punktais geresnis rodiklis nei 2019 m.), o 19% – kad išaugo. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad korupcijos mastai per ateinančius 3 metus sumažės, ir tik 14% – kad išaugs.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos antikorupcinė aplinka turi įtakos šalies ekonominiams ir socialiniams rodikliams. Siekiant efektyvios korupcijos prevencijos, realiai veikiančių priemonių, pamatuojamo proveržio, buvo parengtas naujo Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. Norint padidinti savanorišką institucijų įsitraukimą į antikorupcinės aplinkos kūrimą, skatinti savanoriškumą ir atsakomybę už savo institucijų skaidrumą, pristatoma Skaidrumo akademijos iniciatyva“, – tarnybos pranešime taikomas priemones įvardija Žydrūnas Bartkus, STT direktorius.

nuotrauka::1left

Padidintų BVP

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pabrėžia, kad Lietuvoje geresnis mokesčių surinkimas leistų skirti didesnį finansavimą socialinėms paslaugoms. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, mokesčių sistemos veikia efektyviau valstybėse su užtikrinta antikorupcine aplinka. Valstybėse, kuriose korupcija suvokiama kaip mažai paplitusi, surenkama iki 4% nuo BVP daugiau mokesčių nei tokio pat ekonominio išsivystymo valstybėse, kuriose korupcija vertinama kaip labai paplitusi.

EBPO atkreipia dėmesį, kad Lietuvos korupcijos kontrolės rodikliai išlieka prastesni nei EBPO Europos valstybių vidurkis, pabrėžia korupcijos, kaip paplitusios problemos, suvokimą visuomenėje. EBPO skaičiavimais, Lietuvos Korupcijos kontrolės rodikliui pasiekus EBPO Europos valstybių–narių vidutinį dydį (t. y. išaugus nuo 0,68 iki 1,18 balo), tai duotų teigiamą efektą bendrajam vidaus produktui: 10 metų laikotarpyje – 1,3% efektą BVP, t. y. 629,2 mln. Eur per metus, o ilgesniu nei 10 metų laikotarpiu – 3,3% efektą BVP, t. y. 1,6 mlrd. Eur per metus.

EBPO pabrėžia, kad Lietuvoje didelė gyventojų dalis atsiduria skurdo rizikoje, visuomenei būdinga socialinė atskirtis, reikalinga gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Gerovės valstybės užtikrinimo problematika yra glaudžiai susijusi su antikorupcinės aplinkos stiprinimo svarba. Valstybėse, kurioms būdinga didelė socialinė atskirtis, korupcija suvokiama, kaip labiau paplitusi.

2020 m. socialinės įtraukties Lietuvoje vertinimas – 5,5 balo iš 10. Skaičiuojama, kad socialinės įtraukties indekso padidėjimas 1 balu, „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksą (KSI) galėtų padidinti 5,5 balo. 2019 m. KSI duomenimis, Lietuvai skirta 60 balų ir 35-a vieta iš 180 pasaulio valstybių.

Paskatintų investicijas

Taip pat EBPO atkreipia dėmesį į silpnus Lietuvos mokyklų rezultatus tarptautiniame PISA vertinime. Pastebima, kad išlaidos mokyklų infrastruktūrai yra pernelyg didelės. Šios problemos gali būti susijusios ir su korupcijos kontrolės situacija. TVF duomenimis, valstybėse, pasižyminčiose didele korupcija, skiriamas mažesnis finansavimas sveikatos ir švietimo sektoriams, šiose valstybėse stebimi prastesni moksleivių pasiekimai.

STT atliktame tyrime dėl korupcijos įtakos biudžeto išlaidų paskirstymui nustatyta, kad silpna korupcijos kontrolė gali nulemti didesnės biudžeto dalies skyrimą infrastruktūros projektams, neužtikrinant jų kokybės, ir mažesnės biudžeto dalies – švietimui. Jei Lietuva užtikrintų aukštesnį nei dabartinį korupcijos kontrolės lygį, tai leistų, naudojant tiek pat arba mažesnę dalį lėšų, sukurti geresnės kokybės infrastruktūros tinklą, o kartu didinti valstybės investicijas į tokius sektorius, kaip švietimas.

Remiantis Europos Komisijos (EK) tyrimo „Flash Eurobarometer Nr. 482 Verslo požiūris į korupciją ES“ rezultatais, dauguma Lietuvos verslo atstovų korupcijos nelaiko kliūtimi plėtojant veiklą. Tarp 28 valstybių Lietuva atsiduria 8 vietoje kaip šalis, kurioje korupcija mažiausiai aktuali problema plėtojant verslą. Tačiau vertinant tiesioginę korupcijos patirtį, pastebėtina, kad Lietuvoje veiklą vykdantys verslai dažniau susiduria su kyšio prievartavimu nei daugumoje kitų ES valstybių narių.

Tyrimuose pastebima, kad antikorupcinės aplinkos užtikrinimas yra ne vienintelė, bet būtina sąlyga norint pritraukti investicijas. Tarp ekonomiškai panašių regiono valstybių užsienio investuotojai renkasi tas, kurių pastangos kontroliuoti korupciją yra vertinamos geriausiai, o prastėjant antikorupcinės aplinkos vertinimams, mažėja pritraukiama tiesioginių užsienio investicijų dalis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
16:26
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
15:02
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
14:25
EK naujausioje prognozėje karpo ES ir Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisija (EK) savo pavasario ekonomikos augimo prognozėje sumažino ES, taip pat Lietuvos augimo...

Bankrotų skaičius Baltijos šalyse pernai augo tik Lietuvoje

Tarp Baltijos šalių tik Lietuvoje pernai kiek padaugėjo bankrotų, o Estijoje ir Latvijoje – mažėjo, rodo...

Finansai
13:05
LB įkurtas Finansų rinkos plėtros centras 2

Lietuvos bankas (LB) įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti...

Inovacijos
11:42
Darbo pajamų augimas spartesnis nei prieš metus, bet jį pajausti trukdo infliacija

Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų...

Finansai
11:08
VVĮ numatomi nauji pelningumo rodikliai

Daliai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per artimiausius trejus metus teks uždirbti didesnę grąžą bei...

Finansai
08:55
„Fintech“ centrą vadina iliuzija: Lietuva – dar tik kelio pradžioje Premium

Ozanas Ozerkas, Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) savininkas,...

Inovacijos
05:45
Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos Premium

Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir...

Prekyba
05:45
Sėkmingai metus užbaigusi Valstybinių miškų urėdija toliau investuoja į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Valstybinių miškų urėdija (VMU), praėjusiais metais fiksavusi rekordiškai gerus finansinius rezultatus,...

Pramonė
05:40
Lietuva sieną nuo kinų jau susirentė, ES dar šlifuoja reglamento tekstą Premium 2

Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai bei kiti teisės aktai sudaro sąlygas atsijoti bendroves iš...

Finansai
2022.05.13
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Kriptoįmonių žinutė: Lietuva rizikuoja perspausti su reguliavimu Premium 1

Konkretūs planai, kaip reikėtų sutvarkyti kriptopaslaugų rinkos reguliavimo klausimą, viešai buvo pristatyti...

Inovacijos
2022.05.13
Infliacijos ir karo šešėlis skatina traukti iš stalčiaus pelno mokesčio reformą Premium 1

Nors paskatos investuoti Lietuvoje vertinamos palankiai, pandemijos ir karo keliamas vis didesnis...

Finansai
2022.05.13
Skatinimas akcijomis: VMI reikalavimai gali būti griežtesni nei įstatyme, o lengvatos – nepripažintos Premium 5

Kitąmet pradėjus realizuoti opcionus tikėtini teisminiai ginčai tarp įmonių ir mokesčių administratoriaus –...

Finansai
2022.05.13
Apskaitą tvarkantis asmuo – gerokai daugiau nei vakarykštis buhalteris Premium

Šį penktadienį minimą buhalterių dieną įmonių buhalteriai pasitinka tapę „apskaitą tvarkančiais asmenimis“ –...

Finansai
2022.05.13
Tiksi paskutinės savaitės verslo investicijų tęstinumui užsitikrinti Verslo tribūna

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), informuoja, kad...

Finansai
2022.05.13
Ekonomikos augimas JK pirmąjį ketvirtį sulėtėjo

Jungtinei Karalystei (JK) kovojant su kylančia infliacija, šalies ekonomika pirmąjį ketvirtį augo lėčiau negu...

Verslo aplinka
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku