Lietuvos gyventojai bekontaktëmis kortelëmis atsiskaito daþniau nei vidutinis europietis

Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41.000 euro zonos ðaliø gyventojø, praneðime spaudai informuoja Lietuvos bankas (LB).

Apklausa rodo, kad mokëjimo kortelës tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje yra antra pagal populiarumà atsiskaitymo priemonë, o Lietuvoje daþniau nei kitose ðalyse naudojamasi bekontakte technologija.  

„Tyrimas atskleidë, kad daþniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktëmis mokëjimo kortelëmis, daugiau nei vidutinis europietis iðleidþiame pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas – 12 Eur, o euro zonos gyventojas – 11 Eur per dienà). Tai dar kartà patvirtina, kad esame imlûs naujovëms ir mûsø ðalyje joms plëtotis bûtø palanki dirva“, – apklausos rezultatus komentuoja Marius Jurgilas, LB valdybos narys.

Kita vertus, Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastoviø pajamø gaunanèiø grynaisiais pinigais – taip pajamas gauna 20% respondentø, kai euro zonos vidurkis – 11%.

Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose. Per pandemijà tokiø respondentø dalis dar kiek ûgtelëjo – Lietuvoje taip darantys teigë 39% respondentø, o euro zonoje – 37%.

LB vertina, kad vartotojø mokëjimo áproèiai vis dëlto keièiasi itin lëtai. 2019 m. Lietuvoje 68% atsiskaitymø prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktà analogiðkà apklausà – 75% (euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79%). Tiesa, vertinant atsiskaitymø sumà, ði dalis visoje euro zonoje gerokai maþesnë (43%), nes grynaisiais pinigais daþniau atsiskaitoma uþ smulkius pirkinius.

Tyrimas atskleidë, kad 2020 m. gyventojø atsiskaitymo áproèiai pasikeitë ir dël pandemijos: grynieji pinigai mokëjimams buvo naudojami reèiau – taip teigë 27% apklausoje dalyvavusiø Lietuvos gyventojø (visoje euro zonoje taip atsakiusiøjø buvo 40%), o bekontaktës mokëjimo kortelës daþniau – tà nurodë daugiau kaip treèdalis Lietuvos respondentø (euro zonos mastu – 40%). Kaip pagrindinë prieþastis reèiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodytas didëjantis kitø atsiskaitymo priemoniø patogumas – ypaè bekontakèiø atsiskaitymø limito padidinimas ir bekontakèiø atsiskaitymø terminalø árengimas.

Skirtingai nuo realios mokëjimo elgsenos, beveik pusë apklausoje dalyvavusiø euro zonos pilieèiø ir daugiau kaip pusë lietuviø teigë, kad jie pirmenybæ teiktø atsiskaitymui kortelëmis ar kitoms mokëjimo priemonëms nei grynieji pinigai. Ðalies gyventojø, mananèiø, kad ir po pandemijos jie maþiau naudotø grynuosius pinigus atsiskaitymams, iðaugo iki 61%. Vertinant visø euro zonos pilieèiø atsakymus, toká ketinimà iðreiðkë net 90% respondentø. Taèiau euro zonos gyventojams taip pat svarbu turëti galimybæ atsiskaityti grynaisiais pinigais – tà nurodë 55% respondentø euro zonoje ir 49% Lietuvoje.

Eurosistemos strateginiai siekiai maþmeniniø mokëjimø ir grynøjø pinigø srityje apima mokëjimus ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Momentiniø mokëjimø negrynaisiais pinigais srityje siekiama visuotinio momentiniø mokëjimø pritaikymo atsiskaitymams uþ prekes ir paslaugas euro zonoje ir uþ jos ribø. Grynøjø pinigø strategijos tikslas – kad jie ir po deðimties metø iðliktø prieinama, priimama, patrauklia, patikima ir konkurencinga mokëjimo bei taupymo priemonë. Strategijoje taip pat numatoma pasirengti ir prireikus iðleisti skaitmeniná eurà, kuris bûtø naudojamas greta grynøjø pinigø ir atsiskaitymø negrynaisiais pinigais priemoniø.

„Skaitmenizacija gali ið esmës pakeisti mokëjimus. Taèiau svarbu, kad Europos namø ûkiai ir verslas turëtø pasirinkimà. Todël stengiamës uþtikrinti, kad vieða, paprasta, nemokama ir saugia priemone bûtø galima naudotis esant bet kokioms aplinkybëms. Norëdami geriau suprasti, kokie yra galutinio vartotojo poreikiai ir kas kelia susirûpinimà, visø praðome teikti savo pastabas ir pasiûlymus per mûsø ðiuo metu vykdomas vieðas konsultacijas dël skaitmeninio euro“, œ– praneðime cituojamas Fabio Panetta, ECB valdanèiosios tarybos narys.

Raðyti komentarà 0