Lietuvos gyventojai bekontaktėmis kortelėmis atsiskaito dažniau nei vidutinis europietis

Publikuota: 2020-12-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Grynieji pinigai vis dar išlieka populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele, kai euro zonoje – dažniau nei kas trečią.

Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41.000 euro zonos šalių gyventojų, pranešime spaudai informuoja Lietuvos bankas (LB).

Apklausa rodo, kad mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje yra antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, o Lietuvoje dažniau nei kitose šalyse naudojamasi bekontakte technologija.  

„Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas – 12 Eur, o euro zonos gyventojas – 11 Eur per dieną). Tai dar kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms ir mūsų šalyje joms plėtotis būtų palanki dirva“, – apklausos rezultatus komentuoja Marius Jurgilas, LB valdybos narys.

Kita vertus, Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – taip pajamas gauna 20% respondentų, kai euro zonos vidurkis – 11%.

Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose. Per pandemiją tokių respondentų dalis dar kiek ūgtelėjo – Lietuvoje taip darantys teigė 39% respondentų, o euro zonoje – 37%.

LB vertina, kad vartotojų mokėjimo įpročiai vis dėlto keičiasi itin lėtai. 2019 m. Lietuvoje 68% atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktą analogišką apklausą – 75% (euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79%). Tiesa, vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje gerokai mažesnė (43%), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius pirkinius.

Tyrimas atskleidė, kad 2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė ir dėl pandemijos: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27% apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40%), o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu – 40%). Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodytas didėjantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas.

Skirtingai nuo realios mokėjimo elgsenos, beveik pusė apklausoje dalyvavusių euro zonos piliečių ir daugiau kaip pusė lietuvių teigė, kad jie pirmenybę teiktų atsiskaitymui kortelėmis ar kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai. Šalies gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus atsiskaitymams, išaugo iki 61%. Vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą išreiškė net 90% respondentų. Tačiau euro zonos gyventojams taip pat svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė 55% respondentų euro zonoje ir 49% Lietuvoje.

Eurosistemos strateginiai siekiai mažmeninių mokėjimų ir grynųjų pinigų srityje apima mokėjimus ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Momentinių mokėjimų negrynaisiais pinigais srityje siekiama visuotinio momentinių mokėjimų pritaikymo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas euro zonoje ir už jos ribų. Grynųjų pinigų strategijos tikslas – kad jie ir po dešimties metų išliktų prieinama, priimama, patrauklia, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Strategijoje taip pat numatoma pasirengti ir prireikus išleisti skaitmeninį eurą, kuris būtų naudojamas greta grynųjų pinigų ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių.

„Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą. Todėl stengiamės užtikrinti, kad vieša, paprasta, nemokama ir saugia priemone būtų galima naudotis esant bet kokioms aplinkybėms. Norėdami geriau suprasti, kokie yra galutinio vartotojo poreikiai ir kas kelia susirūpinimą, visų prašome teikti savo pastabas ir pasiūlymus per mūsų šiuo metu vykdomas viešas konsultacijas dėl skaitmeninio euro“, œ– pranešime cituojamas Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kelios problemos investicijų apsaugos pamatuose Verslo tribūna

Pačioje metų pradžioje Lietuvos bankas patvirtino investicinių fondų valdymo gaires. Šis žingsnis dar kartą...

Finansai
01:40
Laukia pasiūlymų, kaip padėti tašką „gyvulių ūkiui“ mokesčių srityje 10

Finansų ministerija kviečia gyventojus ir organizacijas iki vasario 10 d. pateikti pasiūlymus dėl mokesčių...

Finansai
2021.01.18
Ministrė: paraiškos subsidijoms – trečiadienį, nuomos kompensacijos nebus 1

Paraiškas paramai iš naujo 150 mln. Eur vertės subsidijų paketo verslas galės teikti jau trečiadienį, sako...

Gazelė
2021.01.18
„Invega“: lengvatinių paskolų dėl pirmojo karantino mokėjimą galima atidėti

Verslai, kurie per pirmąją pandemijos bangą gavo lengvatines paskolas, dabar gali atidėti įmokų mokėjimus dar...

Gazelė
2021.01.18
Ar atoslūgį pakeis investicijų potvynis?

Po tiesioginių užsienio investicijų (TUI) piko 2019 m. ir Europoje, ir Lietuvoje pernai jautėsi šioks toks...

Verslo aplinka
2021.01.18
Kurios šalys ir kam sumažino PVM, kas laukia Lietuvoje Premium

Per pandemiją tik dvi šalys – Vokietija ir Airija – laikinai apkarpė standartinį PVM tarifą, tačiau atskiroms...

Finansai
2021.01.18
Nebeliko išimties vienintelio UAB akcininko duomenų registravimui Premium 1

Nuo metų pradžios pasikeitė uždarosios akcinės bendrovės (UAB) vienintelio akcininko duomenų registravimo...

Finansai
2021.01.18
Rusai investuoja į Sakartvelą ir dėl galimybės prekiauti su ES 4

40% Sakartvelo nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas užsieniečių vardu, priklauso Rusijos piliečiams.

Verslo aplinka
2021.01.17
Technologijų milžinės kuria elektroninį vakcinuotojo pasą  13

Kelios didžiosios technologijų bendrovės ir sveikatos organizacijos ėmėsi kurti skaitmeninį pasą, įrodantį,...

Verslo aplinka
2021.01.16
Valstybės įsitraukimo į verslą iššūkis: grėsmės ir galimybės

Beveik ketvirtį amžiaus Lietuvos valstybinėms struktūroms neteko spręsti didelių investicijų į verslą...

Finansai
2021.01.16
„European Merchant Bank“ leista didinti kapitalą iki 15,3 mln. Eur

Specializuoto banko licenciją turinčiam „European Merchant Bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 10,3...

Finansai
2021.01.15
Pritarta: pirmasis paramos paketas – subsidijos ir paskolos – kitą savaitę 4

Penktadienį Vyriausybė patvirtino subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms lėšų skirstymo ir tvarkos...

Gazelė
2021.01.15
Ministras: naujas automobilių taršos mokesčio projektas – jau netrukus 14

Seimui jau netrukus bus pateiktas naujas automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas, sako aplinkos...

Logistika
2021.01.15
Palūkanos P2P platformose traukiasi ir šiemet turėtų mažėti dar labiau Premium 8

Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje pernai sugebėjo suvaldyti pandemijos pasekmes, didino investuotojų...

Rinkos
2021.01.15
Pandemijos kaina: sudegintų pinigų pakaktų įsigyti 10 didžiausių pasaulio bendrovių  Premium

Kova su pandemija 2020–2021 m. pareikalaus bent 10 trln. USD, arba maždaug 12% metinio pasaulinio BVP, o...

Finansai
2021.01.15
Subsidijų belaukiant: kaip bus vertinama susijusių įmonių apyvarta Premium 3

Subsidijų laukiančiam verslui kyla klausimų, kaip bus skaičiuojama su kitomis bendrovėmis susijusios įmonės...

Gazelė
2021.01.15
„Luminor“ bendrovėms pasiūlė paskolas iki 12,5 mln. Eur

„Luminor“ mažoms ir vidutinėms bendrovėms nuo šios savaitės pradėjo skolinti nuo 200.000 Eur apyvartiniam...

Finansai
2021.01.14
Pandemija pakeitė lietuvių atsiskaitymo įpročius, bet vis dar esame grynųjų šalis

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to...

Mano pinigai
2021.01.14
Pirmoji pagalba: lengvatinės paskolos tiesiai iš „Invegos“ – ką reikia žinoti 4

„Invega“ rengiasi pradėti teikti lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Iki 100.000 Eur finansavimas...

Gazelė
2021.01.14
3,3 mlrd. Eur investicijų: teks ieškoti balanso tarp DNR plano, kelių ir trinkelių Premium

Kol Vyriausybė šukuoja DNR planą ir Briuselyje ieško pinigų popandeminei ekonomikos transformacijai,...

Finansai
2021.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus