Lietuvos gyventojai bekontaktėmis kortelėmis atsiskaito dažniau nei vidutinis europietis

Grynieji pinigai vis dar išlieka populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele, kai euro zonoje dažniau nei kas trečią.
Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41.000 euro zonos šalių gyventojų, pranešime spaudai informuoja Lietuvos bankas (LB).
Apklausa rodo, kad mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje yra antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, o Lietuvoje dažniau nei kitose šalyse naudojamasi bekontakte technologija.
Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas 12 Eur, o euro zonos gyventojas 11 Eur per dieną). Tai dar kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms ir mūsų šalyje joms plėtotis būtų palanki dirva, apklausos rezultatus komentuoja Marius Jurgilas, LB valdybos narys.
Kita vertus, Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais taip pajamas gauna 20% respondentų, kai euro zonos vidurkis 11%.
Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose. Per pandemiją tokių respondentų dalis dar kiek ūgtelėjo Lietuvoje taip darantys teigė 39% respondentų, o euro zonoje 37%.
LB vertina, kad vartotojų mokėjimo įpročiai vis dėlto keičiasi itin lėtai. 2019 m. Lietuvoje 68% atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktą analogišką apklausą 75% (euro zonoje atitinkamai 73 ir 79%). Tiesa, vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje gerokai mažesnė (43%), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius pirkinius.
Tyrimas atskleidė, kad 2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė ir dėl pandemijos: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau taip teigė 27% apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40%), o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu 40%). Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodytas didėjantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas.
Skirtingai nuo realios mokėjimo elgsenos, beveik pusė apklausoje dalyvavusių euro zonos piliečių ir daugiau kaip pusė lietuvių teigė, kad jie pirmenybę teiktų atsiskaitymui kortelėmis ar kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai. Šalies gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus atsiskaitymams, išaugo iki 61%. Vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą išreiškė net 90% respondentų. Tačiau euro zonos gyventojams taip pat svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais tą nurodė 55% respondentų euro zonoje ir 49% Lietuvoje.
Eurosistemos strateginiai siekiai mažmeninių mokėjimų ir grynųjų pinigų srityje apima mokėjimus ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Momentinių mokėjimų negrynaisiais pinigais srityje siekiama visuotinio momentinių mokėjimų pritaikymo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas euro zonoje ir už jos ribų. Grynųjų pinigų strategijos tikslas kad jie ir po dešimties metų išliktų prieinama, priimama, patrauklia, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Strategijoje taip pat numatoma pasirengti ir prireikus išleisti skaitmeninį eurą, kuris būtų naudojamas greta grynųjų pinigų ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių.
Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą. Todėl stengiamės užtikrinti, kad vieša, paprasta, nemokama ir saugia priemone būtų galima naudotis esant bet kokioms aplinkybėms. Norėdami geriau suprasti, kokie yra galutinio vartotojo poreikiai ir kas kelia susirūpinimą, visų prašome teikti savo pastabas ir pasiūlymus per mūsų šiuo metu vykdomas viešas konsultacijas dėl skaitmeninio euro, pranešime cituojamas Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti