Kokie bus pinigai skaitmeniniame amžiuje

Publikuota: 2020-12-02
ECB nuotr.
svg svg
ECB nuotr.
Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys

Nuo senovės Graikijos laikų pinigų sąvoka tapatinama su grynaisiais – monetos ir vėliau atsiradę banknotai iki šių dienų yra efektyvi ir plačiai priimama kasdienio atsiskaitymo priemonė.

Tačiau pastaruoju metu vykstanti skaitmeninių technologijų revoliucija gerokai pakeitė žmonių mokėjimo įpročius. Vis dažniau atsiskaitoma priliečiant kortele, priartinant išmanųjį telefoną ar laikrodį.

Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai neseniai atliko euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą (angl. Study on the payment attitudes of consumers in the euro area, SPACE), kuris parodė, kad beveik pusė visų euro zonos gyventojų pirmenybę teikia skaitmeniniams atsiskaitymo būdams. Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu ši tendencija tik sustiprėjo.

Nors tarpusavio mokėjimams vykdyti vartotojai vis dar dažniausiai pasitelkia grynuosius pinigus, atsiskaitymų grynaisiais dalis šiame segmente irgi mažėja. Apsiperkant nuotoliniu būdu paprastai atsiskaitoma kortele ir e. mokėjimo priemonėmis, o sąskaitos daugiausia apmokamos naudojantis tiesioginio debeto paslauga arba atliekant pervedimus.

Sprendžiant iš šių tyrimo rezultatų, galima būtų teigti, kad nei viena iš esamų mokėjimo priemonių netenkina visų vartotojų poreikių. Tai tik patvirtina, kaip svarbu užtikrinti, kad ir toliau būtų galima rinktis, kokia mokėjimo priemone atsiskaityti, ir pagrįstai tikėtis mokėjimus atlikti greitai, saugiai, nebrangiai ir nesudėtingai.

Iš tikrųjų grynieji ir elektroniniai pinigai gali būti vertinami kaip viena kitą papildančios pinigų formos: egzistuodami kartu jie sukuria daugiau pasirinkimo galimybių ir paprastesnę prieigą prie nesudėtingų mokėjimo būdų visoms visuomenės grupėms.

Skaitmeniniai pinigai – neatsiejama ekonomikos skaitmenizacijos dalis. Jie palaiko e. prekybos augimą ir naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis, be to, patenkina vartotojų norą, kad atsiskaitymas ir skaitmeninės paslaugos būtų tiesioginiai ir sklandžiai integruotųsi.

Tačiau net jei skaitmeniniai atsiskaitymo būdai yra sukurti taip, kad būtų kuo atsparesni, jie nėra apsaugoti nuo galimų trikdžių, tokių kaip nutrūkęs elektros tiekimas, kibernetinės grėsmės ir techniniai sutrikimai.

Minėtais atvejais mokėjimo atsparumą užtikrina grynieji pinigai: dėl savo unikalių savybių jie yra labai svarbi alternatyva ir patikima vertės kaupimo priemonė. Mūsų tyrimas rodo, kad 34% euro zonos gyventojų atsargumo tikslais namuose laiko grynųjų pinigų atsargų.

Grynieji pinigai taip pat yra įtrauki priemonė. Pagrindinis susirūpinimą keliantis dalykas, siejamas su skaitmeninėmis atsiskaitymo priemonėmis, yra rizika, kad, jei jos taps norma, žmonės, negalintys ar nenorintys (pavyzdžiui, dėl privatumo) naudotis tokiomis paslaugomis, bus išstumti iš ekonomikos.

Mūsų tyrimas taip pat atskleidė, kad grynuosius pinigus reguliariai naudoja visų amžiaus ir pajamų grupių, taip pat visų išsilavinimo lygių žmonės.

Be to, grynieji yra itin svarbūs socialiai pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, žmonių, neturinčių banko sąskaitų arba būtinų skaitmeninių įgūdžių, galimybėms patogiai vykdyti mokėjimus.

Todėl būtina užtikrinti sklandų grynųjų pinigų ciklo veikimą, įskaitant ir tai, kad būtų nesudėtinga išsigryninti lėšų ir kad grynieji būtų plačiai priimami prekybos vietose. Esame tvirtai pasiryžę toliau siekti, kad visoje euro zonoje grynieji pinigai, kaip iki šiol, būtų plačiai prieinami ir priimami.

Kartu, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai vis daugiau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, o privačios struktūros kuria skaitmenines pinigų formas, valstybių leidžiami pinigai taip pat turi būti pritaikyti laikmečiui, kad jais sukurta viešoji gėrybė būtų visiškai prieinama ir skaitmeniniame amžiuje.

Taigi, turime būti pasirengę įvesti skaitmeninį banknotų ekvivalentą, jei kiltų toks poreikis.

Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus: kartu šios priemonės užtikrintų prieigą prie nesudėtingų, nemokamų mokėjimo būdų. Be to, skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų suderinamas su privačiojo sektoriaus siūlomais mokėjimo sprendimais ir prisidėtų kuriant europinius sprendimus bei papildomas paslaugas vartotojams.

Vienas iš prioritetų bus ir privatumo apsauga, kad šiame amžiuje skaitmeninis euras padėtų išsaugoti pasitikėjimą mokėjimais.

Norėdami geriau suprasti, kokie yra galutinio vartotojo poreikiai ir kas kelia susirūpinimą, visų prašome teikti savo pastabas ir pasiūlymus per mūsų šiuo metu vykdomas viešas konsultacijas dėl skaitmeninio euro.

Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą. Todėl stengiamės užtikrinti, kad vieša, paprasta, nemokama ir saugia priemone būtų galima naudotis esant bet kokioms aplinkybėms.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„European Merchant Bank“ leista didinti kapitalą iki 15,3 mln. Eur

Specializuoto banko licenciją turinčiam „European Merchant Bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 10,3...

Finansai
2021.01.15
Pritarta: pirmasis paramos paketas – subsidijos ir paskolos – kitą savaitę 1

Penktadienį Vyriausybė patvirtino subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms lėšų skirstymo ir tvarkos...

Gazelė
2021.01.15
Ministras: naujas automobilių taršos mokesčio projektas – jau netrukus 5

Seimui jau netrukus bus pateiktas naujas automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas, sako aplinkos...

Logistika
2021.01.15
Palūkanos P2P platformose traukiasi ir šiemet turėtų mažėti dar labiau Premium 6

Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje pernai sugebėjo suvaldyti pandemijos pasekmes, didino investuotojų...

Rinkos
2021.01.15
Pandemijos kaina: sudegintų pinigų pakaktų įsigyti 10 didžiausių pasaulio bendrovių  Premium

Kova su pandemija 2020–2021 m. pareikalaus bent 10 trln. USD, arba maždaug 12% metinio pasaulinio BVP, o...

Finansai
2021.01.15
Subsidijų belaukiant: kaip bus vertinama susijusių įmonių apyvarta Premium 1

Subsidijų laukiančiam verslui kyla klausimų, kaip bus skaičiuojama su kitomis bendrovėmis susijusios įmonės...

Gazelė
2021.01.15
„Luminor“ bendrovėms pasiūlė paskolas iki 12,5 mln. Eur

„Luminor“ mažoms ir vidutinėms bendrovėms nuo šios savaitės pradėjo skolinti nuo 200.000 Eur apyvartiniam...

Finansai
2021.01.14
Pandemija pakeitė lietuvių atsiskaitymo įpročius, bet vis dar esame grynųjų šalis

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to...

Mano pinigai
2021.01.14
Pirmoji pagalba: lengvatinės paskolos tiesiai iš „Invegos“ – ką reikia žinoti 4

„Invega“ rengiasi pradėti teikti lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Iki 100.000 Eur finansavimas...

Gazelė
2021.01.14
3,3 mlrd. Eur investicijų: teks ieškoti balanso tarp DNR plano, kelių ir trinkelių Premium

Kol Vyriausybė šukuoja DNR planą ir Briuselyje ieško pinigų popandeminei ekonomikos transformacijai,...

Finansai
2021.01.14
Ministrė: subsidijų tvarką EK patvirtinti gali bet kurią minutę

Iš trečiadienio Vyriausybės posėdžio išimtą klausimą dėl Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms...

Gazelė
2021.01.13
Anuitetų fondo startas: 2020 m. garantuotą grąžą viršijo 4 kartus Premium 3

Į „Sodros“ centralizuotą pensijų anuitetų fondą (PAF) per pirmą veiklos pusmetį pensijų fondų dalyviai...

Finansai
2021.01.13
Atgauti GPM už automobilio remonto ir kitas paslaugas tapo paprasčiau 

Susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už būsto remonto, automobilių remonto bei auklių paslaugas...

Finansai
2021.01.13
Subsidijos nuo kitos savaitės: kaip viskas veiktų ir kada verslas sulauktų paramos Premium

Parengtas Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms tvarkos aprašas. Jame numatyta subsidijų mokėjimo...

Gazelė
2021.01.13
VAAT paliko Šiaulių bankui skirtą 0,88 mln. Eur baudą

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį atmetė Šiaulių banko skundą ir paliko Lietuvos banko...

Finansai
2021.01.12
Bankai teigia sulaukiantys tik pavienių prašymų atidėti paskolų mokėjimą 

Lietuvoje veikiantys bankai ir juos vienijanti asociacija kol kas teigia nematantys poreikio pasirašyti naują...

Rinkos
2021.01.12
Mokėjimų Centrolink sistemoje pernai padvigubėjo

Lietuvos banko Centrolink mokėjimo sistemoje pernai atlikta daugiau kaip 95 mln. mokėjimų – 2,2 karto daugiau...

Rinkos
2021.01.12
Palengvėjimas: neliko prievolės saugoti popierinių sąskaitų faktūrų Premium 2

Visos PVM sąskaitos faktūros, nepriklausomai nuo to, kokiu formatu buvo gautos, jau gali būti saugomos tik e.

Finansai
2021.01.12
VMI: savarankiškai dirbantiems – ta pati pagalba, kaip ir įmonėms 

Nukentėjusias nuo COVID-19 ekonomines veiklas vykdantiems gyventojams automatiškai, be prašymo yra taikomos...

Gazelė
2021.01.12
2020-ųjų investuotojai: nuo baltarusiškos kilmės „Epam Systems“ iki „fintech“ inovatorės „Curve“  Premium 1

2020 m. į Lietuvą  pritraukti 42 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai, kurie, planuojama, sukurs...

Finansai
2021.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus