Be mokesčių peržiūros, prezidentūroje aptarta pelno mokesčio lengvata, susieta su algomis

Papildymai tekste su G.Nausėdos komentarais.

Šalies vadovo nuomone, atspirties taškas siekiant tobulesnės mokesčių sistemos yra politinės kultūros ir pasitikėjimo mokesčių sistema stiprinimas. Tai gali padidinti piliečių savimonę ir motyvaciją atsakingai dalyvauti mokesčių sistemoje bei pilietiškai kovoti su nesąžininga veikla valstybės atžvilgiu.

„Šiandien, naujo Seimo pradžioje, ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros. Tai būtina aiškiai komunikuoti visuomenei, kad gyventojai ir verslas pasitikėtų mokestine sistema, suprastų jos prasmę ir, žinoma, teikiamą naudą“, – teigė Prezidentas.

Diskusijoje akcentuoti ir dauguma dalyvių pritarė keletui dalykų.

Pirma, užtikrinti didesnį mokesčių sistemos stabilumą laikantis 6 mėnesių taisyklės ir atsisakant mokesčių įstatymų keitimo su biudžetu.

Antra, svarstyti pelno mokesčio lengvatą darbdaviams, reikšmingai didinantiems darbo užmokesčio fondą. 

Trečia, mažinti mokestinius skirtumus tarp darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimo.

Diskusijos dalyviai minėjo ir kitus klausimus – nuo taršos ir cukraus mokesčių iki teisingesnio ūkininkų apmokestinimo ir vieningo progresinio apmokestinimo visoms pajamų rūšims.

Laikas gerbti „pusmečio taisyklę“

Po diskusijos kalbėjęs Simonas Krėpšta, prezidento vyriausiasis patarėjas, žurnalistams sakė, kad pusės metų taisyklė turėtų būti įtvirtinta mokesčių administravimo įstatymuose. 

Pasak S. Krėpštos, mokesčių sistema turi būti stabili. Negali tęstis tai, kas vyko viešojoje erdvėje prieš dvylika mėnesių, kai diskutuota apie begalę naujų mokesčių, kurie įsigaliojo jau po kelių savaičių.  

„Prezidento nuomone, taip neturėtų būti ir reiktų aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti ne mažesnę nei šešių mėnesių taisyklę, kad mokesčiai turėtų būti patvirtinti ir įsigaliotų ne greičiau kaip po pusmečio“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Krėpšta. 

Mindaugas Majauskas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kalbėjo, kad mokesčių sistemoje turime elgtis „kaip krištolo parduotuvėje ir nedaryti skubių judesių“.

Seimo narys pritarė nuostatai, jog pokyčiai įsigaliotų po šešių mėnesių, tačiau kartu pabrėžė, kad Vyriausybei turi būti palikta galimybė kartu su biudžetu teikti mokesčių pakeitimus. 

 „Gyvulių ūkio“ klausimui spręsti – darbo grupė

Susitikime dalyvavęs Kęstutis Lisauskas, mokesčių ekspertas ir asociacijos „Investors‘ forum“ (IF) atstovas, VŽ sakė, kad, be minėtų klausimų, taip pat svarstyta pelno mokesčio lengvata darbdaviams, reikšmingai didinantiems darbo užmokesčio fondą. Be to, kalbėtasi, kaip sumažinti mokestinius skirtumus tarp darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimo.

„Akivaizdu, kad atskirais klausimais vieningo sutarimo tarp skirtingų politinių partijų negali būti, tačiau pozityviai nuteikė tai, jog dauguma dalyvių išsakė pasiryžimą dalyvauti diskusijoje ir siekti vienokio ar kitokio konsensuso“, – teigė K. Lisauskas. 

nuotrauka::1

O tam tikslui sutarta, kad reikėtų suformuoti darbo grupę, kuri per ateinančius kelis mėnesius išnagrinėtų įvairias alternatyvas ir pateiktų siūlymus dėl galimų pakeitimų nuo 2022 m.

„Nėra naujiena, kad šalyje stokojame mokesčių teisingumo, vienas iš pavyzdžių yra skirtingas pajamų apmokestinimas, priklausomai nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Toks apmokestinimas skiriasi netgi kartais pagal atskiras pajamų grupes ir tikrai diskutavome, kad tai turėtų būti spręstina“, – sakė S.Krėpšta. 

Siūlo pelno mokesčio lengvatą

Dėl pelno mokesčio lengvatos, susietos su darbo užmokesčiu, prezidentūroje kalbėta, kad Lietuva jau pasiekė 80% Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių vidurkio pagal BVP vienam gyventojui, o algų vidurkis tesiekia 60%.

Prezidentas akcentavo, kad jau dabar, esamą ekonominį lygį pasiekusioje Lietuvoje, atlyginimai galėtų būti didesni. Tai galima paskatinti pradėjus taikyti pažangų Pelno mokesčio paskatų dalijimuisi pelnu su darbuotojais modelį.

„Atsisakant siauroms asmenų grupėms naudingų mokestinių lengvatų, galėtų būti pristatytos tam tikros pelno mokesčio paskatos, orientuotos į visų darbuotojų atlyginimų augimą“, – pridūrė Prezidentas.

Prezidentūra susitikime minėjo, kad tokia pelno mokesčio lengvata galioja Japonijoje nuo 2018 m., bet kol kas tai tik idėja, konkrečių parametrų dar nesiūloma, tik pristatyta kaip galima tolesnių diskusijų kryptis.

„Tikslas – greitinti darbo užmokesčio augimą. Tam siūloma pasitelkti pelno mokesčio lengvatą, panašią į jau esančias investicijų ir MTEP lengvatas: atitinkanti nustatytus darbo užmokesčio fondo augimo kriterijus įmonė galėtų nustatytu dydžiu susimažinti apmokestinamąjį pelną už tuos metus“, – siūlymo esmę paaiškino K. Lisauskas.

Diskusijoje pabrėžta, kad per ateinančius metus svarbu galutinai apsispręsti, kokia mokestinė sistema priimtiniausia Lietuvai šiuo metu ir kokie jos efektyvinimo žingsniai bus žengti per šią Seimo kadenciją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant šio tikslo prasminga steigti mokesčių ekspertų grupę, įtraukiant ir socialinius partnerius.

Nuotolinėje diskusijoje apie mokesčius dalyvavo LR Seimo nariai M. Majauskas, A. Mazuronis, G. Paluckas, A. Bagdonas, A. Butkevičius, V. Mitalas, L. Savickas, G. Skaistė, Laisvosios rinkos instituto vadovė E. Leontjeva, Investuotojų forumo atstovas K. Lisauskas, ekonomistas N. Mačiulis, Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I. Ruginienė.

Rašyti komentarą 0