Bazinės pajamos: Europoje vyksta naujos diskusijos ir eksperimentai

Publikuota: 2020-11-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalyse renkami parašai, kad Europos Komisija imtųsi rengti siūlymą įvesti būtinąsias bazines pajamas visoje Bendrijos teritorijoje. 

Vokietijoje prasideda trejų metų trukmės eksperimentas, kurio dalyviai kas mėnesį gaus po 1.200 Eur. Dėl COVID-19 ir masinio gamybos automatizavimo bazinių pajamų idėja tampa vis aktualesnė, tačiau toks sprendimas valstybėms gali būti tiesiog per brangus.

Apie bazinių pajamų įvedimą ES šalyse diskutuojama ne pirmus metus. Fiksuotų valstybinių išmokų kiekvienam šalies piliečiui, už kurias nereikėtų atidirbti, šalininkai sako, kad tokie pinigai padėtų sulyginti skirtumus tarp ES šalių, paskatintų socialinį ir ekonominį bendradarbiavimą, padėtų kovoti su nedarbu ir skurdu, su kurio gali susidurti vis didesnė dalis visuomenės – ir dėl COVID- 19 sukelto ekonominio nuosmukio, ir dėl nenumaldomai augančio gamybos bei paslaugų automatizavimo.

Be to, COVID-19 pandemijos metu išaugo ne tik nedarbas, bet ir valstybių vaidmuo ekonomikoje, atkreipia dėmesį bazinių pajamų entuziastai.

72.000 parašų

Visai tai paskatino pilietinę iniciatyvą, kuria siekiama, kad Europos Komisija (EK) teiktų siūlymus dėl būtinųjų bazinių pajamas visoje ES teritorijoje įvedimo, rašo „Deutsche Welle“.

Tokią prievolę EK turėtų, jei per metus pavyktų surinkti 1 mln. europiečių, pritariančių šiai iniciatyvai, parašų, o minimalus reikalingas parašų skaičius – 5.640 – bus surinkta septyniose ES šalyse.

Pasak portalo, šiuo metu iniciatyvą parašais palaikė apie 72.000 žmonių. Pirmąja šalimi, kur buvo surinktas minimalus būtinas parašų už skaičius, tapo Slovėnija. Čia aktyvi agitacija vyko socialiniuose tinkluose ir ją parėmė nemažai jaunimo.

Pasak advokato ir rašytojo Ronaldo Blaschke, bazinių pajamų projekto koordinatoriaus Vokietijoje, Lenkijoje, Maltoje ir daugelyje kitų ES šalių, skirtingai nei Slovėnijoje, nesigirdi jokių viešų debatų dėl tokių pajamų įvedimo.

„Ten nėra net piliečių judėjimo ir didesnių sambūrių, tokių kaip, pvz., katalikiškas Darbdavių judėjimas pas mus Vokietijoje, kurie užsiimtų tokiomis temomis“, – R. Blaschke cituoja portalas.

Kitokia padėtis Prancūzijoje. Čia už bazines pajamas pasisako įvairios visuomenės grupės – pradedant ekologinių judėjimų atstovais ar su skurdu kovojančiais aktyvistais, baigiant liberaliais intelektualų judėjimais.

Pirmoji Europos, tiesa, ne ES, šalis, prieš ketverius metus balsavusi dėl bazinių pajamų įvedimo, buvo Šveicarija. Čia iniciatyva pritarimo nesulaukė – prieš ją balsavo beveik 77% referendumo dalyvių.

Suomijai pavyko iš dalies

Vienas paskutinių bazinių pajamų eksperimentų įvyko Suomijoje. Čia 2017–2018 m. 2.000-iams atsitiktinai parinktų bedarbių buvo suteikta galimybė kas mėnesį vietoje bedarbio pašalpos iš valstybės gauti minimalią bazinę išmoką, kurios dydis siekė 560 Eur.

Šiems asmenims buvo leista papildomai dirbti, ir, nepriklausimai nuo uždarbio, bazinių išmokų dydis jiems nebuvo ribojamas.

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, gaudavę išmokas, psichologiškai jautėsi geriau, buvo laimingesni ir labiau atsipalaidavę.

Finansinės garantijos, kurias jiems suteikė minimali išmoka, suteikė jiems galimybę išbandyti jėgas naujuose profesiniuose projektuose nesibaiminant asmeninio bankroto.

Tačiau Suomijos darbo rinkai naudos tai nedavė, nes projekto dalyviai dirbo vidutiniškai vos šešias dienas per metus daugiau nei asmenys, negaunantys bazinių pajamų.

Naujas Vokietijos projektas

Vokietijoje spalio pradžioje startavo dar vienas bazinių pajamų projektas, šiuo metu vyksta dalyvių atranka. Paraiškas dalyvauti pateikė daugiau nei 2 mln. asmenų, tačiau tik 122 iš jų trejus metus, pradedant nuo 2021 m. sausio 1 d., kas mėnesį gaus po 1.200 Eur be jokių papildomų sąlygų.

Šio projekto tikslas – bandyti rasti atsakymą, ar tokios išmokos gali sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas bei išlyginti nevienodas švietimo galimybes, kurias dažnai sukelia menkesnės tėvų pajamos, modeliuoti Vokietijos visuomenės elgseną.

Beje, eksperimentu siekiama padėti ne socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tokioms kaip bedarbiai ar pašalpų gavėjai. Projekto autoriai neatmeta, kad kai kuriems iš gausiančių po 1.200 Eur tokie papildomi pinigai nėra itin reikalingi.

Šis eksperimentas, pasak „dw.com“ unikalus tuo, kad finansuojamas ne iš valstybės biudžeto, o per sutelktinį finansavimą. Be to, eksperimento partneriai yra solidžios mokslo organizacijos – Vokietijos ekonomikos tyrimų institutas (DIW) Berlyne, Kelno universitetas ir Maxo Plancko draugija (Max-Plank-Gesellschaft).

Šioks toks įpareigojimas gavėjams vis tik numatytas – jie privalės reguliariai informuoti apie savo gyvenimo pokyčius, įpročius ir nuostatas. Pavyzdžiui, projekto autorius domina, ar  eksperimento dalyviai daugiau laiko skirs socialiniam darbui, ar daugiau pinigų skirs labdarai, ar tiesiog jie  praleis daugiau laiko ant sofos, žiūrėdami televizorių. Be to, pagal kai kurių eksperimento dalyvių plaukų mėginius bus nustatoma, kaip keičiasi streso hormono lygis organizme.

Už ir prieš

Bazinių pajamų priešininkai argumentuoja, kad jų įvedimas gali baigtis tuo, kad niekas nebenorės dirbti, žmonės trauksis iš socialinio gyvenimo. Tačiau kaip parodė tyrimo, kurį atliko „Splendid Research“, rezultatai, trys iš keturių vokiečių norėtų dirbti ir toliau, nepaisant galimybės gauti bazines pajamas.

„Greičiau yra taip, kad žmonės norėtų mažiau dirbti, kad galėtų daugiau laiko skirti šeimai ir hobiams“, – svarsto R. Blaschke.

Bazinių pajamų šalininkai teigia, kad fiksuotos valstybės išmokos suteiktų galimybių visuomenei, kurioje asmuo yra vertinamas ne vien pagal tai, kiek jis sukuria ekonominės naudos.

Esą stabilios pajamos piliečiams leistų užsiimti tuo, už ką dabartinė rinka nėra linkusi daug mokėti, pvz., kovoti su klimato kaita ar imtis meno.

Taip pat darbuotojai nebijotų palikti netinkamo darbdavio, nes bazinės pajamos jiems užtikrintų saugumą. Jie galėtų drąsiau derėtis dėl geresnių darbo sąlygų. Tikimasi, kad bazinės pajamos skatintų žmones imtis nuosavo verslo. Jos dažnai įvardijamos ir kaip priemonė apsaugoti žmones nuo robotizacijos grėsmių.

Tačiau didžiausias bazinių pajamų trūkumas yra per didelė jų kaina. Jų šalininkai teigia, kad būtų galima mokėti iš pinigų, kuriuos sutaupytų visų kitų išmokų atsisakymas. Tačiau tokiu atveju bazinės pajamos būtų per mažos ir tikslų nepavyktų pasiekti.

Kai Šveicarija 2016 m. referendume balsavo dėl idėjos visiems gyventojams mokėti po 2.000 Eur, Vyriausybė suskaičiavo, kad šio plano įgyvendinimas per metus būtų kainavę apie 200 mlrd. CHF (167 mlrd. Eur).

Tai beveik tris kartus daugiau nei siekė tuometis vyriausybės biudžetas – 67 mlrd. CHF (56 mlrd. Eur). Tad Šveicarija būtų turėjusi gerokai pakelti mokesčius, o didesnė mokestinė našta sumažintų teigiamą bazinių pajamų efektą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Dėl ribojimų įsigyti mišką Lietuvai gresia ES sankcijos 2

Aplinkos ministerija antradienį perspėjo, kad Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš...

Finansai
08:23
JAV Senatas patvirtino J. Yellen iždo sekretore

Janet Yellen pirmadienį didele balsų persvara buvo patvirtinta JAV iždo sekretore, tikintis, kad jos glaudus...

Įmonių finansinėse ataskaitose – pilna klaidų ir nutylėjimų Premium 1

Įmonės savo finansinėse ataskaitose vis dar nelinkusios tinkamai atskleisti duomenų apie finansinį turtą,...

Finansai
05:45
Melagystės viešuosiuose pirkimuose (ne)pateisinamos Verslo tribūna

2021 m. sausio 6 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT)[1] baigė nagrinėti Lietuvos kariuomenės...

Finansai
02:26
Estijos bankai įspėjami kredituoti atsargiau 

Estijos finansų priežiūros tarnyba (Finantsinspektioon) įspėjo bankus atsargiau vertinti rizikas kredituojant...

Rinkos
2021.01.25
Pasilyginkime, kur ir kiek Europoje akcininkai mokesčių sumoka mažiau  Premium 12

Neretai lyginamas pelno mokesčio dydis neparodo realios įmonių pajamų apmokestinimo naštos. 

Finansai
2021.01.25
Šią savaitę Lietuvos ekonominę padėtį vertina TVF ekspertai 

Sausio 25-29 d. po ilgesnės pertraukos su Lietuvos ekonomikos būkle susipažins Tarptautinio valiutos fondo...

Finansai
2021.01.25
Ekonomistai: Lietuvos BVP pernai smuko 1,3–2%, šiemet augs 1,8–3%

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais smuko 1,3–2%, o šiemet augs 1,8–3%, prognozuoja...

Finansai
2021.01.25
Negautos biudžeto pajamos negąsdina, pataria neskubėti „veržti diržų“  Premium 3

Ekonomistų vertinimu, surinkti mažesni mokesčiai į biudžetą nestebina, kadangi nemažą pajamų nesurinkimo dalį...

Finansai
2021.01.25
2020 m. iššūkiai: kurios įmonės nukraujavo labiausiai Premium

Pandemijos iššūkių metai labiausiai paveikė smulkų ir vidutinį verslą (SVV) – apibendrintai įmones iki 250...

Gazelė
2021.01.25
Keliems šimtams Estijos įmonių liepta grąžinti „pandemines“ kompensacijas 3

Iš 553 Estijos įmonių pareikalauta  grąžinti 811.387 Eur, kurie pavasarį buvo išmokėti nuo COVID-19...

Finansai
2021.01.23
M. Majauskas: siūlymas mažinti daug uždirbančiųjų apmokestinimą yra nepriimtinas 26

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi,...

Finansai
2021.01.22
Per 3 dienas – beveik 7.500 subsidijų prašymų 1

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu...

Gazelė
2021.01.22
V. Vasiliauskas – apie ekonominį atšokimą, bankrotus, S. Krėpštą Premium 1

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, pesimistiškiau nei kitų prognozuojančių...

Finansai
2021.01.22
Nepriemokos 2020 m. perkopė 800 mln. Eur, nesurinkta 8% planuotų biudžeto pajamų  

2020 m. pajamų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus gauta 7,9% (920,3 mln. Eur) mažiau nei...

Finansai
2021.01.22
Verslininkai sunerimę: subsidijų gali tekti laukti kone du mėnesius Premium

Nukentėję verslai jau gali kreiptis subsidijų iš naujo 180 mln. Eur pagalbos paketo. Tačiau dalį verslininkų...

Paslaugos
2021.01.22
E. prekyba: kaip nepakliūti į mokesčių vilkduobes Premium

Su COVID-19 susiję ribojimai įmones ir pavienius verslininkus pastūmėjo skubiai kelti prekybą į e. erdvę, o...

Finansai
2021.01.22
Dividendų klausimu ragina neprisišaudyti sau į kojas  Premium 21

Tarp šūsnies mokestinių pasiūlymų, kuriuos šią savaitę pateikė Lietuvos verslo konfederacija (LVK),...

Finansai
2021.01.22
„Sodra“: nedarbas augo ne vien dėl darbuotojų atleidimų 2

Daugiau nei pusė šalyje 2021 m. registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes nėra dirbę 12 mėnesių per...

Finansai
2021.01.21
LVK pateikė mokestinius pasiūlymus – nuo PVM lengvatos turizmui iki „Sodros“ lubų  3

Lietuvos verslo konfederacija ketvirtadienį pateikė šūsnį mokestinių pasiūlymų Finansų ministerijai...

Finansai
2021.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus