Geriausiai valdoma VVĮ – „Ignitis grupė“, silpniausiai – Valstybinė miškų urėdija 

Tekstas papildytas VKC analitikų vertinimu, taip pat naujais skyriais „Ragina privatizuoti dalį VVĮ“ ir „Dividendai krito perpus“.

Valdymo koordinavimo centro (VKC) kasmet skelbiamame gerojo valdymo indekse „Ignitis grupė“ užėmė pirmąją vietą antrus metus iš eilės.

„Ignitis grupė“ 2019-2020 m. valdysenos indekse tarp visų didžiųjų valstybės valdomų įmonių sulaukė aukščiausio bendro įvertinimo – A+.   

Didžiųjų VVĮ kategorijoje prasčiausiai įvertinta VĮ Valstybinių miškų urėdija, gavusi vidutinį B+ kategorijos balą.

Geriausiai valdysenos praktikas taikančia įmone vidutinio dydžio įmonių kategorijoje tapo UAB „Toksika“ (A+), o mažų įmonių kategorijoje – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (A). Atitinkamai vidutinių ir mažų įmonių kategorijose prasčiausiai įvertintos VĮ „Mūsų amatai“ (C) ir UAB „Lietuvos kinas“ (C).

Kas vertinama

Bendrasis įvertinimas sudaromas atsižvelgus į tris vertinamų įmonių valdymo dimensijas – tai kolegialūs organai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas bei skaidrumo standartai. Bendrovėms taikomas įvertinimas nuo neigiamo (D, C-, C, C+, B-) iki vidutinio (B, B+) ir teigiamo (A-, A, A+).

Plačiau apie vertinimą ir metodiką skaitykite ČIA.

Taip pat antrinių įmonių kategorijoje geriausiai valdoma pripažinta AB „Energetikos skirstymo operatorius“, o UAB „EPSO-G“ įmonių grupė įvertinta už pažangiausią antrinių įmonių valdyseną. Geriausia VVĮ valdytoja pripažinta Energetikos ministerija.

VKC analitikų vertinimu didžiausi VVĮ valdysenos pokyčiai yra matomi kolegialių organų srityje. Tai nulėmė ryžtingi Vyriausybės veiksmai nustatant nepriklausomų narių kvotas VVĮ kolegialiuose organuose (ne mažiau nei pusė nepriklausomų narių) bei standartizuojant kolegialių organų atrankos procedūras visoms VVĮ.

Reikšmingi valdysenos trūkumai fiksuojami korupcijos prevencijos, specialiųjų įpareigojimų, kolegialių organų atrankų, strategijų įgyvendinimo priežiūros praktikų, finansų tvarumo ir kitose srityse. 

Nuo 2012 m. organizuojami gerosios valdysenos indekso vertinimai padeda užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą, siekiant įvertinti ir pamatuoti, kaip valstybės valdomos įmonės bei jas kontroliuojančios valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina pagrindines gerosios valdysenos praktikas.

[infogram id="eeb792e8-b66d-4f69-bea1-654ce1c29c9c" prefix="bPC" format="interactive" title="VVĮ valdysenos indeksas"]

Ragina privatizuoti dalį VVĮ

Šią savaite paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekonominėje apžvalgoje Lietuvai konstatuojama, kad Lietuvai stojant į EBPO, 2018 m. atliktos VVĮ reformos įvertintos kaip nepakankamos. Organizacijos ekspertų nuomone, VVĮ vaidmuo ekonomikoje išlieka per didelis, todėl rekomenduojama dalį VVĮ parduoti privatiems investuotojams, „jeigu nėra įtikinamų argumentų, kodėl jas turėtų valdyti valstybė“. Lietuva yra tarp EBPO šalių, kur VVĮ  daugiausia.

„Pasakysiu taip: mes nesame užsispyrę, kad turėtų būti tik taip ir ne kitaip. Manome, kad Vyriausybė turi pati įvertinti, ar viena, ar kita kompanija turi būti valdoma valstybės, ar to reikia ir koks tokio valdymo tikslas“, – VŽ sakė Angelis Gurria, EBPO generalinis sekretorius. 

Pašnekovo teigimu, svarbiausia yra tai, kad valstybės ir savivaldybių įmonės turi būti reguliuojamos taip pat kaip privačios, neturėtų privilegijų, išskirtinių sąlygų gauti daugiau valstybės užsakymų ir t.t.

Dividendai krito perpus

VŽ rašė, kad per kadenciją kritusius VVĮ dividendus pandemija apkarpys dar penktadaliu.

Nueinanti valdančioji dauguma pirmoje 2016–2020 m. kadencijos pusėje rodė politinę valią įvykdyti svarbias miškų urėdijų, kelių priežiūros ir kitų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos reformas, siekiant didesnės grąžos mokesčių mokėtojams. Deja, kadencijai einant į pabaigą, situacija pasikeitė. Politikos viražus atspindi ir dividendų statistika: VVĮ įmokos į biudžetą, pasiekusios piką 2017 m., šiemet sumenko kone perpus.

48-ių VVĮ pardavimo pajamos 2020 m. pirmąjį pusmetį sudarė 1,25 mlrd. Eur ir, palyginti su 2019 m. atitinkamo laikotarpio rezultatais, sumažėjo 1,9%. Apyvartos mažėjimą labiausiai lėmė 13,9%, arba 54,5 mln. Eur, susitraukusios susisiekimo sektoriaus pajamos, kurios siekė 338,4 mln. Eur. Nors pajamos buvo generuotos mažesnės, VVĮ grynasis pelnas augo 4,3%, arba 5,1 mln. Eur, daugiausia dėl mažėjusių sąnaudų.

„Prognozuojame, kad VVĮ metinės pajamos trauksis ne itin daug, tačiau gali turėti reikšmingos įtakos pelnui ir atitinkamai dividendams bei pelno įmokoms. Bendra VVĮ už 2020 m. rezultatus planuojama dividendų ir pelno įmokų suma į valstybės biudžetą turėtų perkopti 100 mln. Eur“, – yra teigęs Vidas Danielius, VKC direktorius.

VKC duomenimis, rekordiniai buvo 2017-ieji, kai į biudžetą VVĮ pervedė 202,5 mln. Eur įmokų. Nuo tada VVĮ grąža valstybei ir mokesčių mokėtojams, įskaitant 2020 m., bus sumažėjusi perpus.