EBPO vadovas: valstybės skolą reikia mažinti tik atsigaunant ekonomikai

Papildyta finansų ministro V. Šapokos komentaru

Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui.

„Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją. Tačiau tik tada, kai ekonominis atsigavimas įsibėgės“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje, surengtoje po EBPO Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo Lietuvos prezidentui ir valdžios pareigūnams, pirmadienį sakė A. Gurria.

„Tai būtų didelė klaida, kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir apie visą pasaulį, jei pradėtume sparčiai taupyti per anksti, vos krizei pasibaigus, ir ne pakankamai gerai iš jos išėjus“, – pridūrė jis.

Pasak EBPO vadovo, kiti metai vis dar bus laikotarpis, kuomet pasaulis kovos su virusu, todėl Vyriausybė turi užtikrinti fiskalinių priemonių prieinamumą.

„Prieš pandemiją reikia pastatyti viską, visus resursus, kurių reikia. 2021-ieji vis dar bus metai, kuomet mes kovosime su virusu. Užtikrinkime, kad turėtume visus reikiamus ginklus, bent jau fiskaliniu požiūriu“, – pabrėžė A. Gurria.

„Pirma turime laimėti kovą prieš virusą“, – pridūrė jis.

V. Šapoka: turime suvaldyti skolos augimą

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka.

„Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą. Tam, kad jį suvaldytume, turime įšaldyti išlaidų augimą tose srityse, kurios kažkiek gali palaukti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

„Tikiu, kad ir naujoji koalicija, naujoji ministrė laikysis vidutinės trukmės skolos stabilizavimo plano tam, kad mūsų šalies finansai išliktų tvarūs“, – pridūrė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kadenciją baigianti Vyriausybė skyrė daug dėmesio skurdo mažinimui ir pasiekė rezultatų šioje srityje, tačiau darbas čia dar nėra baigtas.

„Dabartinė vyriausybė ėmėsi nemažai priemonių tam, kad būtų pasiektas rezultatas skurdo mažinimo srityje ir tą skaičiai patvirtino, kad rezultatai tikrai yra, bet, be jokios abejonės, reikia tą kursą išlaikyti ir ateityje, kad mažėtų ir pajamų nelygybė ir skurdo lygis“, – konstatavo V. Šapoka.

Paprašytas įvertinti, koks gali būti naujojo karantino poveikis šalies ekonomikai jis sakė, kad vertinimai atliekami, bet išvadas daryti dar ankstoka.

„Matome, kaip ir kitose pasaulio šalyse, antroji banga žinoma sukūrė dar daugiau netikrumo dėl ateities. Bet, kaip žinoma, Finansų ministerija yra labai konservatyvi darydama prognozes (...) Šiais metais, nepaisant karantino ta prognozė išliks panaši ir mūsų ekonomikos nuosmukis sudarys maždaug apie 1,5%, o kitais ekonomikos augimas sudarys apie 3%, tą patį prognozuoja labai panašiai ir EBPO“, – sakė V. Šapoka.

Didžioji dalis bankų ir institucijų prognozuoja, kad Lietuvos skola šiemet bus netoli 50% bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelės, o kitąmet ją perlips.

Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. Eur, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.

Anksčiau V. Šapoka yra sakęs, kad Lietuvai būtina mažinti valstybės skolą ir grįžti netoli 40% BVP skolos lygio.