Briuselis įvertino Lietuvos biudžeto projektą, laukia atnaujintos versijos 

Publikuota: 2020-11-18
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK) mano, kad Lietuvos biudžeto plano projektas iš esmės atitinka 2020 m. liepos 20 d. ES Tarybos priimtą rekomendaciją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai sprendžiami pandemijos iššūkiai, palaikoma ekonomika ir remiamas po pandemijos vyksiantis atsigavimas.   

Tuo pačiu EK iš Ingridos Šimonytės formuojamos naujos Vyriausybės laukia atnaujinto biudžeto projekto.

Trečiadienį EK pateikė savo ekonominės politikos rudens dokumentų rinkinį, įskaitant nuomones dėl 2021 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų ir euro zonai skirtas rekomendacijas.

ES Taryba taip pat rekomendavo Lietuvai, kai tai leidžia ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

EK nuomone, dauguma Lietuvos biudžeto plano projekte numatytų priemonių remia ekonomiką esant dideliam neapibrėžtumui. Tačiau atrodo, kad kai kurios priemonės nėra laikinos ar atsvertos kompensuojančiomis pajamų priemonėmis.

„Lietuva raginama reguliariai peržiūrėti paramos priemonių naudojimą, veiksmingumą ir tinkamumą ir būti pasirengusi prireikus jas pritaikyti prie kintančių aplinkybių“, – pažymima EK Lietuvos 2021 m. biudžeto projekto vertinime.

„Lietuva, kaip ir kitos euro zonos valstybės, sulaukė Europos Komisijos raginimo, rengiant kitų metų biudžetus, didelį dėmesį skirti investicijų, galinčių paskatinti tvarų ekonomikos atsigavimą, jos transformaciją žalumo link, skaitmenizaciją, planavimui. Taip pat atsižvelgiant į rizikas, pabrėžiamas atsakingas viešųjų finansų valdymas, kovos su COVID-19 padariniais priemonių tikslingumas ir būtinybė. Komisija įvardina iš esmės tokias pačias rizikas, kurias vertina ir Finansų ministerija“, – sako Vilius Šapoka, laikinasis finansų ministras.

Lauks atnaujinto biudžeto projekto

Biudžeto plano projektą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų pateikė dabartinė vyriausybė. Kai tik pradės eiti pareigas naujoji vyriausybė ir paprastai likus ne mažiau kaip mėnesiui iki planuojamo biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente, valdžios institucijų prašoma pateikti Europos Komisijai ir Euro grupei atnaujintą biudžeto plano projektą. 

Gintarė Skaistė, kandidatė į finansų ministrus, teigia, kad pirmiausia daug dėmesio teks skirti 2021 metų biudžeto projektui ir su juo susijusiam Ateities ekonomikos DNR planui.

„Natūralu, kad pirmieji darbai bus susiję su 2021 metų biudžeto projekto peržiūra, nes yra įvairių signalų, kad galbūt ne visai tiksliai yra suplanuotos tiek pajamos, tiek išlaidos, neįtraukiant tam tikrų dalykų į biudžeto projektą. Tikrai pirmas darbas bus įdėmiai peržiūrėti, kokios išlaidos nėra įtrauktos ir kokios pajamos įtrauktos, kurių galbūt nevertėtų įtraukti“, – BNS sakė G. Skaistė.

Pasak jos, tas pats laukia ir DNR plano, kurio naujoms priemonėms kitąmet numatyta skirti 1,6 mlrd. Eur, iš jų 813 mln. Eur – iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

Sutartinai prognozuoja didesnį deficitą

Dabartiniame biudžeto plano projekte numatoma, kad 2020 m. nominalusis biudžeto balansas smarkiai pablogės ir pasieks 8,8% BVP deficitą, kuris 2021 m. turėtų sumažėti iki 5,0% BVP. Prognozuojama, kad 2022 ir 2023 m. jis toliau mažės iki atitinkamai 2,7% ir 1,6% BVP.

Pagal Europos Komisijos 2020 m. rudens prognozę numatoma, kad 2020 m. Lietuvos nominalus deficitas bus 8,4% BVP, nes prognozuojama, jog išlaidos investicijoms bus šiek tiek mažesnės, palyginti su biudžeto plano projektu.  

2021 m. Europos Komisija prognozuoja 6,0% BVP valdžios sektoriaus deficitą.

Lietuvos bankas (LB) ir Valstybės kontrolė, kurie biudžeto projektą įvertino praėjusią savaitę, taip pat prognozuoja, kad kitų metų viešųjų finansų deficitas bus 1–2 proc. punktais didesnis nei projektuojamas 5% BVP deficitas. Tai reiškia, kad skolintis tam deficitui padengti Lietuvai, tikėtina, reikės daugiau, nei planuojama 4 mlrd. Eur biudžeto skylė.

Pasak Komisijos, vos tik ekonominė situacija leis, viešuosius finansus būtina valdyti taip, jog būtų užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus skolos tvarumas, tuo pačiu prioritetu išlaikant ekonomikos potencialą galinčias sustiprinti investicijas.

Dabartiniame biudžeto plano projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės nuo 47,7% 2020 m. pabaigoje iki 50,2% 2021 m., panašiai kaip 50,7% Komisijos projekcijoje.

VŽ rašė, kad diržų veržtis Lietuvos nepaprašys bent iki 2022 m.

Numatoma, kad Lietuva savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą EK pateiks iki 2021 m. balandžio. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės reglamente bus nustatyta, kaip Komisija turi įvertinti į nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą įtrauktų reformų ir investicijų atitiktį ES politikos prioritetams ir Europos semestre identifikuotiems iššūkiams. Remdamasi šiuo Europos Komisijos vertinimu, nacionalinį planą patvirtins ES Taryba.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 3

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Prezidento patarėja: Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui 7

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku